Vaikų dantų ėduonis - viena labiausiai paplitusių infekcinių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą. Ši liga būdinga visiems vaikų amžiaus tarpsniams. Esant pradinei dantų ėduonies stadijai, plika akimi sunku pastebėti jo požymius. Reguliarūs vizitai pas gyd. odontologą padės anksti pastebėti ir pradėti gydyti ėduonį.
Kas yra "Buteliuko" kariesas?
Gal ir jums teko matyti dar visai mažų, vos vienerių - dvejų metų vaikų su jau sugedusiais priekiniais dantukais? Tai ėduonis. O populiariai jį įprasta vadinti „buteliuko kariesu“ (ėduonis lotyniškai - „caries“). Ikimokyklinio amžiaus vaikams pieninių priekinių dantų ėduonis dažniausiai yra vadinamojo ,,buteliuko ėduonies‘‘ padarinys. „Buteliuko” kariesas - tai daugelio pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kurie vystosi, kai vaikas maitinamas iš buteliuko ilgiau nei įprasta. Šios ligos priežastis yra ne tik buteliuko naudojimas. Iš esmės - tai naktinio maitinimo bėda.
Buteliuko kariesas, arba ankstyvasis vaikų dantų ėduonis - tai daugybiniai pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kartais apimantys ir ką tik išdygusius dantis. Pažeidimai prasideda nuo viršutinių priekinių dantų.
„Buteliuko ėduonis‘‘ atsiranda, kai vaikas migdomas duodant pieno ar kito cukraus turinčio gėrimo buteliuką. Tokiu pačiu būdu jis girdomas ar maitinamas krūtimi ir naktį. Vaikas užmiega, o pienas ar saldintas skystis ,,apgaubia‘‘ viršutinius priekinius dantis. Angliavandenių gausus skystis - ideali terpė mikroorganizmams. Reikia žinoti, kad pienas taip pat kenkia dantims, jei nėra nuvalomas prieš miegą. Jis užsilaiko ant dantų paviršiaus ir ,,buteliuko ėduonis‘‘ progresuoja labai greitai. Iš pradžių atsiranda baltos matinės emalio dėmės, o ir toliau blogai maitinantis bei nesilaikant higienos baltos dėmės tampa ėduonies ertmėmis. Taigi, būtina rūpintis savo mažųjų dantimis nuo tada, kai jie tik išdygsta, nes viena iš pieninių dantų formų, kuri atsiranda dėl ydingo požiūrio į mitybą yra „Buteliuko“ kariesas.
Dvimečiai, trimečiai vaikai, negalintys atprasti nuo čiulptuko, mėgsta, vakare prieš užmigdami, pasilepinti gerdami iš buteliuko pieną, sultis, saldų mišinėlį ar arbatą. „Buteliuko” kariesas gali pasireikšti ir tiems mažyliams, kurie ilgai nenujunkomi ir maitinami krūtimi naktį.
Kodėl „buteliuko kariesas“?
„Buteliuko kariesu“ ankstyvasis ėduonis buvo pramintas todėl, kad pastebėta, jog dažniausiai jis išsivysto kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie prieš užmigdami ir prabudę naktį iš buteliuko per čiulptuką girdomi saldžiais gėrimais: saldinta arbata, sultimis…
Ėduonies ar kitų ligų pažeisti pieniniai dantys sukelia skausmą, vaikui sunku maitintis, kramtyti maistą, todėl gali sutrikti virškinimo sistemos funkcija. Pieninių dantų karieso komplikacijos gali pakenkti nuolatinių dantų vystimuisi, dygimui, pakeisti jų spalvą ar formą.
Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme. Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys. Kartais vainikas lūžta nuo menkiausios traumos.
Kokie „Buteliuko“ karieso simptomai?
Simptomai: patamsėję, gelsvi ir minkšti dantys. Ligos eiga. Vaikui nuolat čiulpiant buteliuką ir užmiegant, burnoje lieka daug saldaus skysčio, kuriame esantis cukrus yra burnos mikrobų maistas. Skaidydami cukrų, mikrobai gamina rūgštis, ardančias dantų emalį.
Vaikui miegant, seilių burnoje išsiskiria nedaug, jis rečiau ryja, dantų paviršiai nepakankamai nuplaunami ir todėl susidarančios rūgštys negali būti efektingai nukenksmintos. Be to vaikų klampios seilės blogiau neutralizuoja rūgštis, nes jose per pusę mažiau prieš kariesą veikiančių medžiagų. Taip pat mažiau mineralinių medžiagų, kurios patenka į dantį ir atstato pažeidimą.
Esant lėtiniam kariesui, danties pažeidimo vieta bus tamsi, kieta. Kai eiga ūmi, dantis bus gelsvas ir labai minkštas, lengvai skobiamas instrumentu. Dažniausiai kariesas pažeidžia viršutinio žandikaulio priekinius dantis iš lūpos pusės. Taip pat gali būti pažeisti ir viršutiniai pirmieji krūminiai ir iltiniai dantys. Apatinio žandikaulio priekiniai dantys paprastai lieka sveiki.
Negydomas kariesas komplikuojasi danties nervo uždegimu (pulpitu), o vėliau ir periodonto audinių pažeidimu.
Dantų ėduonies priežastys
Dantų ėduonis yra infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų. Dažniausiai ant sergančių dantų atrandamos bakterijos Streptococcus mutans. Jos pačios vaiko dantukų „negraužia“, tačiau labai „mėgsta“ cukrų. Skaidydami cukraus molekules, mikrobai gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Danties paviršius darosi purus ir, rūgštims prasiskverbiant vis giliau, pakenkimas palaipsniui didėja. Kol rūgštys danties emalį pragraužia kiaurai ir pradėjus irti dentinui pasimato tamsesnė duobutė, užtrunka 6-12 mėnesių.
Mažiems vaikams šis procesas vyksta sparčiau, nes pieniniai dantukai, ypač tuojau po išdygimo, nėra ganėtinai mineralizuoti ir jų emalis santykinai minkštesnis, negu nuolatinių dantų. Pakenkimas paprastai pirmiausia atsiranda viršutinių priekinių dantų viršutiniame trečdalyje iš lūpų pusės. Šią vietą mažiausiai nuplauna seilės ir todėl čia lengviau prisitvirtina bei dauginasi mikrobai ir susidaro jų gyvybinės veiklos produktų - kenksmingųjų rūgščių - didesnė koncentracija.
Tai gali atsitikti įvairiais būdais: bučiuojant, naudojant tuos pačius dantų šepetėlius ir stalo įrankius, duodant vaikui duonos riekę ar kitokio maisto produkto, kurio jau atsikando kariesu sergantis žmogus. Ne mažiau kenksmingas suaugusiųjų įprotis kūdikiui duodamą čiulptuką pirmiau „nuvalyti“ savo burnoje. Pagrindinis kariesogeninės infekcijos šaltinis kūdikiams yra jų mamos. Geri visos šeimos narių burnos higienos įpročiai yra privaloma kiekvieno iš jų dantų karieso profilaktikos priemonė.
Mažų vaikų ėduonies atsiradimo rizika ypač padidėja, kai kariesogeninės medžiagos į burną pakliūva naktinio miego metu. Tačiau ir dieninis maitinimas yra ne mažiau svarbus. Antrąjį kūdikio gyvenimo pusmetį, kai jau išdygsta pirmieji dantukai, jis jau būna ne tik žindomas (ar girdomas mišiniais), bet ir pradeda valgyti papildomą tirštą maistą.
Ar žindymas sukelia dantų ėduonį?
Yra daugybė moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad žindymas nesukelia dantų ėduonies.
Tačiau teisingiau būtų sakyti, jog tiems kūdikiams dantų kariesas atsiranda ne todėl, kad jie žindomi, bet nepaisant žindymo. Jau minėjau - ėduonį sukeliančių bakterijų namai yra dantų apnašas. Ant švaraus ir lygaus kieto danties emalio joms nebūtų patogu prikibti ir išsilaikyti. Maždaug šešių mėnesių amžius, kai išdygsta pirmieji pieniniai dantukai, sutampa su papildomo tiršto maisto - košių valgymo pradžia. Prilipus maisto likučiams, ilgainiui susidaro dantų apnašas. Jeigu jame yra cukraus - apnašas tampa ir bakterijų „maisto sandėliuku“. Jeigu kūdikis eis miegoti su švariais dantukais, tai ir naktinis žindymas jam niekuo nepakenks.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija, remdamasi jau šimtų tūkstančių metų žmonijos patirtimi ir šiuolaikiniu mokslu, rekomenduoja kūdikių žindymą tęsti antraisiais vaiko gyvenimo metais ir dar ilgiau - tol, kol išliks poreikis. Ir šiandien ėduonis nebūdingas laukinėse bendruomenėse, kur kūdikiai miega šalia mamų ir žindymas naktimis tęsiasi po antrojo gimtadienio.
Dantų valymas ir fluoro naudojimas
Nuo pat vaiko gimimo, kai pradeda dygti primieji pieniniai dantys, turi būti rūpinamasi burnos sveikata. Dažniausiai pasitaikanti liga, kuri nėra genetiškai paveldima - dantų ėduonis (kariesas), ji sukeliama burnoje esančių bakterijų, jei vaikas nevalo arba blogai nuvalo dantų apnašą. Todėl vaikai nuo pat mažų dienų turi būti pratinami valytis dantis.
Pačius pirmuosius dantukus vaikams reikia valyti drėgna marle arba švariu audeklu prieš miegą vakare, o taip pat po pusryčių ryte. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (maždaug 1-1,5 metų) reikėtų pradėti valyti dantukus vaikišku minkštu dantų šepetuku. Vaikams tėvai dantis turi valyti iki septynerių, aštuonerių metų. Vaikas, sugebantis parašyti pirmąjį žodį, jau pats gali gerai išsivalyti dantis.
Kuo dantukai „jaunesni“, t.y, kuo mažiau laiko praėjo po išdygimo, tuo lengviau juos gali pažeisti bakterijų išskiriamos rūgštys. Todėl net ir žindomam kūdikiui jau reikia pradėti valyti vos išdygusius dantukus.
Jeigu kūdikis valgo apnašą palikti galintį tirštą maistą, dantukus būtina valyti. Ypač nakčiai. Kol dantukų nedaug ir jie su didokom tarpdantėm, galima nuvalyti sudrėkinta skepetaite, o vėliau reikia naudoti šepetėlį ir pastą (vaistinėse būna specialių vaikiškų pastų, kurios nekenksmingos nurijus). Paprastai šią procedūrą bent du kartus per dieną atlieka tėvai, tačiau paūgėjusiam vaikui leiskite aktyviai mokytis, padėkite jam ir skatinkite perimti iniciatyvą.
Pagrindinė fluorido paskirtis - apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis.
Dantų valymo rekomendacijos pagal rizikos grupę ir amžių:
- Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus.
- Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
- Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus.
- Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
- Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio.
- Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams:
- Valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio.
- Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų.
- Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm.
- Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
- Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm.
- Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Kokią dantų pastą pasirinkti?
Vaikiškos dantų pastos skirstomos pagal amžiaus grupes: iki 2 metų, 2-6 metų, nuo 6 metų. Pagrindinis jų skirtumas - fluoro kiekis. Tai labai svarbu, nes kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė galimybė, kad mažylis gali nuryti pastos - fluoras gali būti pavojingas. Todėl pačiai mažiausiai amžiaus grupei skirtoje dantų pastoje iš viso neturi būti fluoro.
