Devintasis nėštumo mėnuo (33-36 savaitės)
Devintojo nėštumo mėnesio pradžioje vaisiaus ilgis pasiekia 42 cm, o kūno masė - 2500-2800 g. Šį laiką galima būtų pavadinti svorio priaugimu. Vaisius kasdien priauga po 28 gramus ir dar toliau auga. Vaisius apetitas padvigubėja, jis jaučia, kad laukia sunkus darbas ateiti į pasaulį.
Taip sparčiai augti jam padeda placenta, kuri kas minutę praleidžia iki 600 ml kraujo. Jis atsinaujina kas 15 sekundžių. Dėl padidėjusio poodinio riebalinio sluoksnio vaisiaus kūnelis tampa apvalesnis. Tai jam leidžia gerai reguliuoti kūno temperatūrą po gimimo. Išnyksta ankstesnis veido raukšlėtumas.
Mažylis daro viską, kas įmanoma, kad užimtų kuo mažiau vietos: jo alkūnės prispaustos prie kūnelio, rankutės sukryžiuotos ant krūtinės, keliukai pritraukti prie pilvuko. Kai kurių vaikų visa galvutė padengta gausiais plaukais, kiti plaukų turi visiškai mažai. Stiprėja vaiko skeletas, nors galvutė vis dar lengvai lenkiasi. Atskiras vaiko kūno dalis jau lengva ranka užčiuopti per pilvo sienelę.
Jeigu mažylis žagsi, jūs galite pajusti lengvą lingavimą arba trūkčiojimą. Jūs daugiau nejaučiate jo padėties pasikeitimų, nebent kai kur smūgiuotų kumšteliu ar kojyte. Paskutines ramias dienas jis išnaudoja savo įgūdžiams tobulinti, treniruodamas kvėpavimo ir virškinimo sistemas.
Nėščiosios savijauta
Gimda dabar užima beveik visą pilvo ertmę, pasiekdama šonkaulius. Jūs pastebimai pasunkėjote. Vaiko svoris ir padėtis gimdoje pakeičia lygsvaros centrą, dėl to gali skaudėti kryžkaulio srityje. Retkarčiais gali skaudėti sąnarius, spausti skrandį, kamuoti rėmuo. Gulint horizontalioje padėtyje gali pykinti, nes gimda spaudžia stambiąsias kraujagysles ir trukdo kraujui grįžti į širdį. Gali sutrikti miegas. Galite pastebėti išskyras iš krūtų.
Artėjant gimdymui gimdos susitraukimai tampa dažnesni, tačiau lieka trumpi ir nereguliarūs. Jūs nekantraujate pamatyti mažylį. Norėtųsi, kad jis gimtų net anksčiau laiko ir jūs pagaliau išsilaisvintumėte nuo didžiulio pilvo ir su juo susijusiais nepatogumais. Tačiau kitą dieną jūs vėl nerimaujate dėl artėjančio gimdymo.
Suprantama, kad kupinas nežinomybės gimdymas - rimta nerimo priežastis. Po šiuo konkrečiu nerimu slepiasi kitas, nesąmoningas nerimas: nuogąstavimas vėl pasilikti „viena savo kūne“, po to, kai jūs jį dalinotės su mažyliu. Vėl prasideda nuotaikų svyravimai, jūs galite tapti dirgli, nerami. Tai ne visada palankiai veikia jūsų su vyru santykius.
Artėjant gimdymui gimda pradeda susitraukinėti intensyviau. Paskutiniuoju nėštumo trimestru reikėtų vengti ilgų ir varginančių kelionių. Kelionėje gali atsirasti priešlaikinio gimdymo pavojų, tuo labiau kad ne visada reikiamu laiku gali būti gydytojas. Šiuo metu nerekomenduojama skristi lėktuvu, skrydžiui reikia jūsų gydytojo leidimo raštu. Jeigu jūs iki šiol vairuojate mašiną, nevažiuokite ilgų atstumų. Sėdėdama už vairo, neužmirškite prisisegti saugos diržą taip, kad viena jo dalis gulėtų žemiau jūsų pilvo, viršutinė dalis - virš gimdos dugno, t.y. kad diržas neliestų gimdos.
Higiena ir mityba paskutinėmis savaitėmis
Nėštumo pabaigoje gali iškilti kai kurių higienos klausimų, pavyzdžiui, ar galima maudytis vonioje, ar tik duše. Gleivių kamštis, esantis gimdos kaklelyje, patikimai apsaugo, kad vanduo nepatektų į gimdą. Vonioje nerekomenduojama maudytis nutekėjus vaisiaus vandenims. Stebėkite išgerto skysčio kiekį: per parą turėtumėte išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro. Skysčių perteklius gali sukelti pabrinkimus. Kad mažiau troškintų, apribokite druskos kiekį, visiškai atsisakykite aštraus, rūkyto, kepto maisto, konservuotų produktų.
