Nėštumas - tai fiziologinė sveikos moters būsena. Nėštumas - tai laikotarpis moters gyvenime, kai užsimezgusios ir besivystančios gyvybės egzistavimą nuo pat pirmųjų dienų įtakoja daugelis įvairių veiksnių. Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas.
Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Dėl hormoninių, anatominių ir fiziologinių pokyčių padidėja svoris, pablogėja pilvo raumenų jėgos kontrolė, atlaisvėja raiščiai, padidėja juosmens lordozė. Dėl to pasikeičia kūno masės centras, tai pakeičia laikyseną, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, padidina traumų riziką.
Fizinis aktyvumas ir nėštumas
Kaip manote, kodėl nėštukėms (na ir ne tik joms!) kyla klausimų, kodėl nėra jėgų, kodėl sunku dirbti, kodėl skauda vieną ar kitą kūno vietą? Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus!
Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau galima pamatyti ir moterų, kurios netgi nėštumo metu aktyviai sportuoja. Šiuolaikinės skubančios, užimtos ir veiklios moters gyvenime nėštumas neretai atneša ne tik didžiulį laukimo džiaugsmą, bet ir nemažai nerimo bei streso. Tai natūralu, juk būtent šiuo metu vyksta daugybė organizmo pokyčių.
Tad vienareikšmiškai galima sakyti, kad sveikoms, nesergančioms lėtinėmis ar kitomis ligomis moterims tinkamai ir reguliariai dozuojami, taisyklingi fiziniai pratimai yra naudingi ir reikalingi. Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę. Tikslingas dubens dugno raumenų treniravimas lengvina gimdymą bei padeda išvengti įvairių komplikacijų gimdymo ir pogimdyviniu laikotarpiu, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo problemų.
Gydytojai ginekologai bei kineziterapeutai rekomenduoja reguliariai atlikti dubens dugno raumenų pratimus prieš pastojimą, nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu. Pastaruosius galima atlikti įvairiose vietose: namuose, sporto salėje ir net viešose vietose. Dubens dugno raumenys sutraukiami ir atpalaiduojami palaipsniui ilginant raumens sutraukimo ir išlaikymo laiką bei serijų skaičių. Labai svarbu ir išmokti taisyklingai atlikti pratimus, ir juos atlikti reguliariai, o ne tik tada, kai prisimenama.
Sėdimas darbas ir jo įtaka
Tiesa, šiandien beveik visas darbas yra sėdimas. Naujos technologijos mus priverčia daugiau sėdėti nei judėti. Kavos gėrimas, filmo žiūrėjimas, technologinių įrenginių naudojimas, valgymo įpročiai ir tas pats darbas, į kurį keliaujame dažniausiai atsisėdę.
Sėdime važiuodami, dirbdami, valgydami. Nuotolinis darbas mus dar labiau priklijavo prie kėdės. Sėdimas darbas prie laikysenos pokyčių prisideda su kaupu. Sėdint kaklas linksta į priekį, kaip ir pečiai. Taip atsiranda nugaros kuprytė, dėl to mažesnis deguonies kiekis keliauja vaisiui.
Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpnėja, trumpėja užpakalinė kojų grandinė, dėl to gimdymas gali būti sunkesnis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupia gaunamas kalorijas kaip riebalus. Kai tik žmogus atsisėda, kūnas sudegina 90 proc. Vis prisiminkite, kad turite kontroliuoti, ir kontroliuokite laikysenos padėtį buityje.
Rekomendacijos dirbančioms nėščiosioms
Tai, bet šie patarimai galioja toms superaktyvioms nėštukėms (kaip aš), kurios varo, kol palūžta (juokiasi). O didžiajai daliai nėštukių aš pasakyčiau: „Pastovėk, pasivaikščiok, patupėk, išmesk kėdes per langą, sutvarkyt drabužių spintą, dirbk atsistojusi, sėdėdama ant kamuolio, tupėdama. Stenkitės kvėpuoti diafragma aktyvuodama pilvo sieną. Kas pusę valandos ar valandą privalote keisti padėtį ir pajudėti! Kaip? Pasėdėkite ant gimnastikos kamuolio (su papildomais tempimais ar dubens judesiais). Padirbėkite stovėdama. Kelis kartus per dieną patupėkite (pilnomis pėdomis remkitės į grindis).
Lietuvoje likus dešimčiai savaičių iki numatytos gimdymo datos, valstybė (ir darbdavys, žinoma) būsimą mamą išleidžia mokamų nėštumo ir gimdymo atostogų. Tai teisė - ne pareiga, todėl kiekviena moteris sprendžia, pasinaudoti ja ar ne. Jei būsima mama nusprendžia atostogomis pasinaudoti, jos jai ir duodamos. Beje, visos iškart, dalimis nedalijamos.
Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį iškart išmokama už visą atostogų laikotarpį, t. y. už 70 kalendorinių darbo dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, ir yra lygi 100 proc. pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio.
„Nėštumo ir gimdymo atostogų neinanti moteris, mano nuomone, yra ta, kuri savo pečiais nori paremti ne tris, o visus keturis namų kampus. Tai nėra blogai. Antra vertus, kad moteris neranda laiko sau, o atsiduoda vien darbui, turbūt labiausiai priklauso nuo to, kaip ją auklėjo. Turėdama galimybę dirbti net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis moteris gali gerai jaustis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, ypač jei darbas išties yra mėgstamas, teikia džiaugsmo ar net yra galimybė dirbti namuose. Juk viena nėščioji sėdi ant sofutės ir siuvinėja staltiesę, o kita sėdi ant sofutės ir tvarko bylas.
Kas kita, jei moters darbas yra fiziškai sunkus, pavyzdžiui, 8 val. per dieną ji turi stovėti prie staklių. Tokiu atveju esu griežta ir sakau, kad taip elgdamasi ji nepaiso ir net pažeidžia savo kūdikio interesus. Svarbu nepamiršti, kad nėštumas - taip pat fizinis darbas, ypač nelengvas paskutinį trimestrą. Labai svarbu tinkamai susidėlioti vertybes. Moters gyvenime nėštumas yra vienas didžiausių stebuklų, kuris nesikartoja taip jau dažnai. Ir tai didžiausias darbas, kurį ji gali atlikti šitoje planetoje. Tačiau, mano nuomone, svarbiausias besilaukiančios moters darbas yra nėštumas. Nuo to, kaip ji šį darbą dirbs, priklausys, kaip gimdys, ką pagimdys ir kaip augins.
Mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką kūdikiui ir mamai turi sprendimas, eiti arba ne nėštumo ar gimdymo atostogų, nėra daug. Todėl darant išvadas tenka pasikliauti vos keliais mokslininkų pastebėjimais. Pirma, pastebėta, kad moterys, kurios yra užsibrėžusios tikslą dirbti iki gimdymo, dažniau gimdo prieš laiką, gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija, o naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Tai lemia patiriama įtampa, fizinis krūvis, poilsio stygius, netinkama, nepakankama mityba (valgoma per mažai, ne laiku, o kada papuola ir pan.).
Tyrimai taip pat parodė, kad akivaizdžiausia nauda pastebima išėjus atostogų likus keturioms savaitėms iki gimdymo. Atostogų išėjus anksčiau, t. y. ilgesnių (šešios savaitės ir ilgiau), nėštumo atostogų tokia akivaizdi nauda nepastebėta. Galbūt kaip tik todėl, pavyzdžiui, JAV moteris turi dvi savaites nemokamų atostogų iki gimdymo. Lietuvoje sąlygos yra idealios, nes atostogos ne tik ilgiausios Europoje, bet dar ir mokamos. Žinoma, svarbu ir tai, kaip moteris „atostogauja”. Jei į darbą neina, bet, pavyzdžiui, namuose yra dar du vaikai ir ji juos prižiūri: verda valgyti, tvarko namus ir t.
Jei moteris atostogų neina, darbdaviams rekomenduojama iki numatytos gimdymo datos likus dviem savaitėms sumažinti nėščiosios darbo krūvį. Tyrimas taip pat parodė, kad jei moteris dirba fiziškai lengvą darbą, pavyzdžiui, biure prie kompiuterio, 8 val. per dieną, tai gimdymui įtakos tai, ar moteris ėjo atostogų ar ne, neturėjo. Todėl mano patarimas būtų toks: jei kiti darbai netrukdo svarbiausiam moters darbui, tegul ji juos dirba. Fizinio aktyvumo nauda jau niekas neabejoja - tinkamai pasirinkta sporto šaka ar fiziniai pratimai įvairiame amžiaus tarpsnyje padeda išspręsti kai kurias sveikatos bėdas.
Kaip dar XVIII amžiuje teigė prancūzų gydytojas Ž. Tiso „Fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti fizinių pratimų“.
Pokyčiai moters organizme nėštumo metu
Apie naudą ir žalą, apie tai, kaip teisingai atlikti pratimus ir ko, šiukštu, nedaryti pasakojo Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro vyresnioji specialistė, kineziterapeutė Inga Šimkutė. Visi organizmo pokyčiai turi didelį poveikį moters sveikatos būklei nėštumo metu. Dėl hormonų svyravimo organizme atsiranda įvairių organizmo sistemų pokyčių. Pastarieji stebimi širdies ir kraujagyslių sistemoje, kvėpavimo, urogenitalinėje, nervų, virškinimo, šalinimo ir, žinoma, griaučių raumenų sistemose.
Neretai moterims nėštumo metu pasireiškia taip vadinamasis tuščiosios venos sindromas, arba kitaip - nugaros hipotenzija. Jei gimda spaudžia apatinę tuščiąją veną, kinta kraujo spaudimas, ypač gulint ant nugaros. Pakeitus padėtį į gulėjimą ant kairio šono simptomai išnyksta. Aorta, gulint ant nugaros, yra nepilnai pripildoma krauju. Nėštumo metu labai svarbu laikytis paprastos rekomendacijos kasdieninėje veikloje - negulėti ant nugaros bei neatlikti fizinių pratimų gulint ant nugaros.
Taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į kitus širdies ir kraujagyslių sistemos ypatumus. Pavyzdžiui, staiga atsistojus gimda pasislenka į priekį, o iš inercijos - atgal, stuburo link. Todėl taip pat dažnai suspaudžiama apatinė tuščioji vena, aorta. Dėl to mažėja širdies išmetamo kraujo kiekis ir gali sumažėti kraujo spaudimas. Taigi, taisyklingų ir ergonomiškų kasdieninių padėčių užtikrinimas nėštumo metu yra neatsiejama pasirengimo gimdymui bei geros savijautos dalis.
Kitose organizmo sistemose taip pat stebimi įvairūs, nėštumo metu laikomi normaliais, pokyčiai. Pavyzdžiui, nėštumo metu pakinta kvėpavimo tipas, jis tampa labiau šonkaulinis nei pilvinis, didėja medžiagų apykaita ir šilumos gamyba, o pagrindinei medžiagų apykaitai reikia 300 didesnio kalorijų kiekio per dieną nei įprastai, atsiranda nuotaikos svyravimai, padidėja kraujagyslių tinklas. Augant vaisiui, keičiasi moters gravitacijos centras, pusiausvyra ir koordinacija, laikysena, o dėl išsiskiriančių hormonų - minkštėja kaulų jungtys, raiščiai ir dėl to atsiranda sąnarių hipermobilumas, o kartu išauga traumų rizika. Dėl pakitusio gravitacijos centro pusiausvyra bei koordinacija tampa prastesnė, tad tiek užsiimant aktyvia fizine veikla, tiek kasdieninėje veikloje moteris gali patirti traumų ar nugriūti.
Fizinio aktyvumo svarba nėštumo metu
Mamos elgsena nėštumo metu yra labai svarbi ne tik jai pačiai, bet ir kūdikiui. Ne vienas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad reguliariai nėštumo metu atliekama mankšta gali sumažinti riziką susirgti įvairių organizmo sistemų ligomis, pavyzdžiui, diabetu, pagerinti medžiagų apykaitą, virškinimo sistemos veiklą, urogenitalinės sistemos funkcionavimą.
Atliktos studijos įrodo, kad fiziniai pratimai teigiamai veikia ir būsimos mamos nuotaiką bei psichologinę savijautą, pagerina deguonies bei maisto medžiagų pernašą vaisiui ir užtikrina darnų vaisiaus vystymąsi.
Gydytojai ginekologai ir akušeriai rekomenduoja sveikoms moterims, neturinčioms nėštumo komplikacijų, reguliariai atlikti vidutinio intensyvumo aerobinius fizinius pratimus apie 150 minučių per savaitę. Reguliariai atliekami, tokie pratimai turi teigiamą poveikį visoms organizmo sistemoms ir vaisiui. Labai svarbu nepamiršti, kad nėštumo metu norint užsiimti fizine veikla, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali objektyviai įvertinti kiekvienos moters individualią sveikatos būklę!
Bendrosios pratimų rekomendacijos nėštumo metu
- Jei prieš nėštumą moteris nesimankštino, labai svarbu visus judesius atlikti lėtai, tik palaipsniui didinant krūvį, nerungtyniauti ir vengti sunkių pratimų, kai būtina staigiai keisti judesių kryptį.
- Žinoma, kaskart, prieš pradedant mankštintis, būtinas apšilimas, o pratimų metu svarbu stebėti, kad nebūtų sulaikytas kvėpavimas.
- Specialieji pratimai neturi apimti visų raumenų grupių iš karto, o bet koks judesys neturi būti atliekamas virš jo fiziologinės normos.
- Reikėtų riboti pratimus gulimoje ant nugaros padėtyje - juos atlikti ne ilgiau nei 5 minutes - vengti ilgalaikės stovimos padėties, atsargiai atlikti pratimus, kur sunku išlaikyti pusiausvyrą.
- Nėštumo metu atsargiai turėtų būti atliekami ir šlaunies raumenų tempimo pratimai.
- Taip pat svarbu stebėti širdies veiklą.
- Maksimalus širdies susitraukimų dažnis pratimų metu neturi viršyti 140 kartų per minutę, esant tokiam pulsui fizinė veikla neturi tęstis ilgiau nei 15 minučių.
- Praėjus 5 minutėms po treniruotės jis neturi būti didesnis nei 100 kartų per minutę.
- Be abejo, pratimų, kurie sukelia skausmą, atlikti negalima, o jei atsiranda neįprastų požymių, būtina nutraukti užsiėmimą ir pasikonsultuoti su gydytoju.
- Nėščiosioms taip pat negalima mankštintis karštame ir drėgname ore, naudotis sauna, garine pirtimi, karšta vonia.
Fizinių pratimų kontraindikacijų yra kur kas daugiau, dėl šios priežasties moteris turėtų prieš bet kokių fizinių pratimų taikymą pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu. Vis populiaresni tampa nėščiųjų užsiėmimai, kuriuose moterys ne tik atlieka įvairus fizinius pratimus, dubens dugno raumenų jėgos lavinimo pratimus, bet ir bendrauja su kineziterapeutu ir mokosi, kaip taisyklingai juos atlikti, kaip tikslingai pasirinkti fizinius pratimus nėštumo laikotarpiu siekiant išvengti nuovargio, kojų tinimo ir panašiai. Taip pat mokomasi pasirinkti tinkamas padėtis bei fizinius pratimus gimdymo metu bei ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu.
Ergonominių maitinimo padėčių, saugių judesių bei padėčių žinojimas ir taikymas kasdieninėje veikloje - pirmasis žingsnis į sveikatos raštingumą. Juk sveika, besišypsanti mama - žvalaus, sveiko ir laimingo būsimo kūdikio garantas!
Sportas nėštumo metu
Sportas ir mankštos yra neatsiejami su nėštumu. O pats gimdymas - aukšto intensyvumo treniruotė, po kurios atsistatymas priklauso nuo to, kaip buvote pasiruošusios iki jo.
Dar XIX amžiaus rekomendacijos skelbė, jog nėštumo metu nėščioji turi vengti bet kokių fizinių pratimų, norint išnešioti vaisių. Šiandienai, nuostabių specialistų, mokslininkų, profesorių dėka, turime užtektinai įrodymų teigti, jog fiziškai aktyvesnei moteriai didesnė tikimybė pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba, nepaisant to, sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, psichologinės ligos (ypatingai pogimdyvinė depresija).
Nepaisant naudos, kurią teikia reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu, dauguma moterų vis dar yra neaktyvios arba nepilnavertiškai užsiima aktyvia fizine veikla. Tai gali būti kaip pasekmė mažo informatyvumo apie fizinio aktyvumo naudą nėštumo metu, o galbūt ir mažo socialinio palaikymo. Taip pat negelbsti ir tai, jog dauguma sporto klubų neturi nėščiųjų grupių ar specialistų, kurie būtų kvalifikuoti treniruoti nėščiąsias. Profesonalai turėtų užimti pagrindinę rolę mokant ir skątinant sportuoti nėščiasias.
EuropeActive asocijacija pateikė “online” konferenciją treneriams, sporto specialistams, gydytojams, dirbantiems su nėščiosiomis ar moterimis, po gimdymo, kurioje apžvelgė naujausias rekomendacijas (AGOG, 2015, 2020; IOC, 2016-2017; CSEP, 2019), paneigė keletą mitų, vyraujančių plačioje visuomenėje, taip pat ir Lietuvoje. Pirmiausia, trumpai apžvelgsiu mitus, kurie šiandienai yra plačiai naudojami, tačiau labai tikiuosi išgirsime juos vis mažiau ir mažiau. Aišku, visada pabrėžiamas individualumo faktorius, tad reikėtų pirmiausia stebėti savo individualius kūno kitimus nėštumo metu.
Dažniausi mitai apie sportą nėštumo metu
Visuomenėje, ypač medicinoje yra paplitusi nuomonė, jog pirmojo nėštumo trimestro persileidimų rizika išauga, jei moteris tęsia ar pradeda sportą, todėl dažnai rekomenduojama vengti fizinių veiklų iki pirmojo nėštumo trimestro pabaigos ir pralaukti tą laikotarpį nieko nedarant, ypač, jei prieš nėštumą nedraugavai su sportu… Rekomendacijos - laukti iki 12 - 14 nėštumo savaitės.
Apskritai vyrauja rizika (apie 10 %) persileisti nėštumo pirmame trimestre, tačiau šiandieną tyrimai rodo, jog nėra jokio skirtumo tarp sportuojančių ar nespotuojančių moterų - persileidimo galimybė - tokia pati. Todėl nesportavimas pirmosiois savaitėmis nemažina rizikos. Netgi pabrėžiama, jog kūno sistemų kitimai pirmosiomis savaitėmis yra labai greiti ir radikalūs, tad kūnas pats prašosi pirmiausiai tvarkyti kardiovaskulinė sistemą, t.y., gerinti širdies ir kraujagyslių darbą, norint užtikrinti pilnavertiškumą “paduodant” daugiau kraujo naujagimui taip geriau tiekiant deguonį bei maisto medžiagas.
Apibendrinant, pirmosiomis savaitėmis nereikėtų laukti ir bijoti sportuoti. Atvirkščiai, jei nėštumas nevargina - verta.
Hipertenzija ir diabetas Pratimai, kurie didina širdies ritmą virš 140 k/min yra pavojingi nėštumui. Kanados ekspertai, tyrimų metu šskyrė sąsajas tarp pratimų intensyvumo ir laiko. Kuo intensyvesnė treniruotė - tuo jos laikas turėtų būti mažesnis. Taip pat atsiranda širdies ritmo intervalai, kurie priklauso nuo nėščiosios fizinių rodiklių (amžius, aktyvumo lygis iki nėštumo, KMI rodiklis).
Tyrimai tap pat parodė, jog sportuojant kaip ir pas kiekvieną, nėščiųjų kraujyje išsiskiria medžiaga - irisinas, kuris reguliuoja deferincijacijas riebaliniuose audiniuose, didinant energijos sąnaudas ir mažinant svorį bei insulino atsparumą (didina jo metabolizmą). Testuojant nėščiąsias buvo pastebėta, jog kuo daugiau moteris sportuoja (t.y. kuo didesnis sesijų/treniruočių skaičius), tuo daugiau irisino išsiskiria į kraują. Tolimesni tyrimai parodo dar įdomesnį faktą, jog kuo didesnis kiekis irisino kraujyje, tuo gliukozės ir insulino kiekis sumažėja. Tad prieita prie išvados, jog kovai su hipertenzija ir diabetu reikalingas fizinis aktyvumas bei aukštesnis širdies ritmo palaikymas.
Bėgimas ir šokinėjimas nėštumo metu “Ar tikrai negalima bėgioti bei šokinėti nėštumo metu?”. Šis klausimas pasitaiko labai dažnai, kuris aktualus bėgikėms, jojikėms, step - aerobikos treniruočių mėgėjoms ir dažnai priskiriamas prie neigiamos įtakos bei didesnių komplikacijų dubens dugno raumenims. Tyrimai rodo, jog nėštumo metu tinkamai treniruojant, t.y., į savo treniruočių rutiną įtraukiant pratimus, skirtus palaikyti dubens dugno raumenų aktyvumą, atlikdami “Hight- Low” poveikio pratimus, dubens dugno raumenys išmoksta reaguoti į esamą situaciją, t.y., tiek susitraukti, tiek atsipalaiduoti.
Persileidimas ir priešlaikinis gimdymas Fizinis aktyvumas nėštumo metu gali iššaukti persileidimus, priešlaikinius gimdymus ar neigiamas gimdymo baigtis. Tyrimai rodo ir pabrėžia priešingą rezultatą: neštumo metu sportuojančios moterys turi mažesnius intrumentinius gimdymus, taip pat nėra sąsajos su priešlaikiniais gimdymais, Cezario pjūvio operacijomis, gimdymo trūkme, tarpvietės plyšimais, nuovargiu, traumomis, motinos žalojimu bei tiesiosios žarnos diastaze. Ir pats populiariausias, kuris dažnai skamba mūsų specialistų lūpose - “Lovos rėžimas”, draudimas bet kokios fizinės veiklos.
Atliktuose tyrimuose stebima neigiama reakcija, vartojant šį metodą, todėl Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (ACOG) išleido rekomendaciją, kad aktyvumo suvaržymas neturėtų būti skiriamas priešlaikinio gimdymo gydymo tikslams.
Pratimai pilvo presui Moterys neturėtų atlikti pratimų, skirtų pilvo presui. Specialistai nepataria atlikti pilvo preso pratimų nėščiosioms, bet ne nėštumo metu moteris gali juos atlikti, nes geras pilvo ir nugaros raumenų tonusas užkerta kelią apatinės nugaros dalies skausmams, pilvo sienos raumenų diastazei.
Pratimai, gulint ant nugaros, yra pavojingi vaisiui. Taip tikrai tiesa, jog didėjanti gimda gali užspausti Cava Veną, todėl galimas kraujotakos sutrikimas, to pasekoje nėščiosioms gali pasireikšti galvos svaigimas ar kitas dikomfortas, bet taip nutinka ne visoms. Šie mitai tiesiog neturi argumentų ir yra pasenę, todėl neturėtų būti propoguojami nėščiųjų tarpe.
Aktyvumo ir pratimų rekomendacijos nėčiosioms
Toliau pateiksiu pagal Kanadiečių išleistas gaires (Canadian guideline for physical activity throughout pregnancy 2019) fizinio aktyvumo ir pratimų rekomendacijas nėčiosioms ir po gimdymo (akušeris-ginekologas ir kiti nėštumą prižiūrintys specialistai turėtų atidžiai peržvelgti nėščiosios anamnezę prieš skiriant rekomendacijas, dėl fizinio aktyvumo.
- Visos moterys, neturinčios kontraindikacijos sportui, turėtų būti fiziškai aktyvios ir visą nėštumą.
- Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaite, norint išlaikyti sveiką be komplikacijų nėštumą.
- Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairiomis fizinėmis veiklomis norint pasiekti geresnių rezultatų.
Labai svarbu sporte nėštumo metu - saugumas. Pratimai neturėtų kenkti nei mamai, nei vaisiui. Nerekomenduojamos aktyvios fizinės veiklos: kontaktinis sportas, veiklos, kurios turi rizikos kritimams, nardymas, parašiutų sportas, sunkus Pilatesas ar Joga.
Kontraindikacijos
- Plaučių nepakankamumo ligos
- Gimdos kaklelio disfunkcija
- Daugiavaisis nėštumas kaip rizika priešlaikiniui gimdymui
- Nuolatinis kraujavimas antrame ar trečiame semestre
- Placentos pirmumas po 26 nėštumo savaitės
- Priešlaikinis gimdymas anamnezėje
- Membranos plyšimas
- Preeklamsia/nėštumo sukelta hipertenzija
Individualūs treneriai ar grupinių užsiėmimų instruktoriai gali dirbti tik su sveikomis nėščiosiomis, jie neturi kompetencijos darbui su kontraindikacijomis, tačiau yra kitų specialistų, kurie mokinti ir gali padėti nėščiosioms esant įvairiems sutrikimams, ribojantiems jų fizinį aktyvumą. Bei atsiminti, kad treniravimas varžyboms nėra pats tinkamiausias laikas nėštumo metu.
Mėgaukitės nėštumu. Prisimink, jog priaugti svorio nėštumo metu yra visiškai normalu. Priimk tai, jog tavo kūnas pasikeis nėštumo metu.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Įspėjamieji Kraujavimo Nėštumo Metu Signalai: Sužinokite Priežastis ir Kada Būtinai Kreiptis Į Gydytoją!
- Sužinokite viską apie nėštumo adaptaciją ir kodėl ji yra gyvybiškai svarbi jūsų sveikatai!