Dabartinės vaikams skirtos pastos skaniai kvepia, yra patrauklios spalvos ir gardžios lyg saldainiai ar kramtomoji guma, todėl reikia stebėti, kad vaikai jų nevalgytų. Pastos ant šepetėlio reikėtų dėti vaiko mažojo pirštelio nagelio didumo. Vyresniems vaikams galima naudoti pastas, kurios skirtos visai šeimai.
Vizitai pas odontologą
Vaiko burnos ir dantų sveikata - neatsiejama bendros sveikatos dalis. Visi tėvai nori matyti savo augantį vaiką sveiką ir laimingą. Vienas iš nemaloniausių dalykų tėvams, kai jų vaikai pradeda skųstis dantų skausmu. Vaikai dėl to neužmiega naktimis, blaškosi, blogai valgo. Tačiau ne visi tėvai vaikų priežiūrai skiria pakankamai dėmesio.
Jūs turite apsilankyti pas odontologą, kai tik prasikalė pirmas dantukas. Kuo anksčiau Jūs nuvesite savo vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas turės gerus valymo įpročius visą gyvenimą. Profilaktiškai vaikai ir tėveliai pas gydytoją odontologą turi lankytis kas pusę metų.
Papasakokite vaikui apie būsimą apsilankymą iš anksto. Paaiškinkite, kad gydytoja padeda išsaugoti sveikus dantukus. Geriausia pas gydytoją apsilankyti ryte, kai vaikas geros nuotaikos, nėra irzlus ir pavargęs. Vaikas ryte būtinai turi būti pavalgęs. Niekada negąsdinkite vaiko vizitu pas odontologą. Taip pat labai svarbu, kad vaikas ateitų pas gydytoją ne tada, kada jam skauda, o pradžiai tik apžiūrai, susipažinimui ir pokalbiui su gydytoju.
Kaip gydomi vaikų dantys?
Gydymas priklauso nuo danties pažeidimo laipsnio. Jeigu tai yra tik dėmės, - baltos, tamsiai rudos, juodos, - galima dantis dengti fluoro laku (tris kartus kas 4-5 dienas, kartojant po pusės metų) ir toliau stebėti būklę. Jeigu jau yra susiformavusi kariozinė ertmė, tai pažeista vieta turi būti išvaloma iki sveiko danties audinio (krapštant arba gręžiant) ir plombuojama stiklo jonomerine plomba, kuri nebijo seilių, kaupia ir išskiria fluorą.
Kartais, gydant labai mažus vaikus, tenka naudoti raminamuosius vaistus. Tais atvejais, kai vaikas visai nesileidžia gydomas ir yra daug pažeistų dantų, gali būti taikoma narkozė.
Ką tėveliai gali padaryti, kad vaikučių dantukai būtų sveiki?
- Neduoti vaikui prieš miegą gerti saldžių gėrimų, jeigu dantukai jau išvalyti.
- Du kartus per dieną valyti dantis. Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y. iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai.
- Reikia pratinti vaiką po valgio skalauti burną.
- Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio.
- Jeigu vaikas negali užmigti be buteliuko, reikėtų palaipsniui skiesti saldžius skysčius vandeniu, kol liks grynas vanduo arba vaikas pats atsisakys „neskanaus” gėrimo.
- Jau išdygus pirmajam dantukui, reikėtų apsilankyti pas odontologą - gausite patarimų dėl burnos higienos, o ir vaikas įpras nebijoti odontologo.
Panašus:
- Kaip Pripratinti Kūdikį Prie Buteliuko: Patarimai Mamoms
- Nepraleiskite! Efektyviausi Kūdikių Buteliukų Sterilizavimo Būdai ir Patarimai
- Naujagimio maitinimas iš buteliuko: neįtikėtini patarimai kiekvienam tėvui!
- Gimtadienio gėlės: Atraskite tobulą būdą išreikšti jausmus žiedais!
- Ryanair Bagažo Taisyklės ir Apribojimai: Visas Vadovas Sėkmingam Skrydžiui