Atkeliavus į pasaulį pirmagimiui, tėvai tarsi darkart išgyvena savo vaikystę. Stebėdamas atžalas iš šono, dažnas prisimena arba tėvų ima klausinėti, kokiame raidos etape jis pats ką pradėjo daryti.
Kada pradėti sodinti kūdikį?
Dažniausiai kūdikį turėtume pradėti sodinti maždaug nuo pusės metų amžiaus. Jei norite pamėginti anksčiau, tai paklaida gali būti iki poros savaičių, tačiau 4 ar 5 mėnesiai tikrai nėra tinkamas amžius versti mažylį sėdėti.
Tokio amžiaus kūdikiai atsisėda dviem būdais - pavirsdami ant šono ir atsistumdami nuo žemės su ranka arba iš keturpėsčios padėties. Tėveliai, kurie džiaugiasi, kad jų mažyliai patys atsisėda gultuke arba traukdamiesi, įsikibę į tėvų pirštus, turėtų žinoti, kad tai nėra laikoma atsisėdimu.
Jei bent vieno iš tėvų nėra šalia nuolat, verčiau luktelėkite ir neskubėkite. Vis dėlto jeigu labai smalsu ir nekantru, tokio amžiaus mažylis beveik kas mėnesį susitinka su prižiūrinčiu pediatru. Paprašykite jo įvertinti vaiko pasiruošimą sėdėti.
Nereikia nerimauti, jei vos suėjus 5,5-6 mėnesiams kūdikis nesėdi stabiliai ar negeba atsisėsti. Jei mažylis vystosi sklandžiai, šiam judesiui išlavinti mažylis turi nemažai laiko. Tuo tarpu 7-8 mėnesiais kūdikis mokosi pereiti į sėdimą padėtį, tačiau jo sėdėjimas dar gali būti nepakankamai stabilus.
Visi šie atvejai yra normalūs raidos etapai ir neturėtų tėvams kelti nerimo. Svarbiausia suprasti, kad tai ne lenktynės ir ne varžytuvės. Šiuo atveju, posakis „kas pirmesnis, tas gudresnis“ - netinka, o laimi tas, kuris išmintingai lukteli.
Jei kūdikis yra pasiruošęs (maždaug nuo 5,5-6 mėnesio), pradėkite jį sodinti.
Raidos etapai ir stuburo formavimasis
Pasitaiko, kad tėveliai džiūgauja, jog mažylis štai ir 4 mėnesių jau toks stiprus, kad pats pasėdi. Kartais įsiveldami į varžytuves „Mano vaikas jau gali“ tėvai visomis išgalėmis bando jį pasodinti, pasitelkdami pagalves ar kitas priemones.
Vis dėlto, vertėtų nepamiršti kelių svarbių raidos etapų: kūdikiui gulint ant pilvo formuojasi jo kaklinis stuburo linkis, pradėjus sėdėti - krūtininis stuburo linkis, o kai jau mažylis savarankiškai stovi - juosmens stuburo linkis. Bandymas vaiką pasodinti anksčiau laiko gali iššaukti laikysenos pakitimus vėlesniame amžiuje.
Sportinio vežimėlio naudojimas
Sportinis vežimėlis paprastai pradedamas naudoti, kai vaikas sulaukia maždaug pusmečio ir jau moka sėdėti. Neretai galite išgirsti sportinį vežimėlį vadinant skėtuku. Pastarasis pavadinimas tinkamas tiems sportiniams vežimėliams, kurie yra suskleidžiami tarsi skėtis.
Jie labiausiai žavi savo kompaktiškumu ir mobilumu. Jei seniau skėtukai buvo itin lengvi, mažučiais ratukais, dardantys vežimėliai, tai šiandien ganėtinai komfortiški ir nemaži vežimai taip pat turi galimybę būti suskleisti tarsi skėtis.
Mažiausiems - dar nevaikštantiems - skirti sportinukai. Pastarieji sportiniai vežimėliai pritaikyti daugiau vežime miegantiems mažyliams, todėl turi komfortą užtikrinančių detalių, pavyzdžiui, didelius ratus, amortizatorius, ilgesnę gulimąją padėtį ir kt.
Lengvesni sportinukai daugelio komforto suteikiančių ypatumų neturi, bet jie yra lengvi ir kompaktiški. Šios grupės sportiniai vežimėliai pasižymi nedideliais ratukais, trumpesne gulimąja padėtimi ir kt.
Kada pradėti naudoti sportinį vežimėlį?
Galite šio tipo vežimėlį įsigyti jau tada, kai tampa sunkoka kaskart kilnoti bei montuoti vežimą su lopšiu ir kai matote, jog vaikučiui lopšys jau nebereikalingas. Pastebėsite, jog rinkoje sportiniai vežimėliai skiriasi rankena - ji gali būti vientisa arba tarsi rageliai.
Paprastai rankena ir nulemia, kaip susilankstys vežimėlis. Jei yra rageliai, dažniausiai toks vežimas skleisis tarsi skėtis ir taps kompaktiškas, ilgas bei siauras.
Bet... svarbu tai, jog lengvas vežimėlis turės gerokai mažiau funkcijų ir vaikui bus tikrai mažiau patogus negu sunkesnis, bet komforto atžvilgiu gerokai lenkiantis vežimėlis.
Kaip pasirinkti tinkamą vežimėlį?
Apsispręsti padės Jūsų vaiko įpročiai. Jei mažylis aktyvus ir daugiau nori judėti pats, o vežimas mažai reikalingas, tuomet rinkitės lengvesnį ir mažiau komfortabilų. Bet jei vaikutis linkęs daugiau laiko leisti vežime ir mėgsta būti vežamas, tuomet prioritetą teikite patogumui.
Sėdimą vežimėlį galima rinktis tik tuomet, kai mažylis geba sėdėti tiesiai be pagalbos. Iki tol reikėtų rinktis pusiau sėdimą padėtį arba gulimą vežimą.
Per anksti pradėtas naudoti sėdimas vežimėlis gali kelti pavojų kūdikio stuburo formavimuisi, turėti įtakos raumenų tonuso disbalanso atsiradimui. Stuburo linkiai - natūralūs mūsų kūno „amortizatoriai“ apsaugantys stuburą nuo traumų, pradeda formuotis tik kūdikiui išmokus savarankiškai sėdėti tiesia nugara.
Kitos kūdikių priežiūros priemonės
Gultukai
Nors gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, jais nereikėtų piktnaudžiauti. Visos panašios priemonės visų pirma yra sukurtos tėvams - ne vaikams.
Jeigu naudojate gultuką naujagimiui - įsitikinkite, kad jis yra žemiausioje galimoje padėtyje, vėliau, kūdikiui augant, galima paaukštinti gultuko pasvyrimo kampą, tačiau būtina vadovautis gamintojo instrukcija.
Įvairūs šaltiniai rekomenduoja gultuke/automobilinėje kėdutėje ir kitose panašiose priemonės neguldyti kūdikio ilgiau nei 30-45min. be pertraukos. Skaičiuojant visas kūdikių priemones, kuriose kūdikis yra pusiau sėdimoje padėtyje, neturėtumėte kūdikio laikyti ilgiau negu 2 val. per parą.
Pagal saugaus kūdikių miego rekomendacijas, saugiausia miego padėtis yra ant lygaus, tvirto paviršiaus. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad kūdikiui miegant 30 laipsnių ir aukštesnėje gultuko/kėdutės padėtyje gali sutrikti kūdikio kvėpavimo funkcija, kūdikio smegenys gauna mažiau deguonies, todėl gultuke migdyti mažylio nerekomenduojama.
Ilgu buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos (suplokštėjimo) tikimybę, padidinti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtina kūdikio motorinę ir kognityvinę raidą, nes gultuke mažylis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti, stebėti ir tyrinėti aplink jį esančio pasaulio.
Svarbiausia, kad gultukas būtų pilnos komplektacijos, pagamintas iš Europos kokybės standartus atitinkančių nekenksmingų kūdikiui medžiagų.
Nešioklės ir vaikjuostės
Gamintojai teigia, jog galite nešioklėse nešioti mažylį nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų, tačiau kineziterapeutai nerekomenduoja skubėti ilgam vertikalizuoti naujagimio kol jis dar tvirtai nelaiko galvos.
Jeigu vis tik nusprendėte nėšioklėje nešioti naujagimį, būtinai įsitikinkite, kad nešioklė atitinka jo amžių, yra saugi, prilaiko mažylio galvą ir stuburą taisyklingoje padėtyje.
