Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį, pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu).
Kada pradėti primaitinti?
Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą.
Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė.
Primaitinimo būdai
Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.
Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui.
Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Ko vengti primaitinant BLW metodu:
- Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
- Cukraus.
- Medaus.
- Neskaldytų riešutų.
- Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
- Perdirbto maisto.
- Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
- Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Vietoj to, galite siūlyti:
- Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą).
- Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės.
- Sveiki naminiai užkandukai.
- Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Visada labai atidžiai skaitykit etiketes.
Mišrus primaitinimo būdas: mitas ar realybė?
Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu - pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam.
Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats.
Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja.
BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn.
Ką siūlyti pirmiausia?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D.
Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia.
Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui.
Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų.
Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku.
Grūdai kūdikio mityboje
Tenka pripažinti, kad dažnam iš mūsų sąvoka „grūdai“ pirmiausia asocijuojasi su kviečias, iš jų gamintais makaronais ir batonu iš baltų miltų. Turėk omenyje, kad šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Maždaug prieš tiek laiko mokslininkai pradėjo kryžminti įvairias kviečių veisles, kad jie taptų atsparesni, trumpesni ir greičiau augtų. Šiandien tokiuose hibridizuotuose kviečiuose randama „naujų“ baltymų, kurių anksčiau nebuvo, o kai kurie iš jų yra net ir sunkiai virškinami.
Todėl vis daugiau mokslininkų mano, kad šiuolaikiniuose kviečiuose randamas glitimas ir kiti junginiai yra pagrindinė dažnėjančios celiakijos priežastis. Dar grūduose yra daug fitino rūgšties. Ši rūgštis neretai dar vadinama „antimaistine medžiaga“, nes blokuoja mineralų, pvz., geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.
Kai ieškai mitybos požiūriu svarbių grūdinių produktų kūdikiui, kuris daug nesuvalgo, žinok, kad yra daug vertingesnių medžiagų nei kviečiai. Ypač pirmaisiais ir antraisiais kūdikio metais. Į šią mitybos produktų grupę įeina daug daugiau maistingų grūdų ir kruopų. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį.
Praktiniai patarimai pradedant primaitinimą
- Jei vaikučio sveikata gera, svorio priauga pakankamai, tai mamos pienuku maitinamus mažylius rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip 6 mėnesių (mišinuku maitinamus mažylius galima primaitinti nuo 4 mėnesių).
- Pačiai pradžiai galima duodi pačiulpti obuoliuko, ar duoti jo pagremžto su šaukšteliu.
- Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml).
- Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas. Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti.
- Įvedant naują produktą stengkitės nemaišyti daugiau kaip 3-4 ingredientų - taip kūdikis lengviau pajaus naują skonį.
- Nevalgaus kūdikio per prievartą neprimaitinsi, o valgaus - alkano nelaikysi. Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus: nevalgiems kūdikiams tarp valgymų stengtis palaikyti ilgesnius tarpus ir neduoti užkandžiauti, o valgiesiems stengtis neviršyti 250 ml košės, nes 6-9 mėn.
Kokią ruošti pirmąją košytę?
Vieni rekomenduoja pradėti nuo daržovių, kiti - nuo grūdinių košių. Kartais tos rekomendacijos remiasi į esantį sezoną: rudenį, kuomet yra šviežių daržovių, verta naudotis jų maistingosiomis savybėmis. Tačiau, jei, tarkim, kūdikėlis sunkiau priauga svorio - tuomet rekomenduojama pradėti nuo grūdinių košyčių.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į kūdikio virškinimo sistemos ypatumus: jei viduriukai linkę kietėti, nederėtų pradėti primaitinimo nuo ryžių košės, ar virtos morkos; jei viduriai laisvesni - cukiniją, moliūgą, avižas pasilikti vėlesniam laikui.
Jau patį pirmąjį primaitinimo mėnesį į košę galima įmaišyti kokybiško aliejaus - vertėtų pradėti nuo kelių lašiukų ir palaipsniui padidinti dozę iki 1 arbatinio šaukštelio.
Rekomenduojami produktai pagal amžių:
- Virtos daržovės: bulvės, morkos, cukinijos, brokoliai, kopūstai, žiedinis kopūstai, lęšiai, moliūgai.
- Paragavimui švieži vaisiai, uogos (augantys mūsų krašte, geriausiai mūsų darže) - obuoliai, kriaušės, slyvos, mėlynės, bananai.
- Virtos daržovės: baklažanai, burokėliai, pomidorai, saldžiosios paprikos, žirniai.
- Pomidorų, burokėlių, morkų sultys.
- Persikai, abrikosai, avietės, avokadai, braškės, žemuogės.
- Savos pagamintos (ar parduotuvėje pirktos) tyrelės.
- Kukurūzų, miežių, sorų, manų, kvietinės kruopos.
- Virtos daržovės: špinatai, šparaginės pupelės.
- Prieskoninės žolelės: krapai, petražolės, bazilikai ir pan.).
- Kuskusas, makaronai, perlinės kruopos.
- Galima karvės pienu balinti grūdines košes (neviršyti 150 ml).
- Neriebi kiauliena.
- Jogurtas.
- Pupelės.
- Liesa žuvis (geriau jūrinė arba pagauta tėčio) - jūrinė lydeka, menkė, plekšnė, sterkas.
- Greipfrutų sultys.
- Nevirti brokoliai, moliūgai, saldžiosios paprikos, cukinijos, kopūstai, ridikėliai, salotos, smulkinti ir be odelės pomidorai, špinatai, agurkai.
- Prieskoniai: pipirai, lauro lapai, druska, cukrus.
- Sultys: citrinų, apelsinų, mandarinų, ananasų, granatų, serbentų.
- Kiaušinis.
Vandens poreikis
Įvedus į racioną mėsą (8-tą mėnesį mėsytę dedam į daržovių košę), atsiranda vandens poreikis. Kodėl? Mėsa, ypač triušiena, veršiena, yra rimtas geležies šaltinis. Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti. Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko. Žinoma, tai gali būti nebūtinai vanduo, arbatos ar sultys taip pat tiks.
Užkandžiai duodami tarp maitinimų. Tai būtų netraškūs riestainiai, juoda duona (geriausia šiek tiek padžiovinta), duoniukai, morka ar kietas obuolio gabaliukas. Šie užkandžiai pasitarnauja kūdikiui dantenų masažui, pasikasymui, kai dygsta dantukai.