Gal ir taip. Nieko nesakau Tiesiog tokio periodo mūsų vedybiniame gyvenime dar nebuvo - visi vaikai virš 2.5 metų ir nieko naujo nelaukiam Tai tas naujumas ir stebina... ir apskritai, žiūriu į savo mažiuką, o jis jau toks didelis, savarankiškas...
Nešynės ir Jų Privalumai
Gerai, kai gali pasirinkti nešioti arba nenešioti vaiką. Bet būna laikotarpių, kai tenką vaiką nešioti ir nelieka kitos išeities - kai pučia pilvuką, kai dygsta dantukai, kai negali visur tampytis vežimėlio ir t.t. Dėl tokio nešiojimo labiausiai ir kenčia mamos stuburas. Juk imam vaiką ant rankų įvairiomis pozomis, ir dar persikreipiam viena ranka ką nors naudingo padaryti. Man visad būdavo daug paprasčiau turint nešioklę.
Be nešioklės būtų visai sunku, nes vaikas buvo itin neramus, kentėjo nuo disbakteriozės (kas susidūręs, žino, ką tai reiškia). Slinge mergina ramiausiai parpdavo po 3 val., o aš nuveikdavau ko nespėjus. Aišku, į dušą nenueisi, bet į parduotuvę, paštą - laisvai. Pietūs pagaminti, namai aptvarkyti.
Jei mums nebaisu, kad pakenksim vaikui nešiojant ant rankų, tai neturi būti baisu ir nešiojant "teisingoje" nešynėje. Sveika ir vaiko klubams - jie gali vystytis teisingoje "varliuko" pozoje (kaip kad daktarė tikrina atvesdama kojytes į šonus). Kam atrodo visiškai svetima vaikjuostė (nors man tai buvo ir gražu, ir stilinga, ir padėjo užmegzti įdomių pokalbių su kitomis mamomis), galima rinktis "sukonstruotą" nešynę, kaip Manduca ar ERGObaby, nes jos pagamintos lygiai taip pat "teisingai" - kad vaiko svoris tektų mamos klubams (ne pečiams) ir kad vaikas būtų priglaustas prie jūsų tiek tvirtai, kaip ant rankų.
Ir būtina sąlyga - vaiko kojytės - plačiai apkabinusios mamą/tėtį. Tik tada pasijunta nešiojimo malonumas. Mums pasiteisino ir netgi labai! Turejau Chicco You and Me ir Babybjorn Carrier Active nesynes. Abi man visai patiko, bet labiau Babybjorn. Gavau baby bjorn original dovanu, tai nesuprantu, kaip ten galima vaika iki 11 kg isnesioti... krepsys nepasidina. Naudoju nesioti vaikiuka namuose, kai zirzia, bet apie isejima i lauka su juo ne nesvajoju, ypac ziema. Jau dabar sveria 7.760kg (triju su biskiu menesiu). Eina ikisti, bet vietos beveik kaip ir nebera. O i lauka einant ir kazka storesnio reikia apsimauti...
Yamo nešioklė tinkama tik nuo 3 mėn, kadangi joje nėra įsiuvo tinkančio nešioti vaikučius nuo gimimo. Šeip visai patogi, galimos berods trys nešiojimo pozicijos:priekyje, ant nugaros ir ant šono. Kas svarbiausia paskirsto svorį ir netempia nugaros, vaikutis jaučiasi patogiai, "sėdi taisyklingoje" pozoje.