Didėjant nėštumui, palaipsniui mažėja vaisiaus judesių. Nuo 25-40 judesių per valandą lieka tik 20-30. Neturėtumėte jaudintis dėl to, jeigu vaikas nejuda apie pusdienį. Jis gali tuo metu miegoti. Tačiau jeigu ilgiau vaikas apie save neprimins, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją. Tarp vaisiaus judesių ir jo charakterio tiesioginio ryšio nėra.
Pasiruošimas gimdymui
2-4 savaites prieš gimdymą nusileidžia gimdos dugnas. Gimdžiusioms moterims tai atsitinka rečiau, nes galvutė įeina į dubenį prasidėjus gimdymui. Nusileidus gimdai, sumažėja plaučių ir skrandžio spaudimas. Nėščioji pasijunta geriau.
Specialistai pataria pradėti ruošti krūtis natūraliam maitinimui. Jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, reikėtų atsargiai keletą kartų per dieną švariomis rankomis patraukti spenelius, pasukti, pamasažuoti tarp nykščio ir rodomojo piršto. Parduotuvėje galima įsigyti ir specialių antspenių, kurie lengvai ištraukia spenelį. Tokias procedūras atlikite ryte ir vakare, palaipsniui ilginkite laiką.
Mityba nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu.
Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vitaminai nėštumo metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą.
Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Žalingų įpročių atsisakymas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą, klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą.
Fizinė veikla nėštumo metu
Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Ar nėštumo metu saugu keliauti?
Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.
Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.
Saulė, pirtis ir baseinas nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.
Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego sutrikimai
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.
Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju.
Pasiruošimas po gimdymo
Visos besilaukiančios mamos daug dėmesio skiria tam, kad pasiruoštų visas būtinas priemones savo mažyliui. Tai neabejotinai yra svarbu, tačiau nemažiau svarbi yra ir mamos, kuri ką tik pagimdė savijauta. Būtinos priemonės:
- Maxi dydžio įklotai.
- Vaistai nuo skausmo.
- Priemonė palengvinanti apsiprausimą (0,5 l. talpos plastikinis buteliuku).
- Priemonės sėdimosioms vonelėms.
- Vienkartinės klizmutės.
- Kokybiškas tualetinis popierius.
- Papildomos kelnaitės.
Maitinimas yra nuostabus dalykas, tačiau prireikia laiko, kol viskas įsivažiuoja ir tampa įprasta. Kad išvengtumėte papildomo streso ir rūpesčio, iš anksto pasiruoškite vietą, kurioje ketinate maitinti kūdikį. Tai gali būti vieta mažylio kambaryje ar Jūsų miegamajame.Būtinos priemonės:
- Buteliukas vandens.
- Balzamas speneliams.
- Maitinimo pagalvė.
- Rankų dezinfekavimo priemonė.
- Maistingi užkandžiai.
- Šokoladas.
- Įklotai į liemenėlę.
Puiki priemonė, pienuko laikymui yra specialūs pienuko maišeliai. Dauguma jų yra pritaikyti ne tik laikymui šaldytuve, bet ir šaldymui. Kuo geriau suplanuosite, kaip laikysite savo pienuką, tuo daugiau pienuko atsargų galėsite turėti. Jei turite laisvo laiko, būtų šaunu jei pasiruoštumėte ir išpakuotumėte viską, ko prireiks mažylio maitinimui iš buteliuko (buteliukus, čiulptuką, pientraukį ir kt.) bei būtinai viską sterilizuotumėte.
Kai po trumpų tėvystės atostogų (jei tokių iš vis bus) jūsų vyras grįš į darbą ir liksite viena rūpintis mažyliu, tikrai džiaugsitės, jei iš anksto būsite pasiruošusi šiek tiek savo gaminto maisto atsargų. Pradžioje gali nelikti laiko gaminti arba tiesiog norėsite savo laisvą valandėlę išnaudoti poilsiui. Maždaug 3-4 savaitės iki kūdikio gimimo, gamindama maistą apgalvokite, kokią dalį jo galite užšaldyti. Tam puikiai tinka užspaudžiami, specialiai šaldymui skirti, maišeliai. Ant maišelių užrašykite patiekalo pavadinimą ir datą. Kiekvieną savaitę pasiruoškite po kelis tokius paketėlius.
Dažniausiai mamos siunčiasi ir naudojasi programėlėmis, kurios yra skirtos vaiko maitinimams žymėti. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja mamoms sekti laiką, kada ir kiek laiko valgė jūsų mažylis, tačiau dėl miego trūkumo ir daugybės naujų patirčių kartais galima ir pasimesti, ypatingai pirmaisiais mėnesiais.
Kaip išgyventi pirmąją nėštumo pusę?
Pagrindinė problema nėštumo pradžioje - pykinimas, vėmimas, mieguistumas. Ką valgyti? Ko nevalgyti? Pykina iki 90 proc. nėščiųjų, vemia apie 60 proc. Pykinti pradeda apie 4-10 nėštumo savaitę, baigia apie 12-16 savaitę. Kartais pykinimas tęsiasi ir iki 20-22 savaitės. Pykinimo kilmė neaiški, siejama su padidėjusiu chorioninio gonadotropino ir estrogenų kiekiu moters organizme.
Jei nėštumo pradžioje moterį ypač vargina dažnas vėmimas, padidėja geležies stokos anemijos rizika nėštumo metu. Svarbu maitintis reguliariai, pilnavertiškai, nebadauti. Skysčių poreikis: gerti kiek norisi, geriausia vandenį, sultis, pieną ir jo produktus. Riboti kavos, arbatos kiekį. Valgyti galima viską, tik reikėtų atidžiau rinktis tam tikrus produktus ir jų paruošimo būdus.
Žuvis turėtų būti nedidelė, kad nebūtų prikaupusi gyvsidabrio. Jūros gėrybės yra tikrai maistingos ir jas vartoti galima, tik būtina gerai termiškai apdoroti, kad nebūtų užkrėstos bakterijomis. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai - 150 µg per dieną. Vegetariškas maistas gali būti toleruojamas nėštumo metu, jei laikomasi profesionalaus dietologo rekomendacijų. Tačiau, vegetarinėje mityboje labiausiai trūksta vitaminų B12, D ir geležies, todėl II ir III nėštumo trimestre reikia papildomai suvartoti apie 30 mg geležies (geriau įsisavinama su vit. Alkoholis yra gerai ištirtas teratogenas ir mutagenas.
Normaliai, įvairiai ir pilnavertiškai valgančiai nėščiajai profilaktiškai vitaminų gerti nerekomenduojama. Tačiau folio rūgštį (kurios natūraliai yra tamsiai žaliuose vaisiuose ir daržovėse), idealiu atveju rekomenduojama vartoti dar prieš pastojant ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Naujausi tyrimai teigia, kad moterims, kurios nėštumo metu priauga daugiau nei 10-13 kg svorio ir kurioms jis nenukrenta per 6 mėn. po gimdymo, stipriai išauga nutukimo per ateinančius 10 metų rizika.
Gripas, hepatitas B, Herpes infekcija, raudonukė ir vėjaraupiai nėštumo metu
- Gripas: virusai nepasižymi tiesioginiu poveikiu vaisiui, bet jam pavojingas motinos karščiavimas.
- Hepatitas B: HBV perdavimo iš motinos vaisiui tikimybė yra iki 10 proc., jei motina užsikrečia I-II nėštumo laikotarpiu, ir 80-90 proc., jei užsikrečia III laikotarpiu.
- Herpes infekcija: Jei moteris užsikrėtėte Herpes iki nėštumo,jos imuninė sistema vaisių apsaugos. Jei užsikrečiama nėštumo pabaigoje (per 6 savaites iki gimdymo), gimdant natūraliu būdu virusas gali būti perduotas naujagimiui.
- Raudonukė: jei sergama nėštumo pradžioje (iki 16 savaitės), galima persileidimo ir įgimto raudonukės sindromo rizika.
- Vėjaraupiai: Didžiausia naujagimių vėjaraupių rizika tada, kai motina suserga vėjaraupiais likus 5-7 dienoms iki gimdymo ar po jo.
37-oji nėštumo savaitė
Nėštumo kelionė artėja prie finišo tiesiosios, ir 37-oji savaitė yra reikšmingas etapas tiek fiziškai, tiek emociškai. Būtent šiuo metu daugelis būsimų tėvų pradeda gyventi laukimu - ar šiandien ta diena? Ar jau metas važiuoti į ligoninę? Taip! Nuo 37 savaitės kūdikis jau laikomas išnešiotu, nors iki „oficialios“ gimdymo datos dar liko kelios savaitės. Šis laikotarpis vadinamas ankstyvu išnešiotumu (angl. early term). Mažylis jau atrodo beveik taip, kaip atrodys gimus - sveria apie 2,8-3 kg, o jo ilgis siekia apie 48-50 cm. Kūdikio kūnelis tampa apvalesnis, riebalų sluoksnis storėja, oda lygesnė, rausvesnė.
Svarbūs veiksmai 37-ąją savaitę:
- Kraitelis ligoninei jau turėtų būti paruoštas.
- Aptarkite gimdymo planą su gydytoju arba akušere.
- Pasiruoškite emociškai.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Atraskite savo likimą per gėlių horoskopą pagal gimimo datą – stebinantys augalų ženklai!