Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikas dažniausiai išmoksta kalbėti bendraudamas su suaugusiais, ir tai dažniausiai būna savaiminis, natūralus procesas. Bet tikslinga tėvelių pagalba mažyliui gali būti labai naudinga. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip vystosi mažylio kalba kiekvienu gyvenimo etapu, ką tuo metu rekomenduojama daryti ir ko geriau vengti.

Ką būtina žinoti apie vaiko kalbos raidą?

Siekiant, kad sparčiau lavėtų kūdikio ikikalbiniai įgūdžiai, kurie vėliau taps kalbinių įgūdžių pagrindu, tėvai turėtų žinoti, kad kai mažylis nemiega, reikia jį kalbinti, jam šypsotis, reaguoti į jo mimikas. Svarbu rodyti kūdikiui daiktus, žaisliukus, duoti juos pačiupinėti, „paragauti”.

Pirmieji mėnesiai

Pirmiausia vaikas bando pamėgdžioti garsus, skiemenis, žodžius. Pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuoj po gimimo, kūdikis užmezga akių kontaktą, žvilgsnis gali būti nepaprastai įdėmus. Kūdikio skleidžiami garsai skirti išreikšti biologinį diskomfortą: alkį, skausmą, nuovargį, šaltį. Kūdikis aktyviau pradeda reaguoti į garsus: krūpteli, mirkčioja, kartais padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Vėliau pradeda sukti galvytę į kalbančiojo pusę, sekti jį akimis. Kalbinamas kūdikis nustoja verkti. Pradeda tarti pirmuosius gerklinius garsus: aguoti (h-h-h, g-h-h-h).

Dviejų mėnesių kūdikis išskiria ties juo pasilenkusį žmogų iš aplinkos daiktų. Kūdikiai dažniausiai pradeda tarti balsius: aie, aaa, eee, ooo ir uuu. Tai įvyksta tarp kelių pirmųjų savaičių ir antro mėnesio pabaigos.

Trečią mėnesį pasirodo pirmieji sąlyginiai refleksai: vaikas pats pasuka galvą į garsą, nes gali nustatyti jo kryptį. Tėvų kalbinamas vaikutis atsiliepia garsu. Jis jau turėtų mokėti garsiai juoktis. Pasinaudokite kiekviena proga pakalbinti savo vaiką, padainuoti ar paguguoti jam - pervystydami kūdikį, maudydami, rengdami, apsipirkdami parduotuvėje ar važiuodami automobiliu. Galima mėgdžioti gyvulių skleidžiamus garsus, ypač tuos, kuruos kūdikis girdi dažnai: katės kniaukimą, šuniuko lojimą, karvės mūkimą, vištų karksėjimą ar avelių bliovimą. Kūdikiams patinka iš arti žiūrėti į veidus, todėl geriausia vaiką kalbinti iš arti. Kūdikiams patinka švelniai skambantys muzikiniai žaislai, muzikinės dėžutės. Daugeliui kūdikių taip pat patinka tyliai grojanti muzika, arbatinuko švilpimas, popieriaus čežėjimas. Galima leisti paklausyti vaikiškų muzikos įrašų.

Ketvirtą mėnesį kūdikiai kalbinami gali krykštauti, šypsotis, garsiai juoktis. Atsiranda pirmieji priebalsiai. Priebalsiai pradedami tarti labai nevienodai. Kai kurie kūdikiai juos pradeda vartoti trečią mėnesį, kiti penktą, bet vidutiniškai ketvirtą. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį pvz: ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją. Taip nėra, jie paprastai nesugeba sutelkti dėmesio ir tuo pačiu metu mokosi tik vieno dalyko. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių. Skleidžia įvairius garsus kviesdamas bendrauti - bando kosėti, pliaukšėti liežuviu ir pan.

Penkių mėnesių kūdikiai girdi garsus, mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi patys juos pamėgdžioti. Daugkartinis vieno ar kito tarimo judesio kartojimas formuoja ir įtvirtina judesio įgūdį. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi”. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius-„kalbasi“ su mama. Vis tiksliau reaguoja į žmogaus kalbos garsą: atsisuka į kalbėtoją, stebi jo veidą.

Šešių mėnesių kūdikis pradeda tarti dviskiemenius vieno priebalsio garsus: a-ga, a-ba, a-da, a-ta, bei dainingesnes kombinacijas: da-da-da-da, ga-ga-ga-ga, ba-ba-ba-ba. Tarp balsių įterpia ir priebalsių f, s, z, m, n, l. Pradeda čiauškėti įvairiu garsu ir greičiu. Aktyviau čiauška išgirdęs aukštesnius tonus. Balsu reiškia malonumą: burkuoja, su malonumu gargaliuoja, surinka iš pasitenkinimo, išreiškia nepasitenkinimą.

