Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis dažnai gali būti lydimas įvairių negalavimų. Nėštumo metu daugelis moterų patiria įvairių pokyčių ir iššūkių, tarp kurių yra ir galvos skausmai. Vienas iš dažniausių nusiskundimų, su kuriais susiduria būsimos mamos, yra galvos skausmas. Galvos skausmas nėštumo metu gali sukelti diskomfortą ir nerimą, ypač jei jis yra dažnas ar stiprus. Svarbu žinoti, kad galvos skausmas gali būti įvairių priežasčių rezultatas, ir nors daugeliu atvejų jis nėra pavojingas, kai kuriais atvejais gali būti ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Galvos skausmas nėštumo metu - gana dažnas reiškinys, kuris gali pasireikšti tiek pirmąjį, tiek antrąjį ar trečiąjį nėštumo trimestrą.

Galvos skausmo priežastys nėštumo metu

Galvos skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbiausia - gebėti atpažinti pagrindines priežastis ir jų vengti, kai tik įmanoma.

  • Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti kraujotaką ir nervų sistemą, sukeliančius galvos skausmus. Viena iš pagrindinių priežasčių yra hormoniniai pokyčiai organizme. Pirmąjį trimestrą moters organizme vyksta spartūs progesterono ir estrogeno pokyčiai, kurie gali turėti įtakos kraujagyslėms smegenyse ir nervų sistemai. Kai kurios moterys šiuo laikotarpiu jaučia padidėjusį jautrumą garsui, šviesai ar stresui - visa tai gali lemti galvos skausmą. Padidėjęs kraujospūdis, kuris gali būti nėštumo pasekmė, gali sukelti galvos skausmus.
  • Dehidratacija: Nėštumo metu organizmo skysčių poreikis padidėja, todėl dehidratacija gali tapti dažna galvos skausmo priežastimi. Nėštumo metu moterims gali būti sunkiau užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme, o dehidratacija gali sukelti galvos skausmus. Neužtektinas skysčių vartojimas - dažna galvos skausmo priežastis tiek nėščiosioms, tiek ne nėščioms moterims. Tačiau nėštumo metu šis veiksnys tampa dar aktualesnis: organizmas reikalauja daugiau skysčių tiek motinos, tiek vaisiaus poreikiams. Jei trūksta vandens, kraujo apytaka sulėtėja, o smegenys reaguoja skausmu.
  • Mitybos pokyčiai: Nėštumo metu moterų mitybos poreikiai keičiasi, todėl netinkama mityba ar nepakankamas maistinių medžiagų kiekis gali sukelti galvos skausmus.
  • Stresas ir įtampa: Psichologinis stresas ir įtampa yra dažnos galvos skausmo priežastys. Nėštumo metu moterims gali būti daugiau streso, nes jos prisitaiko prie fizinių ir emocinių pokyčių. Emocinė įtampa, nuolatinis stresas, neišsimiegojimas ir per didelis fizinis krūvis - visa tai labai dažnai lemia įtampos tipo galvos skausmą.
  • Miego trūkumas: Nėštumo metu gali būti sunkiau užmigti ar išlaikyti kokybišką miegą dėl fizinių pokyčių ir diskomforto.
  • Kofeino vartojimas: Dar viena dažna situacija - staigus kofeino vartojimo nutraukimas. Jei iki nėštumo gėrėte kavą ar stiprią arbatą kasdien, o dabar visiškai atsisakėte, kūnas gali reaguoti abstinencijos simptomais - įskaitant ir pulsuojantį galvos skausmą.
  • Sinusų uždegimas (sinusitas).

Galvos skausmo tipai nėštumo metu

Nėštumo metu galvos skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Norint tinkamai įvertinti situaciją ir parinkti saugų bei efektyvų palengvinimo būdą, labai svarbu atskirti, kokio pobūdžio galvos skausmą patiriate. Nėštumo metu gali pasireikšti keli skirtingi skausmo tipai, kurių kiekvienas turi savitas priežastis, simptomus ir sprendimo būdus.