Nėra atlikta patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad taisyklingo nešiojimo nešioklėje trukmę reikėtų riboti. Praktikoje ta trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, kaip pats kūdikis joje jaučiasi.
Svarbu pabrėžti, kad visos padėtys: gulėjimas ant nugaros, gulėjimas ant pilvuko, nešiojimas šonu ir t.t. yra reikalingos naujagimiui ir turi būti keičiamos, tai padės tolygiai stiprėti ir visiems mažylio raumenims.
Jeigu nešioklė nėra ergonomiška, ji gali padidinti klubo sąnario displazijos tikimybę, todėl rekomenduojama, kad nešiojamo kūdikio klubai būtų plačiai atverti ir sulenkti 90º kampu, kitaip vadinamoje „varliuko“ pozoje.
Renkantis nešioklę pirmiausia įsitikinkite, kad ji ergonomiška, kad ji atitinka kūdikio amžių ir svorį.
Vaikštynės ir šokliukai
Vaikštynės ir šokliukai nėra rekomenduojami kineziterapeutų ir pediatrų.
Sėdėdamas vaikštynėje ar šokliuke kūdikis ne stovi, o yra nenormalioje, pusiau sėdimoje, pusiau stovimoje padėtyje. Mažylis turėtų atsistoti tik tuomet, kai yra tam fiziškai pasiruošęs.
Kaip jau minėjau anksčiau, dar nesusiformavus stuburo linkiams (o jie baigia formuotis kūdikiui pradėjus savarankiškai vaikščioti) stuburas nėra pasirengęs priimti dideles apkrovas, tokias kaip vaikščiojimas ar šokinėjimas, todėl vaikštynes naudoję vaikai vėliau dažnai kenčia nuo laikysenos sutrikimų, vaikšto pasistiebę, arba suka pėdutes į vidų eidami, taip pat dažnai neturi savisaugos jausmo, neišmoksta saugiai kristi.
Vežimėlių tipai
- Universalūs vežimėliai: Paprastai būna dviejų ar trijų dalių. "Du viename" - tai gulimoji dalis ir minkštas, išimamas lopšiukas. "Trys viename" - tai lopšys, sportinė ir automobilinė kėdutė.
- Sportiniai vežimėliai (skėtukai): Jie paprasčiau susilanksto, juos patogiau vežtis į keliones.
Vežimėlio pasirinkimo kriterijai
- Manevringumas: Patogu stumti tiesiai ir apsukti laikant tik viena ranka.
- Ratų dydis: Visada lengviau stumti vežimėlį, turintį didesnius ratus.
- Ratų tipas: Pripučiami minkštesni, važiuojant kūdikis mažiau kratomas.
- Svoris: Geresnių vežimėlių, skirtų kūdikiams, svoris paprastai būna 10-12 kg.
- Erdvė daiktams: Labai svarbus dalykas vežimėlyje - erdvė kūdikio daiktams susidėti.
- Aksesuarai: Vežimėliai gali būti iškart parduodami su apdangalais nuo lietaus, uodų ar saulės.
- Medžiagos: Šiuolaikiniai vežimėliai gaminami iš patvarių, lengvai skalbiamų, nekenksmingų vaikui audinių.
Saugumas
- Sportiniuose vežimėliuose, automobilinėse kėdutėse vaiko saugumui užtikrinti privalo būti prilaikantys diržai.
- Ekspertai rekomenduoja penkių taškų diržus, kurie segasi aplink juosmenį, tarp kojų ir per pečius.
- Vežimėlio stabdžiai turi būti ne tik patikimi, bet ir lengvai valdomi.
Vežimėlių kainos
Naujų vežimėlių kūdikiams kainų ribos - maždaug nuo 400 iki 3 tūkst. Lt. Viskas priklauso nuo gamintojo, kokybės, komplektacijos.
Svarbu: Kūdikių priemones reikėtų rinktis ne pagal kūdikio biologinį amžių, o pagal jo raidą.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtinai pigūs būdai išrinkti tobulą lovą vaikams – sutaupykite jau šiandien!
- Emocingos Padėkos Žodžiai Darželio Auklėtojams Išleistuvių Proga – Nepamirštamos Akimirkos