Antrasis pusmetis

Septintą mėnesį balsius ir priebalses kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos pakartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te. Pradeda juokauti, pokštauja. Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais.

Aštuntą mėnesį vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų. Kasdien bendraujant kalba, tariami garsai įsitvirtina. Vartoja dviskiemenius išsireiškimus, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Išskirtinai įsiklauso į pažįstamus garsus, pvz.: savo vardą, telefono skambutį. Mėgdžioja žmones ir jų elgesį, juos pamatęs ar išgirdęs. Šaukia norėdamas sulaukti dėmesio.

Devintą mėnesį mažyliai geba ilgai kartoti tą patį skiemenį, atidžiai klausosi pokalbių, dainavimo. Kartais pavyksta ištarti „mama“, „tete“, „baba“. Supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius, pvz.: ne-ne, lempa, gėlė.

Dešimtą - dvyliktą mėnesį vaikas supranta dažniausiai girdimus žodžius, atpažįsta atskirai pavaizduotus, nupieštus daiktus. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje-antrųjų pradžioje vaikas pradeda tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Vienerių metų mažylio žodyną sudaro nuo 2 iki 30 žodžių. Tariamų žodžių reikšmės dažniausiai netikslios. Vaikas tuo pačiu žodžiu gali pavadinti keletą daiktų, žmonių. Didžiausią dalį vaikų vartojamų žodžių sudaro artimų žmonių vardai bei daiktų pavadinimai. Šiuo laikotarpiu labai svarbi yra kalbinė aplinka.

Vėlesni etapai

Antrieji vaiko gyvenimo metai - labai intensyvus periodas. Šiuo amžiaus periodu vaikas pradeda galvoti, klausti „kas čia?“, apibendrinti. Mėgstamiausiu vaiko užsiėmimu tampa daiktų pažinimas, įvardijimas. Ateina ir spalvotų, įvairių lavinamųjų knygučių metas. Platėja vaiko aktyvusis žodynas, tobulėja kalbos supratimo kokybė. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Kalba darosi tikslesnė, subtilesnė. Antrųjų metų pabaigoje mažyliai pradeda kalbėti 2-3 žodžių sakinukais.

Trečiaisiais metais vaikas išmoksta ne tik tarti žodžius, sudaryti sakinius, bet ir mokosi bendrauti. Šiuo laikotarpiu tobulėja kalbos supratimas, intensyviai gausėja žodynas, atsiranda visos kalbos dalys. Vaikai kalba vientisiniais sakinukais iš 4-5 žodžių. Sakiniai sparčiai ilgėja. Vaikai taisyklingiau ištaria 2-3 skiemenų žodelius, daro mažiau derinimo klaidų.

Ketverių - penkerių metų vaikai beveik gerai taria fonemas (garsus, turinčius skiriamąją funkciją. Jeigu žodyje, pakeitus vieną kalbos garsą kitu, pasikeičia žodžio reikšmė, tai tokie garsai laikomi skirtingomis fonemomis: kardas - gardas), sugeba ištarti įvairaus sunkumo žodžius, tačiau kai kurių vaikų fiziologinis šveplavimas tęsiasi ir penktaisiais gyvenimo metais. Vartojamos žodžių reikšmės gana tikslios, bet šio amžiaus ir dar vyresni vaikai nesupranta daugelio žodžių perkeltinės prasmės. Penktaisiais gyvenimo metais vaikai kalba gramatiškai gana taisyklingai. Šis amžius - imlus, palankus vystytis rišliajai kalbai. Vaikai daugiausiai bendrauja dialogais, bet, įgiję pakankamai žinių ir kalbinių įgūdžių, pradeda vartoti monologinę kalbą.

Šeštaisiais - septintaisiais gyvenimo metais vaikas taisyklingai taria visus gimtosios kalbos garsus. Geba analizuoti žodį garsais. Kalba išplėstiniais sakiniais, sugeba atpasakoti išgirstą pasakojimą, pasaką. Į užduotus klausimus atsako keliais sakiniais. Geba paaiškinti žodžio reikšmę, nusako priešingybes, moka laipsniuoti („mažas, mažesnis, mažiausias“).

Lopšinės ir miego ritualai

Vaikas jau puikiai supranta miego ritualus, todėl dabar geras laikas įvesti kažką pasikartojančio - lopšinę ar negudraus eilėraščio deklamavimą. Pasakoms ir istorijoms dar ne laikas, bet galima skaityti ar sekti vien dėl ritualo sukūrimo.