  • Įtampos tipo galvos skausmas: Tai yra dažniausias galvos skausmas nėštumo metu. Jis pasireiškia kaip nuobodus, maudžiantis skausmas, dažniausiai jaučiamas abiejose galvos pusėse ar kaktoje, tarsi stipriai suspaudus galvą. Dažnai atsiranda vėlyvą popietę arba po ilgos dienos, kai yra pervargimas, miego trūkumas ar emocinis išsekimas. Įtampos tipo skausmas nėra pavojingas, bet gali trukdyti kasdienei veiklai.
  • Migrena: Kai kurios moterys nėštumo metu gali patirti migreninius galvos skausmus. Kai kurios moterys, kurios iki nėštumo kentėjo nuo migrenos, pirmuoju trimestru gali jausti paūmėjimą. Kitiems atvejais, priešingai - migrena gali visiškai pranykti. Migrena dažniausiai pasireiškia kaip stiprus, pulsuojantis skausmas vienoje galvos pusėje, dažnai lydimas pykinimo, jautrumo šviesai, garsui ar net kvapams.
  • Sinusinis skausmas: Kai uždegami viršutiniai arba priekiniai nosies ančiai, tai gali sukelti skausmą veido srityje, aplink akis, kaktą ar skruostikaulius. Dažnai tai pasireiškia kartu su užgulta nosimi, spaudimu veide, ypač lenkiantis į priekį. Nėštumo metu, kai imunitetas kiek nusilpęs, sinusitai gali būti dažnesni.

Kada galvos skausmas gali būti pavojingas?

Nors dauguma galvos skausmų nėštumo metu nėra pavojingi, tam tikrais atvejais jie gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas. Dauguma galvos skausmų nėštumo metu yra nekenksmingi ir trumpalaikiai, tačiau yra atvejų, kai skausmas signalizuoja apie rimtesnę sveikatos būklę. Jei galvos skausmas yra labai stiprus, nuolat pasikartoja arba yra lydimas kitų simptomų, tokių kaip regos sutrikimai, aukštas kraujospūdis ar kojų tinimas, būtina kreiptis į gydytoją.

  • Staigus, stiprus skausmas, kuris nepraeina: Jei galvos skausmas atsiranda netikėtai ir smarkiai, yra „sprogstančio“ pobūdžio, tai laikoma neurologiniu pavojaus signalu. Tokį skausmą gali sukelti smegenų kraujagyslių plyšimas, insultas ar padidėjęs intrakranijinis spaudimas.
  • Vienašalis, kartu su regėjimo pokyčiais: Skausmas, kuris jaučiamas tik vienoje galvos pusėje, ypač kartu su neryškiu regėjimu, žybsniais, dvigubu matymu ar mirgėjimu, gali būti susijęs su aukštu kraujospūdžiu ar preeklampsija - pavojinga būkle, kuri reikalauja nedelsiant gydytojo įsikišimo.
  • Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija: Preeklampsija dažniausiai pasireiškia nuo 20 nėštumo savaitės. Tai būklė, kai kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu atsiranda galvos skausmas, rankų ar veido patinimas, mirgėjimas akyse, pykinimas, sumažėjęs šlapimo kiekis. Nediagnozuota ir negydyta preeklampsija gali sukelti rimtų pasekmių motinai ir kūdikiui - nuo traukulių iki ankstyvo gimdymo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skubiai kreipkitės, jei:

  • Galvos skausmas atsirado staiga ir yra labai stiprus
  • Lydi regėjimo sutrikimai, pykinimas, kalbos ar koordinacijos problemos
  • Jaučiamas spaudimas ar skausmas kakle, pečiuose ar nugaroje
  • Pastebite veido, rankų ar kojų patinimą
  • Jums padidėjęs kraujospūdis arba yra kitų preeklampsijos rizikos veiksnių

Kaip saugiai malšinti galvos skausmą nėštumo metu?

Nėštumo metu reikėtų vengti bet kokių vaistų, nebent jie būtų rekomenduoti gydytojo. Nėštumo metu vaistų vartojimas turi būti labai atsargus. Vaistai nuo skausmo nėštumo metu turėtų būti vartojami ypač atsakingai, kadangi jų pasirinkimas gali nulemti būsimo kūdikio sveikatą. Vaistus nuo skausmo reikia rinktis labai atsakingai. Svarbu nenaudoti vaistų savarankiškai, ypač pirmąjį trimestrą, kai formuojasi svarbiausios vaisiaus struktūros. Todėl pirmiausia rekomenduojama išbandyti natūralias priemones ir gyvenimo būdo pokyčius, o tik vėliau, jei reikia, pasitarti dėl vaistų vartojimo.

