Daugelis tėvų nerimauja: “Ar tik mano vaiko kalba ne per daug vėluoja, juk bendraamžiai jau kalba žymiai daugiau?” Kiekvieno vaiko vystymasis labai individualus, todėl reikia mažiau dairytis į bendraamžius. Nuo pat gimimo vaikas ima kaupti pasyvųjį žodyną: jis įsimena žodžius, jų reikšmę, skiria intonacijas.
Mokslininkai apibendrino darbo su vaikais patirtį ir išskyrė kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus kalbos vystymosi etapus. Čia trumpai apžvelgsime periodą iki 3 metų. !!! Tik nepamirškite, kad 1-2 mėn. “nukrypimai” nuo pateiktų normų (pralenkimas ar atsilikimas) taip pat laikomi norma.
Bet jei vaikas labai atsilieka iškart pagal keletą rodiklių, arba visai neturi jokių įgūdžių, tuomet reiktų kreiptis į specialistus arba parinkti daugiau ugdančių žaislų, žaidimų ir pratimų, nuolat užsiiminėti su mažyliu.
Pirmieji gyvenimo metai
- 2 mėn. Taria atskirus garsus, pasigirsta pirmosios spontaniškos vokalizacijos (kūdikio tariami garsai, neturintys apibrėžtos reikšmės), dažniausiai skiriamos mamai.
- 3 mėn. Prasideda eksperimentai su balsėmis “a-a-a”, “e-e-e”, “o-o-o”. Guguoja.
- 4 mėn. Gugavimas virsta garsų virtinėmis: “uuu-aaa-o”, garsai persilieja vienas į kitą.
- 5 mėn. Melodingas čiauškėjimas, atsitiktinis vapaliojimas, prie kai kurių balsių pridedami priebalsiai virsta skiemenavimu.
- 6 mėn. Atsitiktinis vapėjimas, skiemenavimas tobulėja (“te-te-te”, “ma-ma-ma”, “da-da-da”). Balsės susilieja su priebalsiais. Mažylis bando imituoti girdimus garsus, savotiškai bendrauja su suaugusiais, vienu metu klausydamasis jų kalbos.
- 7 mėn. Čiauška. Vaikas ima suprasti žodžių prasmę. Gali staiga kuriam laikui pritilti, kad patikrintų suaugusiojo reakciją.
- 8 mėn. Veblenimas. Vaikas mokosi ištarti garsus, pamėgdžioja suaugusius, ne visada suprasdamas prasmę (kaip aidas).
- 9 mėn. Garsų serenados. Pirmieji paprasti žodeliai “ma-ma”. Čiauškėjimas tampa sudėtingesnis.
- 10 mėn. Įsiklauso į suaugusiųjų kalbą, supranta vis daugiau žodžių, pamėgdžioja kalbą. Atsiranda naujų skiemenų, daugiau paprastų žodelių.
- 11 mėn. Garsai tariami savo nuožiūra. Padaugėja lengvų paprastų žodelių. Vienas ir tas pats žodelis gali reikšti keletą skirtingų dalykų, reiškiančių jam visą sakinį.
- 12 mėn. Vaikas jau moka apie 10 paprastų žodelių ir pamėgdžioja išgirstą naują žodį. Supranta apie 20 žodžių. Tai aktyviosios kalbos raidos etapas; autonominė vaikų kalba. Vaikas taria amorfinius žodžius, išskiria žodžio šaknį, kartodamas girdėtus suaugusiųjų žodžius.
Nuo 1,5 metų vienu ir tuo pačiu žodžiu vaikas vadina keletą dalykų, pvz. “duo” (duok, duona); “ma” (mano, mama, mažas) ir t.t. Mažylis dar nemoka apibendrinti, pvz., jis supranta žodžius: kėdė, stalas, lova. Bet nesupranta žodžio “baldai” reikšmės.
Autonominės kalbos pradžia ir pabaiga susijusi su 1-ųjų metų krizės laikotarpiu. Jei vaikas užstringa šiame etape iki 3-5 metų, tai rodo psichinės raidos sutrikimą. 2 metų mažyliai susieja žinomus žodžius su paveikslėlyje matomu vaizdu (rodo meškutį, kamuolį, saulytę ir t.t.). Autonominę kalbą pamažu keičia “telegrafinė”. Iš pradžių tai - vienskiemeniai junginiai, išreiškiantys viso sakinio prasmę.
Vaikas vartoja žodžius, reiškiančius kokį daiktą, susijusį su jo norais ir interesais. Kadangi kiekvieną vaiką supanti aplinka ir daiktai, su kuriais jis žaidžia, mato yra skirtingi, todėl vaikų žodynas taip pat skiriasi. Išmokęs vartoti kai kuriuos žodžius tam tikroje situacijoje, vaikas ima vartoti juos ir kitose situacijose, nepaisydamas tikrosios žodžių prasmės.
Dažniausiai tai moteriškos giminės daiktavardžiai, vėliau ir vyriškosios giminės, po to veiksmažodžiai bei būdvardžiai (vienaskaita). Vėliau vaikai ima vartoti ne tik esamąjį, bet ir būtąjį laikus, taip pat daugiskaitą.
Tretieji gyvenimo metai
Vaikas kalba sakiniais, sakiniai vis sudėtingesni. Uždavinėja klausimus. Klabėdamas keičia intonacijas. Dar daro nemažai gramatinių klaidų, gali kartoti tuos pačius žodžius, bet apie 4-uosius metus tai praeina. Žodynas greit plečiasi. Apie 3 metus žodyne gali būti apie 1000-1500 žodžių!
Dažnai vaikai susikuria savas taisykles, išgalvoja naujadarus. Jei vaiko kalba “užtruko” virš 3 metų, vėliau tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik pačios kalbos raidai, bet ir sudaryti sunkumų skaitant, rašant ir net galvojant. Tai yra sutrikusi visa psichinė raida. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar visas vaiko vystymasis labai stipriai nesiskiria nuo normų.
Jei reikia pagalbos, kreipkitės į logopedus, psichologus.
Pavojaus signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį
- Jei 3 mėn. kūdikis nepasisuka į garso pusę, kai kreipiatės į mažylį;
- Jei 4-6 mėn. mažylis nereaguoja į intonacijos kaitą, neatsisuka į sklindančio garso šaltinį, vapėdamas nevartoja priebalsių;
- Jei 10-12 mėn. nesupranta dažniausiai vartojamų žodelių, neatsisuka, kai jį šaukiate, nemėgdžioja suaugusių. Kad atkreiptų jūsų dėmesį naudoja tik verksmą;
- 1-2 metų negali parodyti paveikslėlio, kai klausiate: “kur meškiukas?”, nesupranta paprasčiausių klausimų;
- 2-3 metų painioja tokias sąvokas kaip “aukštyn”-“žemyn”, negali atlikti paeiliui dviejų veiksmų: “Pakelk buteliuką nuo žemės ir paduok man”; negali ištarti 2-3 žodžių frazės, įvardinti jam gerai pažįstamų daiktų;
- 3-4 metų neatsakinėja į paprastus klausimus: kas? kur? kuris? Jo vis dar nesupranta pašaliniai asmenys.
Iš pradžių vaikas pakartoja garsus paskui suaugusiuosius, vėliau gali pats kreiptis į juos, jo tariami garsai, žodžiai jau yra prasmingi. Pvz.: 1-1,5 m. amžiaus mažylis vienu garsu “a”, ištariamu skirtinga intonacija, gali užduoti klausimą: “Kas tai? Papasakok!”; gali išreikšti nepasitenkinimą: “Nenoriu!”; nuostabą: “Tai bent!”.
1-1,5 m. amžiaus vaikų aktyvusis žodynas paprastai daug neišsiplečia, tačiau žymiai padidėja pasyvusis (ilgam įsimenami žodžiai, jų junginiai). Šiuo amžiaus tarpsniu nereikėtų skatinti vaiko tarti vis naujus žodžius.
Kada kūdikiai ima tarti pirmuosius žodžius?