Mano manymu yra dvejopos nešioklės, tos kuriose vaikas sėdi ir tos kuriose vaikas kaba. Jei vaiko padėtis nešioklėje yra sėdima (keliukai aukščiau užpakaliuko) ji nekenkia vaiko stuburui. Aš pati turiu Manduca, pirktą ekomama parduotuvėj. Mano sūnus buvo iš tų dičkių, kuris kas mėnesį priaugdavo po 1,5-2 kg, taigi pusės metų irgi svėrė netoli 10kg. Man nešioklė yra ir buvo pirmo būtinumo daiktas, vaikas jame daugiau laiko praleisdavo negu vežime (jis buvo iš tų kuris mėgo būti nešiojamas). O dabar kai jam beveik du metai (jis sveria 16kg ) einant pasivaikščiot nereikia temtis kartu vežimo, o pasiimu nešioklę į kurią jį sodinu kai pavargsta eiti.
Taisyklingam vaiko nešiojimui yra daug modelių kiek žinau ... Manduka, Yamo, Patapum, slingai, vaikjuostės, taigi tikrai manau galima išsirinkti. Su vaikjuoste ar slingu didesnį vaikutį nešioti gaunasi problema, o ir vaikštant ilgesnį laiką paskausta nugara. Visgi pritariu, Manduca tikrai šauni nešynė. Tinka nuo gimimo iki 20 kg.
Akušerės Patirtis: Natūralus Auginimas ir Nešiojimas
Akušerė, keturių vaikų mama Raminta Kabelkaitė drąsiai dalijasi asmenine patirtimi - visus vaikus moteris gimdė namuose, kūdikius augino prieraišiai - didelę laiko dalį juos nešiodama. Raminta, auginate 4 vaikus. Nestandartinė (juokiasi). Bent jau taip sako žmonės. Man savo vaikus apibūdinti sunku ir daugiausia sakau tai, ką girdžiu apie juos kalbant kitus. O girdžiu, kad jie laisvi, drąsūs, empatiški, rūpinasi kitais, neišrankūs maistui (šypsosi). Gyvenime arba šventai kažkuo tikiu arba atvirkščiai - nuolat tarsi nepasitikiu, vis svarstau, kodėl yra vienaip ar kitaip. Būtent motinystėje šio dualizmo nebelieka ir viskas susipina.
Kai pradėjau lauktis, pirmiausia kilo klausimai, ar tikrai reikia visų tų papildų, kokios alternatyvos stiprinant organizmą? Panašiai buvo ir renkantis, kur gimdyti: man svarbus saugumas, tad rinkausi gimdyti namuose, nes ten jaučiausi saugiausiai. Gimus vaikams irgi kvestionavau kai kuriuos metodus, pavyzdžiui, kam vaiką guldyti į lovelę, kai jis gali miegoti šalia? Juk taip ir maitinti naktį patogiau, ir miego kokybė geresnė. Tas pats su nešiojimu: kam vaikelį guldyti į vežimėlį ar lovytę, kai prisiglaudęs (pririštas) prie manęs ar tėčio išmiega kur kas ilgiau (pvz., 3-4 val.).
Nešiojimo Privalumai ir Patogumas
Netrukdžiau vaikams augti, leisdavau tyrinėti aplinką, patiems atrasti, kaip kas surėdyta. Štai visą žiemą jauniausioji atžala mėgo valgyti sniegą. Tik išvažiuojam į mišką, jau, žiūrėk, pirštukai sniege ir deda į burną. Užsiminėte, kad augindama vaikus prioritetą teikėte vaikjuostei, nešioklei, o ne vežimėliui? Tai susiformavo natūraliai: augindami pirmagimę turėjome vežimėlį, tačiau pastebėjau, kad kasdienius darbus lengviau ir paprasčiau pasidaryti, kai vaikelis yra šalia, tarsi kabo sterblėje. Taip pat ir vaikščioti su vaikeliu nešioklėje paprasčiau - nereikia iš anksto planuoti maršruto skaičiuojant, kur, kokie ir ar apskritai yra laiptai, apvadai, ar aplinka pritaikyta vežimėliams, ar yra nusileidimas. Gimus pirmai dukrai kurį laiką gyvenome Pavilnyje, o ten gana kalnuota, daug miškų, tad su vežimėliu pravažiuoti sudėtinga.
Socialinė Reakcija ir Mielos Istorijos
Labai įvairiai. Tuomet, prieš beveik 13 metų (skamba it tai būtų buvęs gūdus sovietmetis - juokiasi), vaikjuostės ir ergonomiškos nešynės buvo gana retas reiškinys. Žmonės apskritai kreivai žiūrėdavo į visas vaikjuostes. Buvome išvadinti čigonais, valkatomis, net asocialais, nes „va, matai, vaikų prisidaro ir neturi iš ko auginti, skarmalais rišasi“. Pasitaikė situacija, kai autobuse moteris ne tik puolė mane kritikuoti, sakyti, kad vaikui nepatogu, gąsdinti, kad jis nebekvėpuoja (dukrytė tuo metu miegojo), tačiau ir fiziškai bandė tikrąja to žodžio prasme išlupti dukrą iš vaikjuostės. Tad maža to, kad buvo karšta (klasikinė situacija, kai viešajame transporte neveikia vėdinimo sistema), bet dar ir dukrą išbudino.
Tačiau būta ir mielų istorijų. Štai senukas labai apsidžiaugia pamatęs taip nešamą vaikelį ir ima meiliai kalbinti, žiūrėk, jau apie savo anūkus ar proanūkius pasakoja. Kiek pamenu, vyrai, netgi vyresnio amžiaus, visuomet reaguodavo šiltai. Tų piktųjų komentatorių amžius būdavo įvairus, tačiau vyraudavo moterys. Įdomus dalykas - atsiradus automobiliui šeimoje vaikus automatiškai pradėjau nešioti mažiau, nes tarpinis variantas buvo automobilinės kėdutės ir važiuoklės, ant kurių jos montuojamos.
Mitai Apie Kūdikių Nešiojimą
Kokie su kūdikių nešiojimu susiję mitai egzistuoja iki šiol? Tų mitų yra įvairiausių: populiariausias ir menantis dar gilų sovietmetį - „nenešiok, nes pripras“. Tačiau būtent neišnešiotas (kalbu ne apie anksčiau gimusius, bet tiesiog per mažai nešiotus) vaikas yra kibus, neprisipildęs meilės ir dėmesio, stokojantis saugumo ir… visada lipantis ant rankų. Nešiojimas nėra tik fizinis veiksmas, o kur kas platesnis: pirmiausia atliepia vaikelio poreikį būti artumoje, jausti šilumą, prisilietimą, jaustis apglėbtam ir saugiam.
Jei atliepsime vaikelio poreikį būti šalia, artumoje, tuomet atėjus laikui jis pats nulips nuo rankų, nenorės būti imamas, jau jo nepagausi. Tokio scenarijaus nereikia laukti ilgai, t. y. 5 ar 10 metų. Asmeninė patirtis byloja, kad pirmieji mano vaikai nuo rankų nulipo apie metukų ar pusantrų, o miegoti į savo lovas, be jokių dramų ar apžaidimų, savanoriškai išėjo maždaug trejų. Vyresnėlė apskritai anksti pradėjo tyrinėti pasaulį, eiti, kur jai patinka, būdama metukų. Pas mane ji ateidavo atsižymėti - vaikštinėja, kur jai patinka ir vis pasižiūri, ar esu horizonte, arba ateina apsikabinti, pabūti, tada vėl eina toliau savo reikalais. Iš tiesų vaikeliai nulipa nuo rankų tada, kai padeda tyrinėti pasaulį, t. y. maždaug metukų. Žinoma, yra išimčių - būna vadinamųjų „kabikų“, kurie niekaip neatlimpa, kiaurą parą galėtų būti prisiglaudę.
Kitas dažnas mitas - kad iškryps vaiko stuburiukas ir jis bus neįgalus. Šitokio komentaro dažnai sulaukdavau ir aš. Neva nešioklėje vaikas visas sukrypęs, susilenkęs ir todėl jam išsikraipys stuburas. Tačiau tiesa tokia, kad būtent ergonomiškoje nešioklėje arba taisyklingai užrištoje vaikjuostėje vaikelis užima natūralią fiziologinę padėtį: natūraliai prisilenkęs, vadinamojoje C pozicijoje - taip, kaip ilgą buvo gimdoje (jei kalbame apie naujagimius), kojytės pakeltos į vadinamąją varliuko pozą arba, kitaip kalbant, plačiai išskėstos, pakeltos ir sulenktos, o tai itin gera klubų displazijos profilaktika.
Atsargumas Renkantis Nešioklę
Pasidalinsiu asmenine patirtimi. Gimus ketvirtai dukrai socialinio tinklo grupėje, kur renkasi vaikus nešiojančios mamos, parašiau, kad ieškau nešioklės tuo metu kelių savaičių nešulėliui. Viena mama parašė, kad turi „Ergobaby“ nešioklę nedidele kaina. Pagalvojau, kad žinomo gamintojo nešioklė už puikią kainą, patinkančios spalvos - labai geras variantas, tad nusipirkau. Kol mažylė buvo mažytė, po namus buvo visai neblogai. Tačiau netrukus pastebėjau, kad kai kurios sagtys nuo didesnio judesio, pasitempimo ar kitokios padėties atsisega. Tada gerai apžiūrėjau nešioklę ir… supratau, kad niekur ant jos nėra originalaus „Ergobaby“ ženkliuko ar užrašo. Sagtys kuo toliau, tuo labiau ėmė nelaikyti, atsisegti nuo menkiausio krustelėjimo. Jaučiau, kad tapo nesaugu nešioti mažylę, nes atsisegus petnešai ji galėdavo išslysti iš nešioklės. Galiausiai ją atidaviau vyresniosioms dukroms žaisti ir parsisiunčiau kito gamintojo nešioklę. Esmė - ne konkretus gamintojas, o kitų mamų, parduodančių ne originalą, bei mūsų pačių atsakomybė - tikrinkime siūles, sagtis.
Vaikjuostė Ar Suformuota Nešioklė?
Pirmagimę nešiojau vaikjuostėje. Vaikjuostės mane žavėjo spalvomis, įvairiais rišimo būdais (paaugusį vaiką galima prisirišti ant nugaros). Kai gimė pirmagimė, mudu su vyru buvome dar jauni, neturėjome tiek daug lėšų, kad galėtume nusipirkti gerą naują vaikjuostę, kurios tuo metu kainavo kelis šimtus litų. Tad ieškodavau vaikjuosčių, kurias perparduodavo vaikus paauginusios mamos. Ieškant kilo mintis pasidaryti savo vaikjuostę. Turiu rankas ir galvą ant pečių, tad daug ką mėgstu pasidaryti pati. Domėjausi, atradau medžiagas, kurios atitiko vaikjuosčių audinių standartus ir pati ėmiau daryti vaikjuostes: pirkdavau baltą audinį ir jį dažydavau batikos būdu. Taip gimė mano amatų dirbtuvės „Spalvota saulė“.
Visgi, turiu pripažinti, kad kai atradau konstruotas (ergonomiškas) nešiokles, tai vaikjuostės tapo tarsi aksesuaras, skirtas išskirtiniams pasivaikščiojimams. Perkant nešioklę svarbu atsižvelgti, ar ergonomiška, ar pagaminta iš tinkamų medžiagų, ar saugi, ar tai nebus originalaus prekės ženklo pigus ir nebūtinai saugus pakaitalas. Todėl visada skatinu rinktis žinomo gamintojo produktus. Nekalbu apie prekių ženklų vaikymąsi. Patikimas, rinkoje įsitvirtinęs gamintojas garantuoja gaminio saugumą. Žinomas gamintojas nerizikuos savo vardu ir galimomis teisinėmis pasekmėmis, tad jo gaminio siūlės ir sagtys bus tvirtos, o audinio sudėtis kokybiška, draugiška kūdikiui. Todėl populiariausių ergonomiškų nešioklių gamintojų siuvamos nešioklės nepigios. Naujos nešioklės gali kainuoti iki kelių šimtų eurų. Tačiau visada galima dairytis padėvėtų, tik verta suprasti, kad jei nauja nešioklė kainuoja kelis šimtus eurų, padėvėta irgi kainuos - mažiau, bet kainuos, pigiai neišeis jos nusipirkti.
Pagrindinės Taisyklės ir Tendencijos
Konkrečių nešiojimo tendencijų sąmoningai neseku, nes jos keičiasi ir kartais prieštaringos. Tačiau pagrindinės taisyklės nekinta. Pirma, nešioklė turi atitikti vaikelio amžių ir būti pritaikyta pagal jo išsivystymą / augimą. Geriausia - ergonominė nešioklė ar vaikjuostė. Tarp vaikelio ir mamos / tėčio neturėtų būti jokio perskyrimo, t. y. jie turėtų liestis pilvais - priekine kūno dalimi. Nugarėlė taip pat turėtų būti minkšta, visiškai apglėbti vaikelio nugarą, o klynukas platus, kad kojytės nekabėtų palaidai. Vaikelis turėtų jaustis patogiai, būti patogiai aprengtas. Neretai sakoma, kad negalima vaikučių su šliaužtinukais sodinti į nešioklę, tačiau jei šliaužtinukai laisvesni, tai tikrai nesudarys diskomforto kūdikiui.
Kai kurios mamos teigia, kad jų vaikučiui nešioklė ar vaikjuostė nepatinka - jaučiasi neramus. Vaikai, kaip ir mes, suaugusieji, yra individualūs. Labai. Su savo nuomonėmis, pomėgiais. Rodos, tokie mažiukai, o jau parodo, kas jiems (ne)patinka. Taip, kaip pratiname ir mokome vaikus važiuoti automobilinėse kėdutėse, taip galime pratinti ir prie nešioklių. Kiek esu susidūrusi pati ar girdėjusi iš kitų, dažniausiai vaikams nepatinka, kol juos deda į nešioklę ar riša su vaikjuoste. Vėliau, pradėjus judėti, mažyliai paprastai nurimsta. Norint prisirišti kūdikį, su vaikjuostėmis yra daugiau makalavimosi nei su nešiokle (tai vienas svariausių argumentų, kodėl perėjau nuo vaikjuostės iki nešioklės), todėl tėvams dažnai atrodo, kad vaikui nepatinka, nes kol deda mažylį į vaikjuostę, jis zirzia, viskuo nepatenkintas. Tačiau paprastai vaikas nurimsta baigus rišti.
Jei vaikelis ilgesnį laiką nerimauja, verkia ar klykia, reikėtų jį išimti ir pažiūrėti, kokia bėda: gal tikrai šliaužtinukai nepatogiai aptempia pėdutes? Gal vaikelis pasituštino ar pasišlapino ir reikia pervystyti? O gal nori valgyti? Taip pat reikia stebėti, kaip įdėtas į nešioklę - ar ne per aukštai, ar ne per žemai? Ar nėra per daug suspaustas? Ar gali laisvai kvėpuoti, judėti? O galbūt jam tiesiog karšta?
Prieraišiosios tėvystės atstovai sako, kad tai dėl kūdikio raidos ir reakcijos į pasaulį - vaikui saugiau pasaulį stebėti per mamos ar tėčio petį / šoną, kad prireikus galėtų pasislėpti už mamos ar tėčio. Tokios priebėgos nėra, jei vaikelis nešamas atsuktas veidu į pasaulį. Pasaulis ir visas jo triukšmas eina tiesiai į kūdikį - taip gali pernelyg stimuliuoti, tuomet vaikas taps irzlesnis ir dirglesnis. Yra ir kita pusė - anatomiškai vaikelio linkis sueina kartu su mamos linkiu, vadinasi, nešamas veidu į save mažylis užima ergonomišką ir natūralią kūno padėtį, nėra „laužiamas“.
Nešiojimas Šaltuoju Metų Laiku
Šiltuoju metų laiku vaikučio nešiojimas vaikjuostėje ar nešioklėje atrodo patogu. Dabar gamintojai tiek ištobulėję, kad yra visokių alternatyvų ir priedų bei aksesuarų: nuo įsegimų į striukes iki specialių nešioti skirtų striukų ar uždangalų būtent vaikeliui. Ir specialių striukų, kurios yra platesnės, patogesnės ir pritaikytos moterims tiek vėlyvu nėštumo laiku, tiek nešiojant vaikelį. Tad mūsų kraštų mamos jau pasikausčiusios - jei nori nešioti kūdikį žiemą, tikrai tuo pasirūpina.
Kiek Laiko Galima Nešioti Kūdikį?
Nuomonės įvairios - skirtingi specialistai remiasi skirtingomis rekomendacijomis. Aš vadovaujuosi savo patirtimi - mano vaikai užaugo nešynėse sveiki ir drūti. Manau, kad viskam yra sveikas protas - bet kuriuo atveju visos dienos be pertraukų niekas vaikelio nenešios. Juk mažyliams norisi ir valgyti, ir pajudėti, yra ir higienos reikalai (pvz., sauskelnių keitimas). Nori ar nenori kas porą valandų vaikiuką tenka iškraustyti iš nešynės ar vaikjuostės, kad patenkintum jo bazinius poreikius. Tad konkretaus laiko nepasakysiu.
Esu pastebėjusi įdomų dalyką - jei pasakomas konkretus laikas, tuomet, žiūrėk, jau kai kurie tėveliai stengiasi jo neperviršyti ir taip save riboja. Tačiau aš visada stebiu, ko nori pats vaikas: ar jam patogu, ar nealkanas ir t. Dažniausiai nešiojama iki dvejų metų, kol mamos turi vaiko priežiūros atostogas, kol gali būti su vaikeliu visą dieną. Vėliau jau nešiojama pagal poreikį, pavyzdžiui, jei vaikui norisi daugiau artumo ar sunkesnė adaptacija darželyje, vienas iš saugumo užtikrinimo būdų - buvimas sterblėje. Tai, manau, kiekvienos šeimos individualus apsisprendimas.
Ryšys ir Artumas
Man pačiai nešiojimas sukuria ypatingą ryšį su kiekvienu vaiku, tai artumas, kurio niekada gyvenime daugiau nepatirsi. Ramybė ir ryšys, kuris atsiranda būtent per buvimą šalia. Dabar, kai vyriausiajai dukrai tuoj stuktels 13 metų, labai pasiilgstu to laiko, kai ji buvo dar pakeliama ir nešama mažuliukė.
Kiti Svarbūs Aspektai Auginant Kūdikį
Auginti vaiką kuo natūraliau, įsiklausant ir atliepiant į jo poreikius - tokį tikslą turi daugelis jaunų šeimų. Mamos pienas yra geriausias maistas mažyliui, su tuo nesiginčija niekas. Tačiau kartais žindymo šalininkai būna per griežti, sakydami, kad mama negali praleisti nė vieno maitinimo, negali išeiti ir paliktą pieną palikti močiutei, kuri sumaitintų mažyliui jį iš buteliuko. Pasigirsta kalbų, kad kūdikiui užtenka vienos vienintelės pažinties su buteliuku ar čiulptuku, ir tada jis nenorės žįsti. Žindymas ir buteliukas priešpastatomi vienas kitam, lyg mama tuoj pat turėtų apsispręsti - maitins krūtimi ar pieno mišinuku iš buteliuko. Tiesa yra ta, kad nepalankiausias laikas duoti mažyliui buteliuką yra pirmosios dienos po gimimo. Kol pieno gamyba krūtyse tik reguliuojasi, o vaikas mokosi žįsti. Kitas dalykas - kūdikis ne visada noriai valgo iš buteliuko, nes yra pripratęs prie mamos krūties. Todėl visai gali būti, kad toks planas mamai nepavyks, teks luktelėti iki šešto mėnesio, kai kūdikis pradedamas primaitinti koše, ir ji pakeičia vieną žindymą.
Pilvo Diegliai ir Masažas
Kūdikis yra sotus, sausas, šiltai aprengtas, tačiau dėl neaiškios priežasties verkia. Tėvai atmeta visas galimas verksmo priežastis ir nusprendžia - pilvuko diegliai, kurie kamuoja dažną kūdikį iki trijų mėnesių. Be to, tėvai pastebi, kad mažylis riečia kojytes prie pilvo, šis gurgia. Tačiau gali būti ir ne tik tai: rėkdamas vaikas prisiryja oro, ir jam dėl to skauda pilvuką. Užburtas ratas. Prie pilvo riečiamos kojos nėra patikimas įrodymas, kad kūdikį kamuoja pilvo diegliai. O tai, kad kūdikis dažniau verkia vakarais, gali reikšti, jog jis tiesiog pervargo nuo dienos įspūdžių.
Suprasdami, kad maži kūdikiai gali verkti ir be aiškiai diagnozuojamos priežasties. Pamasažuokite švelniai pilvelį laikrodžio rodyklės kryptimi - tai padeda, jei mažyliui išties skauda pilvuką. Nėra jokių įrodymų, jog sveikam, gerai besivystančiam mažyliui reikia masažo. Gydomąjį masažą skiria medikai, įtardami raumenų tonuso sutrikimus ar kitus negalavimus, kuriuos šalinti padeda masažas ar kūdikių mankšta. Vaikams labai svarbus lytėjimo pojūtis, todėl patartina glostyti ir myluoti kūdikius kasdien, be jokios priežasties.
Kūdikių Nešiojimas: Būtinybė Ar Sveikuoliškos Paskatos?
Taip nešiojo mus močiutės, taip vaikus nešioja ryšio su gamta nepraradusios tautos Afrikoje. Šie argumentai dažniausiai išsakomi, kai kalbama apie nešynių ir vaikjuosčių naudą kūdikiams. Tačiau kūdikių nešiojimas prisirišus skara juos prie savęs minėtais atvejais buvo ir yra daugiau būtinybė, o ne sugalvota dėl kitokių, kažkokių itin sveikuoliškų paskatų. Tačiau reikia atminti, kad tai neturi tęstis nuo ryto iki vakaro. Vaikas irgi nori pabūti ramiai, o ne visą laiką jaustis it laive jūroje. Vaikui naudinga pabūti ir mamai ar tėčiui ant rankų, gulėti savo lovelėje, žaisti su žaisliukais.
Naujagimiai nemoka laikyti savo galvos, todėl padėti ant kairiojo šono, jie tokioje padėtyje gali prabūti iki kito maitinimo ar sauskelnių keitimo. Tačiau tėvų nerimas, kad dėl to jiems deformuosis viena veido pusė, yra be pagrindo. Mėnuo, kitas, ir kūdikis išmoksta laikyti savo galvą, tada sukioja ją ten, kur ir kaip jam patogiausia. Budinti naujagimį vien todėl, kad po valandos miego apverstumėte jį ant kitos pusės, nereikia.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Kūdikio Primaitinimo Receptai: Gardžiausi Pirmieji Maisto Kąsniai, Kuriuos Mylės Jūsų Mažylis!
- Implantacinis kraujavimas: kiek trunka ir kaip jį atpažinti – išsamus vadovas