Nemedikamentinės priemonės

  • Reguliarus vandens vartojimas: Svarbu gerti pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
  • Subalansuota mityba: Vartoti maistingus ir įvairius produktus, kuriuose yra pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti išvengti galvos skausmo.
  • Streso valdymas: Praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą ir įtampą.
  • Kokybiškas miegas: Stenkitės laikytis reguliaraus miego režimo, eikite miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, plaukimas ar speciali nėštumo joga, gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti galvos skausmus.
  • Poilsis ir atsipalaidavimas: Kai jaučiate galvos skausmą, svarbu skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Jei galvos skausmas nėra labai stiprus, pirmiausia išbandykite švelnius, organizmą tausojančius būdus:
    • Poilsis ir miegas - kartais net trumpas nusnūdimas palengvina skausmą
    • Tylus, tamsus kambarys - naudinga, jei esate jautri šviesai ar triukšmui
    • Šalti arba šilti kompresai - šaltas kompresas ant kaktos padeda įtampos ar migrenos atveju
    • Lengvas masažas - sprando, pečių ar smilkinių masažas sumažina įtampą
    • Aromaterapija - levandų, pipirmėčių aliejus gali turėti raminantį poveikį (naudokite tik švelnius, patikrintus aliejus mažais kiekiais)
  • Hidratacija: Jei galvos skausmo priežastis yra dehidratacija, gerti pakankamai vandens gali padėti sumažinti skausmą.
  • Akupunktūra ir masažas: Kai kurioms moterims gali padėti alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra ar masažas. Šios terapijos gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti kraujotaką, sumažindamos galvos skausmus.

Vaistai

Nėštumo metu vaistų vartojimas turi būti labai atsargus. Kai kurie vaistai gali būti saugūs, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius vaistus.

Saugiausiais laikomi:

  • Paracetamolis (500-1000 mg) - dažniausiai laikomas saugiu skausmo malšintojas visais nėštumo trimestrais, jei vartojamas saikingai ir neilgai. Tai dažniausiai gydytojų skiriamai vaistai nuo skausmo nėštumo metu visame pasaulyje. Paracetamolis laikomas saugiu visuose nėštumo trimestruose. Šis vaistas dažniausiai vartojamas galvos, dantų, gerklės skausmams malšinti, taip pat karščiavimui mažinti. Paracetamolio reikėtų vengti jei esate alergiška jam arba turite kepenų veiklos sutrikimų. Kitais atvejais paracetamolis laikomas pačiu saugiausiu vaistu nėščiosioms. Nors nenustatyta, kad paracetamolis besilaukiančioms sukeltų tokias rimtas problemas kaip persileidimas arba vaisiaus apsigimimai, jį reikėtų vartoti kiek įmanoma trumpesnį laiką ir mažiausiomis efektyviomis dozėmis.
  • Magnio papildai - kai kada padeda sumažinti galvos skausmo dažnį, ypač jei trūksta magnio.

Vengti reikėtų:

  • Ibuprofeno, diklofenako ir kitų nesteroidinių vaistų - ypač trečiąjį trimestrą. Ibuprofenas ir naproksenas taip pat yra laikomi saugiais vaistais nuo skausmo pirmomis 20 nėštumo savaičių, tačiau nerekomenduojami antroje nėštumo pusėje, kadangi gali padidinti inkstų vystymosi sutrikimų riziką ir sukelti kraujavimą gimdymo metu.
  • Aspirino - didelėmis dozėmis gali kelti riziką kraujavimui. Aspirinas nerekomenduojamas skausmui malšinti nėštumo metu. Kai kuriais atvejais aspirinas skiriamas mažomis dozėmis (75 - 100 mg) moterims patyrusioms keletą persileidimų iš eilės, įtariant krešėjimo sutrikimus. Mažos aspirino dozės laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, nutraukiamos tik likus keletui dienų iki gimdymo termino norint išvengti smarkaus kraujavimo rizikos.
  • Migrenos vaistų (triptanų) - leidžiami tik kai kuriais atvejais ir tik gydytojo sprendimu.

Jeigu galvos skausmas dažnas, stiprus ar trunka ilgiau nei kelias dienas - būtina pasitarti su gydytoju dėl priežasties ir gydymo plano.

Migrena ir nėštumas

Kadangi nėštumo metu išnyksta cikliniai estrogenų koncentracijos svyravimai, net 80 % nėščiųjų nurodo žymų migrenos pagerėjimą ar net visišką priepuolių išnykimą nėštumo metu. Tačiau šis teiginys reikalauja kelių patikslinimų. Pirmiausia, daliai nėščiųjų akivaizdus migrenos pagerėjimas gali įvykti ne nuo nėštumo pradžios, bet nuo 12 sav., tai siejama su pilnai pradėjusia funkcionuoti placenta. Antra, padidėjusi ir stabili estrogenų koncentracija teigiamai veikia migreną be auros, bet migrena su aura gali nepakisti, ir net priešingai - nėštumo metu gali įvykti pirmasis migrenos su aura priepuolis. Likusioms nėščiosioms migrena išlieka nepakitusi ir tik nedidelei daliai migrena blogėja. Šioms nėščiosioms reikalinga patikslinti, ar nėra susirgimų, kurie migreną pablogino ir kuriuos būtina tinkamai gydyti.

