Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas.
Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių.
Nėštumo faktas ir informavimas
Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia. Tačiau I. Piličiauskaitė-Dulką pabrėžė, kad teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nėščia darbuotoja laikoma moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.
Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Ir šiuo atveju darbuotoją saugo DK įstatymai, bet tik tuo atveju, jeigu nėštumo faktas darbdaviui žinomas. Besilaukiančias gali neraminti, kad ši žinia pakeis santykius su darbdaviu ar kolegomis, mat darbdavys privalo į ją reaguoti ir prireikus keisti darbo sąlygas ar net pareigas nėščiajai.
Darbo sąlygos ir saugumas
Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui.
Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus. Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai.
Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai į darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
„Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas“, - apie darbdavio atsakomybes kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė.
Darbo kodekso 278 straipsnis
LR DK 278 straipsnis numato:
- Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.
- Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.
- Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio.
- Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną.
- Nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai.
Atleidimo apribojimai
Lygių galimybių kontrolės tarnyba pabrėžia, kad Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms yra taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Taip pat teisės aktai tokioms darbuotojoms apibrėžia papildomas garantijas, tokias kaip atleidimo ribojimai, trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas, specialios pertraukos maitinimui ir panašiai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus kelias įstatyme numatytas išimtis. Ši garantija nėščiajai pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdaviui yra pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą.
Todėl manoma, kad darbdavys nepažeistų minėto draudimo (LR DK 132 str. 1 d.), jeigu atleistų iš darbo moterį, kurios nėštumas akivaizdus, bet ji nėra pateikusi darbdaviui minėtos pažymos.
„Visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti“, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Kaip minėta, LR DK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas turi keletą išimčių. LR DK 132 straipsnio 1 dalies norma nenumato jokių kitų išimčių, kuomet darbdavys savo iniciatyva galėtų nutraukti darbo sutartį. Tai reiškia, kad darbdavys darbo sutarties su nėščia moterimi, kuriai taikoma minėta garantija, negalėtų nutraukti net tuo atveju, jeigu darbuotoja padaro šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Be to, įstatymas nedraudžia darbo sutarties nutraukti pačios darbuotojos pareiškimu (LR DK 127 str. 1 d.) arba šalių susitarimu (LR DK 125 str.). Tačiau abiem šiais atvejais labai svarbu, kad būtų išreikšta tikroji darbuotojos valia nutraukti darbo sutartį.
Tai reiškia, jog darbuotojos pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo (arba darbuotojos pageidavimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu) neturi būti sąlygotas darbdavio psichologinio spaudimo ar kitų neleistinų veiksmų. Priešingu atveju (t. y. įrodžius neleistiną darbdavio poveikį darbuotojai, paskatinusį pastarąją pasirašyti pareiškimą atleisti iš darbo arba pateikti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu), atleidimas iš darbo gali būti pripažintas neteisėtu.
Atleisti nėščiąją beveik neįmanoma Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios. Taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis, suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavys priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia sutartis.
Taigi, jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai.
Griežtos įstatymo nuostatos, draudžiančios atleisti iš darbo nėščią moterį, paprastai vertinamos dvejopai. Vieni teigia, kad šios nuostatos lemia darbdavių nenorą priima į darbą jaunas moteris, nes žino, jog nėščios moters beveik neįmanoma atleisti iš darbo net kelerius metus. Kiti vertina šias nuostatas palankiai, nurodydami, kad jos išreiškia sveikintiną valstybės požiūrį į motinystę ir šeimą, kaip vieną didžiausių vertybių.
Atostogos ir išmokos
Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
- Trukmė: Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos).
- Išmoka: Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn.).
Tėvystės atostogos
- Trukmė ir laikas: Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos.
- Kas gali gauti? Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka). Nuo 2018 m.
Vaiko priežiūros atostogos
- Kas gali naudotis?
- Trukmė: Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai.
- Išmoka: Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo. Nuo 2023 m.
- Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn.
- Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn.
Kitos garantijos
- Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
- Nemokamos atostogos: Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
- Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
- Pailgintos kasmetinės atostogos: Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d.).
- Nuotolinis darbas: Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu.
Klausimai po motinystės atostogų
Lygių galimybių kontrolės tarnyba pridūrė, kad neretai mažus vaikus auginančios darbuotojos patiria sunkumų grįžti į darbą iš motinystės atostogų, taip pat patiria kliūčių įsidarbinant, potencialūs darbdaviai jų klausinėja nepriimtinų klausimų apie asmeninį gyvenimą.
Pagal Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus atskirai numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas atrankoje nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.
„Statistika Lietuvoje rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka vaiko priežiūros funkcijas šeimoje. Darytina išvada, jog moterys dažniau „iškrenta“ iš darbo rinkos ir susiduria su didesne rizika patirti diskriminaciją“, - Delfi sakė tarnybos atstovas.
Išvados
„Nėštumas siejamas su lytimi, tad bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija bei lygias galimybes apibrėžiančių įstatymų pažeidimu. Tad nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastis atleidimui, darbo sąlygų ar rėžimo pabloginimui ir panašiai. Visais tokiais atvejais raginame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei kitas atsakingas institucijas“, - laiške Delfi rašė Lygių galimybių kontrolės tarnyba.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Darželio Nauda Vaikui: Išsamūs Argumentai Už ir Prieš, Kuriuos Turite Žinoti!
- Geriausios Kūdikių Primaitinimo Rekomendacijos: Sveikas Startas Jūsų Mažyliui!