Duoti kūdikiui čiulptuką ar neduoti - prieštaringų nuomonių sulaukiantis klausimas. Lygiai taip pat, kada ir kaip nuo jo atpratinti. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip elgtis su čiulptuku auginant kūdikį.
Žindymo svarba ir čiulptuko įtaka
Žindymas yra labai svarbus vaiko sveikatai ir vystymuisi. Žindymo metu užsimezga artimas mamos ir vaiko ryšys, o motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui.
Tyrimai rodo, kad ypatingai retas čiulptuko naudojimas neturi įtakos žindymo rezultatams. Spėjama, kad čiuptuko naudojimas patenkina įgimtą kūdikio čiulpimo refleksą, dėl to kūdikis žinda krūtį rečiau.
Tai nėra pirmasis ar vienintelis tyrimas, kurio metu nustatoma, kad čiulptuko davimas daro įtaką žindymo trukmei. Australijos Joanna Briggs Instituto informaciniame lape sveikatos priežiūros sistemos profesionalams apžvelgus 10 tyrimų teigiama, kad devyni tyrimai rodo, jog čiulptuko naudojimas yra susijęs su trumpesniu žindymu ar ankstesniu papildomo maisto įvedimu.
Gamtos skirtas elgesys ir refleksai
Visi pirmiausia esame gamtos kūriniai. Gamta suprogramavo naujagimystės laikotarpiui žmogaus genuose nesąmoningą instinktyvų elgesį, kuris įgyvendinamas įgimtų refleksų pagalba. Gamtos skirtas maistas naujagimiui yra motinos pienas, o ant motinos rankų jis randa šilumą ir saugumą.
„Ieškojimo reflekso“ vedamas, naujagimis užuodžia mamos spenelio kvapą (jam jau pažįstamą, tokį patį kaip vaisiaus vandenų, kuriuose mažulis plaukiojo ir kuriuos mokėsi ryti dar gyvendamas gimdoje) ir tada plačiai išsižiojęs gerai priglunda prie krūties. Šis refleksas naujagimiui liepia žiotis taip plačiai, kad apžiotų ne tik spenelį, bet ir jį supantį tamsesnįjį laukelį - areolę.
Po areole yra pieno ančiais vadinami latakų praplatėjimai, kuriuose kaupiasi iš krūties gelmių atbėgantis pienas. Kad pienas trykštų lauk, tuos ančius reikėtų spausti ir pieną iš jų stumti pro spenelį. Tai jau kito - „žindimo reflekso“ - skatinamas, atlieka kūdikio liežuvis: išsitiesęs į priekį jis palenda po ančiais ir savo raumenine banga tarsi voleliu stumia pieną į burną.
Daugelis žmonių mano, jog „žįsti“ ir „čiulpti“ yra sinonimai - skirtingai rašomi bei tariami, bet tą pačią prasmę turintys žodžiai.
Problemų pradžia: netinkamas apžiojimas
Bėdos prasideda, kai kūdikis apžioja per mažai ir čiulpia tik spenelį. Atsidūręs tarp dantenų, spenelis maigomas ir trinamas, be to, negalėdamas išspausti pieno liežuvio bangavimu (liežuvis ne pakištas po krūtimi, o atitrauktas atgal į burną), vaikas pieno siekia bandydamas siurbti. Nuo siurbimo spenelio galas pučiasi ir brinksta, ištemptoje odoje atsiranda smulkių, iš pradžių vos įžiūrimų įtrūkimų.
Klaidą tęsiant spenelio žaizdelės didėja ir darosi vis skausmingesnės. Čiulpiantis kūdikis liežuvį laiko atitrauktą ties spenelio galu, panašiai jis elgiasi ir čiulpdamas čiulptuką.
Čiulptukų rūšys ir jų pavojai
Čiulpiant „senovišką“ čiulptuką, su apvaliu, lyg lemputė, galu, kūdikis liežuvį laiko atitrauktą atgal. Šitaip įpratęs, kūdikis nebeištiesia liežuvio ir glaudžiamas prie krūties, todėl blogai žinda.
Kai tai buvo demaskuota, ir čiulptukų gamintojams pakvipo bankrotu, biznieriai sumanė eilinę suktybę, dėdamiesi gerais. Tada atsirado naujoviški čiulptukai su paplokštintu galu. Tačiau ir jie savaip pavojingi: nors po guma ir atsiranda truputėlis vietos kūdikio liežuviui išsitiesti, siaurutį čiulptuką, su dar siauresniu (vos kelių milimetrų) kakleliu, kūdikis burnoje laiko jos beveik nepravėręs.
O juk žinome - tam, kad gerai priglustų prie krūties, apimdamas ne tik spenelį, bet ir didžiąją dalį jį supančio tamsesniojo laukelio, žindantis kūdikis turi plačiai išsižioti. Čiulpiant siaurą čiulptuką, išsižioti jam beveik nereikia.
Kokį čiulptuką duoti kūdikiui?
Žindomam kūdikiui jie visiškai nereikalingi. Buteliukai - taip pat. Iki šešių mėnesių vienintelis kūdikio maistas ir gėrimas yra motinos pienas, kurį jis gauna žįsdamas krūtį. Paskui, tiesa, pamažu pradedama duoti papildomo maisto: košės - šaukšteliu, skysčių - iš puodelio.
Lietuviškuose tekstuose galima atrasti ne tik „čiulptuką“, bet ir žodį „žindukas“. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pastarasis aiškinamas kaip „vaikui duodamas žįsti čiulptukas“. Tai yra loginė nesąmonė, nes bet koks čiulptukas būna čiulpiamas ir neturi nieko bendro su žindimu. Todėl ten, kur tenka konkretinti, atskiriant nuraminimui duodamą čiulptuką nuo butelinio čiulptuko, rašau: „čiulptukas-tuštukas“ arba tiesiog „tuštukas“. Turiu mintyje šio daikto ne tik turinio, bet ir prasmės tuštumą, jos nebuvimą.
Galimos problemos ir pasekmės
- Tuštuko čiulpimas nuo pirmųjų savaičių susijęs su ankstyvesniu kūdikių nujunkymu nuo krūties ir trumpesne žindymo trukme.
- Kad gamintųsi pakankamas pieno kiekis, kūdikiui reikia leisti žįsti taip dažnai, kaip jis nori.
- Čiulptukas gali būti infekcijos šaltinis ir pernešėjas kūdikiui. Visi mikrobai, prilimpantys ant čiulptuko iš aplinkos, patenka į kūdikio burną. Todėl čiulptuką reikia reguliariai sterilizuoti.
- Dažnai būna, jog mama ar kiti suaugusieji čiulptuką „nuvalo“ jį nulaižydami savo burnoje.
- Užkimšta burna kūdikis negali aiškiai išreikšti savo jausmų, o jį stebintis kitas žmogus negali suprasti užkimštos burnos garsinėmis ir uždengtos veido dalies vaizdinėmis išraiškomis siunčiamų bendravimo signalų.
- Nuolat trukdydamas vaikui “eksperimentuoti” su garsais ir žodžiais, čiulptukas gali būti vėluojančios kalbos raidos priežastis.
- Čiulptukas gali trukdyti gilaus emocinio ryšio tarp mažylio ir jo mamos formavimuisi. Dalis meilės ir prisirišimo, turinčių tekti mamai, automatiškai perkeliama į objektus, pakeičiančius jos krūtį - tuštuką arba čiulptuką ant buteliuko.
Naujagimis, alkanas ar sunerimęs, siekia motinos. Pats tikriausias jos buvimo šalia įrodymas - krūties jutimas mažojo burnoje. Naujagimiui spenelis reiškia motiną, tik gerokai vėliau kūdikis pamažu ims suvokti ją kaip visumą.
Jei naujagimiui kišite čiulptuką, jis iš pradžių tą guminį daiktą stums lauk, tačiau, jei atkakliai kartosite, jums galop pavyks. Ilgiau už motinos krūtį kūdikio burnytėje užsibūnantis čiulptukas, mažylio pasąmonėje gali ilgam išlikti jo „tikrąja motina“.
Kada duoti čiulptuką?
Jeigu jūs dažniausiai vaikui čiulptuką duodate tada, kai jam susikaupia dujų, tai ir duokite jį, suskaudus pilvuką nuo dujų. Daugumai vaikų po 3 mėnesių dujos pilvuko nepučia. Kada duoti čiulptuką, kad vaikas neįprastų čiulpti pirštų? Pirma, maždaug pusė visų vaikų niekuomet nebando čiulpti piršto arba jį čiulpia labai retai ir neilgai. Tokiu atveju jums nėra ko bijoti. O jeigu vaikui, susilaikius dujų, pilvuko neskauda, tai jam apskritai nereikia čiulptuko.
Bet jeigu pamaitintas vaikas bando kišti pirštą į burną ir godžiai jį čiulpia, tai ar ne geriau būtų jam duoti čiulptuką? Jeigu vaikas įpras čiulpti pirštą ir jūs susigriebsite tik po kelių savaičių ar mėnesių, tai jis veikiausiai atsisakys čiulptuko. Jam labai malonu ir laikyti burnoje, ir čiulpti pirštą. Todėl jeigu jūs sugalvojote duoti čiulptuką, pradėkite jį duoti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių.
Kuriuo dienos metu duoti čiulptuką?
Logiškiausia duoti jį tada, kai vaikas ieško burnyte ir bando čiulpti pirštus, drabužėlius ir viską ką gali pasiekti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis nemiega tik prieš maitinimą ir po jo. Kaip tik tuo metu ir duokite jam čiulptuką. Net jeigu jis nemiega tarp maitinimų, vis tiek duokite jam čiulptuką. Pirmuosius 3 mėnesius jį reikia duoti kuo dažniau. Tokiu būdu bus patenkintas vaiko čiulpimo instinktas, ir jis greit atsisakys čiulptuko.
Aš manau, geriau išimti čiulptuką vaikui iš burnos, kai jis pradeda snausti ar tik užmigus, jeigu jis gali be jo apsieiti. Bet yra dvi priežastys. Vaikas, įpratęs miegoti su čiulptuku burnoje, vos jam iškritus, pabunda ir ima verkti. Taip gali kartotis dešimtis kartų per naktį, ir jūs vargsite (ypač jeigu vaikas, anksčiau miegodavęs aukštielninkas, ėmė miegoti ant pilvuko). Be to, jeigu vaikas įprato užmigti su čiulptuku burnoje, tai po kelių mėnesių jis negalės be jo sudėti akių, nors ir labai norėtų miego. Tokiu būdu jis gali atprasti nuo čiulptuko jau žymiai vėliau.
Kaip atpratinti nuo čiulptuko?
Akušerė sako, kad vaiką nuo žinduko reikia atpratinti tada, kai jis jau turi pilną burną dantų.
Portalui tv3.lt teko bendrauti su mamomis, kurios tikrai vengia duoti savo kūdikėliams čiulptukus, tačiau kartais susiduria su dilema. Pavyzdžiui, ruošiant vaiką į lauką, jis ima verkti, susinervina, tada visas sušyla - mamytės, nenorėdamos, kad vaiką lauke perpūstų, jau geriau jį nuramina čiulptuku.
Įvairių mamų patirtys:
- "Iš pat pradžių buvom nutarę čiulptuko neduoti. Buvome prigąsdinti, kad tada nežįs krūties. Tačiau ištvėrėme vos mėnesį. Sūnus klykė ir niekas nepadėjo - nei sūpavimai, nei pilvuko masažai, nei krūties davimas. Kai pasiūlėme čiulptuką vaikas iškart nurimo."
- "Dar nėštumo metu su vyru buvom nutarę, kad dukrytei čiulptuko neduosime. Pirmuosius du mėnesius buvo sunkiau, tačiau labai greitai išmokome ją nuraminti. Maitinau pati, todėl kūdikiui suirzus pasiūlydavau krūtį. Dažnai tai suveikdavo."
- "Su pimagime dukra teko pavargti, kol atsisakėme čiulptuko. Jau buvo suėję dveji, o ji vis dar ir miegodavo su juo, ir dieną laikydavo įsikandusi. Tad vakarais ėmiau sekti pasakas apie miške gyvenančią voverių šeimyną... Galiausiai sutarėme, kad savaitgalį važiuosime į mišką ir voveriukui paliksime čiulptuką."
- "Čiulptuko neėmė pats vaikas. Nors mes su vyru išbandėme visokius variantus: ir silikoninius, ir kaučiukinius, ir apvaliu, ir su plotu galiuku."
Žindymo ritmas ir žindukai
Nuo šešto gyvenimo mėnesio, kai vaiką pradedam primaitinti ir kitu maistu, ne tik pienu iš mamos, tą vaiko poreikį čiulpti, pastebi pašnekovė, galima kompensuoti maistu. Tačiau ne visuomet.
Svarbiausia yra nesutrikdyti žindymo ritmo ir neįkišti to žinduko kūdikiui per anksti. Žindymas dalinai yra technikos ir pasitikėjimo savimi įvaldymas. Todėl aš pateikiu tokį palyginimą - mama pirmiausiai turi išmokti abėcėlę, laisvai skiemenuoti, o kada jau laisvai skaito, gali skaityti ir elektroninę, ir kokią nori knygą.
PSO skatina mamas žindyti, o žindymo politikoje čiulptukas nėra vertinamas kaip pagalba.
Kelių rūšių žindukai
Reikia skirti žinduką nuo čiulptuko. Žindukas yra nuo žodžio žįsti - jis turi būti apvalios formos ir kuo labiau palankus krūčiai, priminti mamos spenelį, o čiulptukas gali būti kaip buteliukas su nukirstu galu - ortodoksinis čiulptukas, kuris yra visai nereikalingas.
Kada žindukus duoti galima
Žindukai nėra absoliutus blogis ir svarbiausia jų neduoti per anksti, tačiau kai kuriais atvejais žindukai netgi reikalingi.
Pavyzdžiui, neišnešiotiems naujagimiams mes duodame žindukus, nes jiems reikia patenkinti žindymo refleksą ir užvesti jį. Taip pat būna, kai kūdikiai čiulpia nykštį, tada - lovos strypelį, tuomet susiranda kokią marlytę. Tokiais atvejais, reikia galvoti apie žinduką, nes vaiko poreikis vien žindant nepatenkinamas.
Vyraujanti nuomonė
Tarp akušerių vyraujanti nuomonė ir yra ta, kad reikia vengti duoti žindukus kūdikiams - nes tokios yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos. Tai yra standartizuotas mokymas akušerių, ginekologų ir šeimos gydytojų.
Mes turime dirbti pagal naujus standartus ir tai, ką sako mokslas. O mokslas sako, kad iki pusės metų žindome išimtinai, o nuo pusės iki dvejų metų yra vyraujantis žindymas, nes tai yra palanku kūdikiui.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtina! Sužinokite, Kada Išryškėja Pirmieji Nėštumo Simptomai ir Kaip Juos Atpažinti
- Cerebrinio Paralyžiaus Simptomai Kūdikiams: Sužinokite Priežastis, Tipus ir Efektyviausius Gydymo Būdų