Pavyzdžiai lietuviškų lopšinių

  • „A a a pupa, kas tą pupa supa? Supa tėtis ir mama ir katytė murzina.“
  • „A a a, a pa pa, zuikis vaiką lingavo, belinguodams užsnūdo, nuo kėdelės nusprūdo“

Kūdikio kalbėjimo kalendorius

Kuo aktyviau mamos bendrauja su savo kūdikiais, tuo sparčiau formuojasi jų parengiamieji kalbos įgūdžiai, tuo anksčiau išgirstami pirmieji ilgai laukti žodeliai. Mamai ir tėveliui kūdikio gugavimas - didelis žingsnis į naują bendravimo pakopą.

17 mėnesių vaiko raida

Septyniolika mėnesių - tai jau 1 metai ir 5 mėnesiai. Ne už kalnų didelis slenkstis - pusantrų metų sukaktis, kuri yra tokia pat svarbi, kaip suaugusiam žmogui 18-asis gimtadienis. Supranta daugiau nei gali pasakyti. Dialogas, žinoma, nelygiavertis - į tėvų tiradą vaikas atsakys tik vienu žodžiu (labai retos išimtys, kai 17 mėnesių vaikas sujungs 2 žodžius). Tačiau dialogas vyksta, o tai svarbiausia. Į klausimą „kur batukai? “ vaikas atsako ne nebyliai juos atnešdamas, o džiugiai šaukdamas „va!“. Vaiko kalboje, kuri primena paukščio čiulbėjimą, girdėti visiškai žmogiškos intonacijos, ir jei intonacijos turėtų nuosakas, tai apie pusę vaiko kalbos būtų liepiamoji…

Mažylis puikiai supranta, kad monotoniškas kažko reikalavimas („duok, duok duok, duok“) kažkada ir duoda rezultatų.

Knygų skaitymas

Anksčiau vaikas irgi vartydavo knygeles, trumpam užmesdavo akį į paveiksliukus, bet knyga buvo daugiau kaip priemonė pirštukams lavintis vartant lapus. Dabar knyga - jau ne tik žaisliukas, nes vaikas atpažįsta paveikslėlius ir įvardija knygoje nupieštus daiktus. Jau galima bandyti skaityti trumputes istorijas, rodant jas paveiksliukuose. Jeigu istoriją skaitote kelintą kartą, vaikas gali iš anksto pasakyti kai kurių herojų vardus arba situacijas. Vaikui dar ne visada pavyksta vartyti saugiai, jis gali ir sulamdyti, ir suplėšyti, todėl ne laikas duoti šeimos nuotraukų albumus ar brangias enciklopedijas.

Šio amžiaus vaikus užburia žaislinės knygos su langeliais, kutais, erdvinėmis, iškiliomis iliustracijomis. Kalbant apie turinį, geriausia rinktis eiliuotas knygeles, trumpas istorijas su daug pasikartojimų.

Saugumo jausmas

Tėvai pastebi, kad 17 metų vaikas nebereikalauja tiek fizinio kontakto, kad pasijustų saugus. Jam nebereikia tiek daug laiko išbūti ant rankų ar kelių, pakanka matyti mamą ar tėtį, kartkartėmis pajusti akių kontaktą. Panašiai vaikas elgiasi ir kieme - jau be baimės atsitolina nuo tėvų, nes žino, kad jie saugo net ir per atstumą. Jei vaikas elgiasi taip, kaip aprašyta, Jums pagyrimas, vadinasi, auginote mažylį pagal prieraišios tėvystės principus, ir jis jaučia saugų prieraišumą.

Kūno kalba

Beje, nemokėjimas žodžiais išreikšti norų vaiką priverčia lavinti kūno kalbą. Pamatęs norimą daiktą nepasiekiamoje vietoje, vaikas pasitelks visus neverbalinius įgūdžius, jis gali jus stumti prie lentynos ir rodyti į norimą daiktą, gali stovėti prie lentynos ir trypti kojomis bei rodyti rankomis, gali rodyti nepasitenkinimą ir mosuoti daikto link. Nersis iš kailio, bet galų gale suprasite, ko jam reikia.

Dabar puikus metas dūkti. Vaikas dar lankstus ir minkštas kaip guminis kamuoliukas, bet jau turi neblogą savisaugos supratimą, o humoro jausmas veržiasi per kraštus.

Agresija

Šio amžiaus vaikai gali elgtis agresyviai - kandžiotis, braižytis, kibti į plaukus, muštis. Turite sureaguoti į vaiko pyktį, bandyti suprasti, kas sukėlė agresiją, bet agresyvaus elgesio jokiu būdu netoleruoti. Jeigu vaikas kandžiojasi arba mušasi, reaguokite nedelsiant - patraukite vaiką iš įvykio vietos ir pasakykite, kad toks elgesys netinkamas. Labai svarbu neprarasti savitvardos ir NE pasakyti ne isteriškai klykiant, o ramiu šaltu tonu. Nepamirškite, kad vaikai dažniausiai yra šeimos atspindys.

Fiziologija

17 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis 80,9 cm, o svoris 11,4 kg. Pamažu kalasi vis nauji dantys. Nuo 16 mėnesio turėtų pradėti kaltis viršutiniai iltiniai, o 17 mėnesių - apatiniai iltiniai. Miego valandų nepamažėjo, naktį 17 mėnesių vaikas išmiega 11-12 valandų, o dieną 2-3 valandas.

Tėvų ir artimųjų vaidmuo

Tėvams ir artimiesiems reikia nuolat kalbinti mažylį. Jei paklausite vienerių metų vaiką, kur yra kamuoliukas, jis ir parodys, kur jis yra. Bet dar negalės pasakyti, „čia yra kamuoliukas“. O vėliau ir pats pasakys „čia miau miau“, „čia au au“. Vienerių metų vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius, pusantrų metų turi apie 50 žodžių žodyną. Dvejų metų vaikai jau pradeda jungti kelis žodžius, pavyzdžiui: „Noriu niam niam“, „Duok au au“ ir pan.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kūdikių raidą

Ar reikia kalbėtis su kūdikiu, kai jis dar motinos įsčiose?

Su vaikučiu būtina kalbėtis. Geriausiai vaikas girdi motinos širdies plakimą ir jos žarnyno veiklą. Galite įsivaizduoti, kad mažylis gyvena tarsi kokiame mažame fabrike. Reikia nebijoti kalbėtis šiek tiek aukštesnių balsu nei įprasta, tuomet vaikas jus geriau girdės ir įsimins artimus balsus. Tėčiai gali būti tikri, kad mažylis girdės jų balsus. Galima leisti kūdikiui klausyti kokios nors dainelės ar lopšinės. Tuomet po gimimo kūdikis daug greičiau nusiramina išgirdęs jau pažįstamą melodiją, ar artimus mamos ar tėčio balsus. Tai rodo, kad vaikas dar būdamas motinos įsčiose jau turi atmintį.

Ar tiesa, jei nėščioji klausys daug klasikinės muzikos, tai vaikas gims gabus muzikai?

Tyrimais neįrodyta, kad tai receptas, norint pagimdyti talentingą vaiką. Muzikalumo jausmą galima ugdyti visą gyvenimą. Yra žinoma, kad kūdikis reaguoja į motinos nuotaiką ir į širdies plakimo dažnumą. Jei mama klauso klasikinės muzikos, jaučiasi ramiai, o jos širdies plakimas yra tolygus, kūdikis taip pat nusiramina. Jei mama mėgsta klausytis sunkios roko muzikos, jos širdis ima plakti netolygiai, vaikas gali sunerimti. Stebint vaiko reakcijas, galima teigti, kad jam yra priimtinesnė rami muzika.

Kaip kūdikis jaučiasi po gimimo?

Po gimimo kūdikio aplinka visiškai pasikeičia. Jis turi prisitaikyti ir išmokti gyventi kitaip. Reikia su vaiku kalbėtis, dainuoti jam daineles, išnešti į lauką, parodyti pasaulį. Deja, vaikai, palikti vaikų namuose, nesulaukia tiek daug dėmesio, kiek turėtų sulaukti mažas kūdikis, tuomet vaikas vystosi lėčiau ir kartais negali pasivyti bendraamžių vaikų, turinčių tėvus.

Kaip reikia mokyti vaikus?

Svarbiausia, kad tėvai žinotų, ką konkretaus amžiaus vaikas gali išmokti. Kiekvienam gebėjimui yra skirtas savas laikas. Tėvams ir artimiesiems reikia nuolat kalbinti mažylį.

Ar visada galima imti kūdikį ant rankų, kai jis verkia?

Dažnai manoma, kad verkiančio kūdikio į rankas imti negalima, nes jis gali įprasti. Visgi mamos neturėtų to bijoti. Motinos turėtų nebijoti imti kūdikių ant rankų iki pat vienerių metų, jie tikrai nepripras. Tarp jų užsimegs stiprus emocinis ryšys. Vaikas jausis saugus.

žymės: #Kudiki

Panašus: