Aloyzas Každailis - istorikas, muziejininkas, prozininkas, gimęs 1943 m. birželio 27 d. Grinkškyje, Radviliškio rajone ir miręs 2018 m. gegužės 8 d. Klaipėdoje.
Išsilavinimas ir Karjeros Pradžia
1960 m. jis baigė Baisogalos vidurinę mokyklą, o 1965 m. - Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę. Baigęs Vilniaus universitetą, 1965-1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Taip pat dėstė istoriją Klaipėdos politechnikume.
Indėlis į Lietuvos Jūrų Muziejų
1970 m. A. Každailis įsijungė į Lietuvos jūrų muziejaus kūrimą. 1971 m. liepos 11 d. buvo atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, kuri tapo šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. Jis dalyvavo ruošiant muziejaus ir akvariumo ekspozicijas, restauruojant ir pritaikant muziejui XIX amžiaus Neringos fortą, statant ir įrengiant delfinariumą.
Įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų 1975 m., A. Každailis tapo jo direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2002 metų. Jis buvo ne tik vadovu, bet ir muziejaus kūrėju: išstudijavo Merzeburgo istorinį archyvą, kur surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją.
A. Každailis tiesiog gyveno muziejaus plėtra, naujų ekspozicijų kūrimu, pats vykdavo į jūrines ekspedicijas rinkti eksponatų. 1994 m. buvo atidarytas delfinariumas. Taip Kopgalyje buvo sukurtas unikalus jūros gamtos ir marinistinės kultūros pažinimo kompleksas.
Aloyzo Každailiui vadovaujant, Lietuvos jūrų muziejus tapo labiausiai lankomu muziejumi Lietuvoje, garsinančiu Klaipėdos vardą. Aloyzo Každailio dėka Lietuvos jūrų muziejus suklestėjo ir tapo tikru mokslo, Lietuvos jūrinių tradicijų puoselėjimo bei skleidimo židiniu.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje. „Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Aloyzo Každailio, apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio“.
Muziejaus pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija. 1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai - Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų.
Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus - lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.
Pasak Jūsų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, „Jūrų muziejus augo su kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai-inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai“.
Prieš ketvirtį amžiaus atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką - drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos. „Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį“ - teigia O. Žalienė.
Jau trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris kaip ruonių ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.
Pasak N. Puteikienės, „Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys - nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas - kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose“.
Pasak jos, kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje. Kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą - Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.
Delfinariume jau kuris laikas veikia delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai vaikus su negalia. Gydymo tikslais delfinariume jau apsilankė apie tūkstantį šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.
Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų iki šiol nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.
„Didžiausias mūsų turtas - muziejaus darbuotojai. Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome vienas kitą ir tada, kai nesiseka“, - sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė O. Žalienė.
Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys. Lietuvos jūrų muziejus - vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.
Literatūrinė Veikla
A. Každailis taip pat gyveno nerimastinga kūrybos dvasia. Parašė tris knygas apie jūrą, laivus ir jūrininkus. 1981 m. išleido knygą „Laivai ir jūrininkai“, kuri pelnė Žvejų literatūrinę premiją. 1985 m. - pasakų knygą apie Baltijos jūros gyvūnus „Ko verkė plekšnytė“, kuri 1988-aisiais pripažinta skaitomiausia. 1995 m. išleistas jos tęsinys „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“. Populiarios ir kitos jo knygos: „Palonų istorijos“ (1997). Trys knygos paskirtos muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
1982 m. drauge su kitais Jūrų muziejaus ir akvariumo kūrėjais A. Každailis apdovanotas Lietuvos valstybine premija. 1989 m. jam suteiktas nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas, 1994 m. jis apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu. 2002 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. 2007 m. rugpjūčio 1 d., minint Klaipėdos miesto 755-ąjį gimtadienį, A. Každailiui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas už neginčijamą asmenybės indėlį Jūrų muziejui, kultūrai bei literatūrai.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Ar kino teatras saugus nėštumo metu? Būsimų mamų svarbiausi patarimai
- Kaip Pirmas Vaikas Reaguoja Į Naują Kūdikį: Efektyvūs Patarimai Tėvams Sėkmingai Prisitaikyti