Užtektinai pasipraktikavusio, kaip naudotis lūpomis ir liežuviu, kad išgautų garsus, kūdikio veblenimas pamažu ima panėšėti į kalbą. Tai įvyksta, kai mažylis sulaukia maždaug 6-7 mėnesių. Tuo laikotarpiu, pasak D. Paul, pavyksta prisiklausyti įvairių skiemenų virtinių, pavyzdžiui, „ba-ba-pa-ta-bi-bi-bi“.
Nors gali atrodyti, kad kūdikis vien padrikai veblena, įdėmiau įsiklausius į jo tariamus garsus pavyksta pastebėti balso tono permainų, išskirti tam tikras intonacijas. Dar galima pastebėti, kaip vaikas stabteli, pasakęs tai, ką sugalvojo, ir tarsi laukia atsakymo. Tai reiškia, kad jis pradeda suvokti, jog pokalbis - dvikryptis procesas, o ne savarankiškas užsiėmimas.
Labiausiai koncentruotis derėtų į tai, ką vaikas pasako, o ne į tai, kaip bando išsireikšti. Jeigu iš kūdikio tono jo „žodžių“ reikšmė nepaaiškėja, atkreipkite dėmesį į jo vaido išraišką ir kūno kalbą. Tarkim, jeigu „kalbėdamas“ vaikas plačiai šypsosi ir straksi, veikiausiai jis nori pranešti kokią nors džiugią žinią. Ir atvirkščiai - jei vaiko mina rūsti, jis rodo į jus pirštu ir klykauja pakeltu tonu, labai tikėtina, kad bando jus išbarti.
Patarimai, kaip padėti kūdikiui išmokti kalbėti
- Įsitraukite su kūdikiu į „pokalbį“ - kalbėkitės su juo.
- Ką nors pasakiusios padarykite pauzę, kad kūdikis turėtų laiko apdoroti išgirstus žodžiu ir „atsakyti“.
- Kaitaliokite balso toną, akcentuokite skiemenis, kad kūdikis galėtų pamėginti juos pakartoti ir taip išmoktų naujų garsų.
- Pamėginkite iššifruoti kūdikio veblenimą. Tarkim, jei jis ištaria „ma ma ba ba“ ir žvalgosi aplinkui, galite paklausti: „Ieškai buteliuko? Kurgi dingo buteliukas?“
Ir vis dėlto - kada vaikai turi pradėti kalbėti aiškiai ir sklandžiai? „Pirmiesiems gyvenimo metams einant į pabaigą kūdikiai jau čiauška ilgesnėmis „frazėmis“, susidedančiomis iš įvairių beprasmių skiemenų, tačiau parinkdami intonacijas ir ritmą jie jau akivaizdžiai mėgdžioja suaugusiuosius“, - sako logopedė Sherry Artemenko. Tokio čiauškėjimo etapas yra įžanga į pirmųjų žodžių tarimą, na, o juos paprastai pavyksta išgirsti maždaug tada, kai vaikui sukanka metukai.
Įdomu, kokį žodį mažylis ištars pirmiausia? „Mama“ ir „tėtė“, žinoma, yra tarp dažniausiai pasitaikančių.
Jei vaiko čiauškėjimas progresuoja ir jis stengiasi dalyvauti pašnekesyje su jumis ir kitais žmonėmis, nėra jokio pagrindo nerimauti. Tačiau jei kuriuo nors momentu kalbinių įgūdžių formavimasis sustoja arba net pastebite regresą, jei kūdikis nepradeda „guguoti“ arba nesistengia užmegzti akių kontakto ir negestikuliuoja, taip pat jeigu sulaukęs 15 mėnesių dar netaria žodžių, derėtų pasikonsultuoti su pediatru ir kreiptis į logopedą. Atminkite: kuo anksčiau vaikui bus suteikta pagalba mokantis kalbėti, tuo lengviau pavyks išspręsti galimas problemas.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Pavojingiausias Nėštumo Laikas: Svarbiausi Faktai, Kurių Negalima Praleisti!
- Gimtadienio Rūbai Vaikams: Stilingos Idėjos ir Patarimai Nepamirštamai Šventei