Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu.
Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.
Dažniausios Virškinimo Trakto Problemos Nėštumo Metu
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų.
Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas.
Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) gali būti:
- Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k.
- Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc.
- Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė.
Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.).
Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės.
Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Gastroezofaginio Refliukso Liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta.
Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi.
Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo.
Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas.
Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų.
Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą.
Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume.
Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu.
Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Vidurių Užkietėjimas Nėštumo Metu
Vidurių užkietėjimas yra gana dažna problema nėštumo metu, nes hormoniniai pokyčiai ir augantis vaikelis daro spaudimą virškinimo sistemai, lėtinant jos darbą. Be to, nėščiosios dažnai vartoja geležies papildus, kurie gali apsunkinti virškinimą ir prisidėti prie užkietėjimo.
Tam, kad palengvinti vidurių užkietėjimą nėštumo metu valgykite daugiau skaidulų turinčio maisto. Daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai ir ankštiniai augalai yra ypač naudingi. Skaidulos padeda išlaikyti sklandų žarnyno darbą. Taip pat gerkite pakankamai vandens. Būtų gerai išgerti maždaug 2 litrus vandens per dieną. Tai ne tik padeda išvengti dehidratacijos, bet ir padeda suminkštinti išmatas.
Be to, lengva mankšta, vaikščiojimas ar nėščiųjų joga gali padėti suaktyvinti žarnyną ir palengvinti tuštinimąsi. Na, o jei natūralūs metodai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti nėštumui tinkamus laisvinamuosius vaistus. Svarbu nevartoti vaistų savarankiškai, nes kai kurie laisvinamieji gali būti kontraindikuotini nėštumo metu.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nors dažniausiai užkietėjusių vidurių problemą galima išspręsti savarankiškai, tam tikrais atvejais svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos problemų. Kreiptis į specialistą rekomenduojama šiais atvejais:
- Ilgai trunkantis užkietėjimas - jei užkietėjimas trunka ilgiau nei dvi savaites ir naudojant laisvinamuosius vaistus būklė negerėja, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
- Skausmas tuštinantis - jei tuštinimosi metu pasireiškia stiprus skausmas arba diskomfortas, tai gali rodyti, kad yra kitų žarnyno problemų.
- Kraujas išmatose - jei pastebite kraujo išmatose ar šalia išeinamosios angos, tai gali būti rimtesnio sutrikimo požymis.
- Svorio kritimas ir energijos stoka - jei be aiškios priežasties krenta svoris ir jaučiamas nuolatinis nuovargis, tai gali būti žarnyno ligų simptomas.
- Nepadeda laisvinamieji vaistai - jei naudojant laisvinamuosius vaistus nėra jokių rezultatų, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atlikti papildomi tyrimai ir nustatyta vidurių užkietėjimo priežastis.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Sužinokite Idealią 5 Metų Vaiko Kraujo Spaudimo Normą – Ekspertų Patarimai ir Vertės!
- Jack Wolfskin batai vaikams: kokybė ir patvarumas aktyviam laisvalaikiui