Migrenos gydymas nėštumo metu

Nėščiosioms dažnai kyla klausimas, ar galima vaistais gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu? Atsakymas - taip, galima, ir net reikia. Deja, sunkiam migrenos priepuoliui nutraukti nėra tyrimais patvirtintų veiksmingų nemedikamentinių priemonių. Žinoma, yra rekomenduojama ramybė, poilsis, miegas, gali padėti lokalus šaltis, lengvas masažas ar pan. Tačiau šių priemonių veiksmingumas yra ribotas. Jas rekomenduojama išbandyti, bet jei skausmas nemažėja per valandą - reikalingi vaistai. Pavėluotas vaistų vartojimas dažniausiai būna mažai veiksmingas, skausmas tampa ilgas, labai stiprus, lydimas pykinimo ir vėmimo. Žemiau pateikiamas namuose tinkamų vartoti saugių vaistų sąrašas, kuris jus konsultuojančio gydytojo neurologo gali būti papildytas pagal individualius poreikius.

  • Viso nėštumo metu skausmui malšinti yra tinkamas paracetamolis 500 mg 2 tab.
  • Viso nėštumo metu saugūs yra triptanų klasės vaistai, iš kurių daugiausiai duomenų turima apie sumatriptaną 50-100 mg bei rizatriptaną 10 mg.

Jei migrenos priepuoliai nėštumo metu vargina dažnai, pvz. kartą per savaitę ir dažniau, o priepuolius dažninančios nėštumo būklės yra paneigtos, yra rekomenduojamas migrenos priepuolius retinantis gydymas. Priešingai rekomendacijai migrenos priepuolį gydyti vaistais, priepuoliams retinti nėštumo metu beveik visada rekomenduojamos tik nemedikamentinės priemonės, net galvos skausmą retinančių papildų vartojimas yra skiriamas trumpesniais periodais ir mažesnėmis dozėmis. Retinantys priepuolius vaistai, kitaip vadinama medikamentinė migrenos prevencija ar profilaktika, skiriama neurologo išimtinais atvejais.

Nemedikamentinis migrenos valdymas

Prieš keletą metų buvo sudarytas įsimenantis ir prasmingas akronimas SEEDS (liet. sėklos), nurodantis pagrindines nemedikamentinio migrenos valdymo kryptis:

  • S (angl. Sleep) - miegas
  • E (angl. Excercise) - fizinis aktyvumas
  • E (angl. Eat) - mityba
  • D (angl. Diary) - migrenos dienynas
  • S (Stress) - emocinės įtampos valdymas

Migreną retina reguliarus, t.y. bent 3 kartus per savaitę fizinis aktyvumas. Nors iš pirmo žvilgsnio tokios rekomendacijos skamba labai apibendrintai ir paprastai, bet ilgalaikis jų laikymasis duoda tikrai gerų rezultatų.

Migrena po gimdymo

Migrenos pasikeitimas pagimdžius - sunkiai prognozuojamas iš anksto, nes jos sunkumą ir dažnį veikia ne tik vidiniai moters hormonų pokyčiai, bet ir su naujagimiu, kūdikiu susiję veiksniai, tokie kaip blogas miegas, jo stoka, mitybos režimo sutrikimas, sustabdytas prieš tai buvęs reguliarus fizinis aktyvumas, baimė gerti vaistų nuo skausmo žindant ir pan. Būtent su nauju šeimos nariu susiję veiksniai laikomi pačiais svarbiausiais, keičiančiais migrenos sunkumą ir dažnį. Šiuo periodu ypatingai yra svarbi šeimos narių pagalba.

Straipsnyje nurodyti vaistai priepuoliui valdyti gali būti vartojami ir žindant. Žindymo pauzė 2-8 val. pavartojus triptanų yra rekomenduojama tik žindant neišnešiotus naujagimius. Informacija apie vaistų tinkamumą yra nuolat atnaujinama pagal stebėjimo duomenis, ją galima pasitikrinti specializuotuose interneto puslapiuose, pvz. LactMed.

žymės: #Nestumo

Panašus: