Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę pokyčių. Šie pokyčiai gali paveikti įvairias organų sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Vienas iš dažnų nėštumo požymių - padidėjęs pulsas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nėštumo metu gali padidėti pulsas, kokie yra rizikos veiksniai, galimos komplikacijos ir kaip prižiūrėti save ir savo kūdikį.
Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu daugumą pokyčių sukelia padidėjęs estrogenų bei progesterono kiekis. Šie hormonai atpalaiduoja kraujagysles, todėl sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas. Širdelė, norėdama palaikyti optimalią kraujotaką, ima dažniau susitraukinėti, t.y. padidėja širdies susitraukimų dažnis.
Paprastai laikoma, jog žmogaus normalus pulsas 60-80 k/min. Nėštumo metu pravartu apsilankyti pas gydytoją, jei kelis kartus patikrinus Jūsų pulsas laikosi arti 100 k/min.
Dėl tos pačios priežasties (kraujagyslių atsipalaidavimo) sužadinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Kadangi kraujagyslių spindis didesnis, šios sistemos pagalba sulaikomas vanduo organizme, padidėja cirkuliuojančio kraujo (iki 45-50 proc. arba 1300ml) bei širdies minutinis tūris.
Padidėjus kraujo tūriui, išsiplėčia veniniai rezginiai ir sulėtėja kraujo tėkmės greitis venose. Dėl šios priežasties pabrinksta gleivinės, galūnės, ypač artėjant gimdymo laikotarpiui.
Kraujospūdis Nėštumo Metu
Kalbant apie kraujo spaudimą, šis nėštumo metu turėtų būti iki 130/90mmHg, tačiau jei siekia šiuos skaičius ar daugiau - būtina gydytojo konsultacija, dėl galimos hipertenzinės būklės.
Dar vienas svarbus momentas - nėščiosios gulėjimo poza. Antroje nėštumo pusėje vaisius gali spausti aortą ir apatinę tuščiąją veną, blogėja placentos ir vaisiaus kraujotaka, todėl nerekomenduojama gulėti ant nugaros. Tinkamiausia poza - ant šono, nakties metu keisti puses, ant kurios gulite.
Kraujo tūris plazmos sąskaita padidėja iki 50 proc.. Kadangi eritrocitų skaičius neatitinka tūrio, aktyvuojasi eritropoezė (eritrocitų gamybą), tačiau šių skaičius didėja lėčiau nei plazmos tūris, išsivysto nedidelė fiziologinė anemija.
Taip pat nėštumas siejamas su hiperkoaguliacine būkle, t.y. kraujas greičiau kreša.
Nėščiųjų Hipertenzija ir Preeklampsija
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės.
Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.
Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujo spaudimu, - tai preeklampsija.
Kas yra preeklampsija?
Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu.
Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Rizikos veiksniai
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Taip pat toms moterims, kurios ir iki nėštumo turėjo aukštą kraujospūdį. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.
Komplikacijos
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau atsiranda moters gyvybei pavojingas kraujavimas.
Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.
Priežiūra
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Jei nėščiosios kraujo spaudimas ir toliau išlieka labai aukštas, ir nepavyksta vaistais jo atstatyti į normalų, tenka skatinti gimdymą. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau. Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų minėtos sunkios komplikacijos.
Padidėjęs Pulsas Nėštumo Metu
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Jeigu jaučiate šiuos simptomus, jus turėtų apžiūrėti gydytojas kardiologas, kuris atliks reikiamus tyrimus, taip apsaugant jus ir jūsų vaisių nuo galimų komplikacijų.
Kraujo Spaudimo Matavimas Namuose
Dabar dažnai vaistinėse yra kraujo spaudimą matuojantis prietaisas. Kraujo matavimo aparatėlį galima įsigyti ir tiesiog sau - patogų naudoti ir nebrangų, kuris tarnaus dešimtmečius. Tuomet visi šeimos nariai bet kada galės sužinoti savo kraujospūdį ir pasistengti užbėgti bėdai už akių.
Aparatas tiksliausiai parodys jūsų spaudimą, jei matuositės praėjus pusvalandžiui po to, kai valgėte, dirbote, sukaitote. Alkūnę padėkite ant stalelio širdies lygyje.
Per dieną kraujospūdis keičiasi, priklausomai nuo to, ką valgėte, gėrėte, ar sušalote, sušilote, judėjote, gulėjote, susinervinote, pavargote. Matuojant kraujospūdį abiejose rankose jis bus nevienodas.
Kaip Elgtis Esant Padidėjusiam Spaudimui ar Pulsui?
- Dažniau matuokitės kraujo spaudimą.
- Laikykitės prėskos dietos: valgykite nesūrų, neaštrų, maistą, venkite šokolado, rūkytos mėsos.
- Ilgiau pamiegokite, gerai išsiilsėkite, jei įmanoma, miegokite pietų miego.
- Kuo mažiau gerkite ir rūkykite. Dažniausiai insultas ar infarktas griebia po vaišių, vakarėlio.
- Rytą pradėkite vėsiu dušu, mankštele.
- Gerkite arbatos, ypač tinka žalioji.
Pyktis Nėštumo Metu ir Širdies Ritmo Pakitimai
Labiau į impulsyvų ir agresyvų elgesį linkusioms moterims gimusių vaikų širdies ritmas turi mažiau pakitimų, nustatyta tyrime. Manoma, kad širdies ritmo pakitimai yra sveika, nes nurodo, jog kūnas lankstus ir prisitaikantis prie pokyčių.
Pavyzdžiui, skirtingas kvėpavimo būdas turėtų paveikti širdies plakimą. Bet jei širdis neprisitaiko prie pokyčių, atsiranda kur kas didesnė ligų ir infekcijų rizika. Jau nustatyta, kad suaugusieji, kurių širdies ritmas mažiau kinta, yra labiau linkę į širdies problemas.
Mažesnė įvairovė yra neigiamas dalykas - tai žymi mažesnį kūno lankstumą ir prisitaikomumą. Žemesni suaugusiųjų širdies ritmo pakitimai susiję su širdies ligomis.
Būsimos mamytės maisto racionas dažniausiai būna labai įvairus. Rodos, paprastai nesuderinami dalykai, tampa pačiais gardžiausiais, o tai, į ką pažiūrėti seniau nebuvo įmanoma - skanumynas. Žinoma, kai kurioms nėščiosioms tai visai nebūdinga. Vis dėlto daugumai pasikeičia skonio pojūtis.
Na, o vienas svarbiausių ir labiausiai stebimų dalykų - gliukozės kiekis kraujyje. Moterims (nesvarbu, kad prieš nėštumą nebuvo nustatytas cukrinis diabetas) gali pasireikšti gestacinis diabetas, kurio metu padidėja kraujyje cirkuliuojančios gliukozės kiekis.
Jau pirmo apsilankymo metu tikrinama glikemija. Jei per didelis gliukozės kiekis kraujyje tinkamai nekontroliuojama, tai gali sukelti įvairias nėštumo komplikacijas. Apie visus šiuos pasikeitimus turi informuoti bei priminti Jus gydantis ir prižiūrinti specialistas. Jei pokyčiai labai vargina, skiriamas simptominis gydymas. Na, o kiekvieno apsilankymo metu pacientė dar kartą tiriama ir sprendžiama dėl tolimesnio priežiūros plano.
žymės: #Nestuma