Nėštumas ir gimdymas - tai patirtys, padedančios pasiruošti motinystei. Ne tik kūne, bet ir psichikoje vykstantys pokyčiai skirti tam, kad moteris taptų mama.
Smegenų Struktūros Pokyčiai Nėštumo Metu
Pasak U. Neniškytės, nėštumo metu moters smegenys pasikeičia taip, kaip niekada daugiau suaugusiojo žmogaus gyvenime, - tai yra didžiausias jų plastiškumo laikotarpis. U. Neniškytės teigimu, 2016-aisiais pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje nurodyta, jog nėštumo metu smegenyse sumažėja pilkosios medžiagos, kuri, kaip žinoma, prarandama pasireiškiant senėjimo procesams, neurodegeneracinėms ligoms.
Atlikę ankstesnį nėščių moterų Ispanijoje tyrimą, tie patys mokslininkai nustatė, kad dalyvių smegenyse sumažėjo pilkosios medžiagos kiekis ir kad šis sumažėjimas išliko iki dvejų metų po gimdymo. Jie stebėjo 80 olandų moterų, kurios tyrimo pradžioje nebuvo nėščios ir niekada anksčiau neturėjo kūdikio. Tyrimo metu 40 moterų pastojo.
Tyrėjai vėl nustatė, kad nėščios moterys po gimdymo prarado pilkosios medžiagos. Anot autorių, ankstesnio tyrimo rezultatų pakartojimas dar kartą rodo, kad šie rezultatai yra patikimi ir pastebimi įvairių šalių žmonėms.
„Nėštumo metu vyksta vadinamasis sinapsių genėjimas, kurio metu iš smegenų pašalinamos nereikalingos jungtys. Jungčių pašalinimas ir reiškia, jog yra prarandama pilkosios smegenų masės. Visgi tai nereiškia, kad nėštumo metu mes kvailėjame. Tai reiškia, jog tam tikra prasme mes atjaunėjame: grįžta procesai, kurie veikė mūsų smegenyse ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje“, - aiškino U. Neniškytė.
Ji patikslino, jog žmogui besivystant, išskiriami du pagrindiniai sinapsių genėjimo laikotarpiai: nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiaus bei paauglystės metu, kada vystantis atitinkamoms smegenų sritims, susidaro per daug jungčių.
Tad pilkosios smegenų masės sumažėjimas nėštumo ir pogimdyviniu laiku, anot U. Neniškytės, yra siejamas ne su funkcijos praradimu (kas vyksta senatvėje), bet su jos optimizavimu, arba kitaip - smegenų efektyvumo padidinimu.
„Sinapsių genėjimą galima palyginti su sodų genėjimu - procesas labai panašus. Juk jei leisime sode medžiams augti natūraliai, nesikišdami į procesą, obuolių daug neturėsime, jie bus maži. Bet jei sodą išgenėsime ir paliksime tik tas medžių šakas, kurios yra reikalingiausios - tada ir sulauksime geriausio rezultato“, - kalbėjo mokslininkė.
Be to, moterys, kurių numatytojo režimo tinklo pokyčiai buvo didesni, teigė jaučiančios didesnį ryšį su kūdikiu ir su didesniu malonumu bendraujančios su kūdikiu, palyginti su moterimis, kurių pokyčiai buvo mažesni. Moterys, kurių numatytųjų režimų tinklo pokyčiai buvo didesni, taip pat nurodė mažiau „ryšio sutrikimų“, pavyzdžiui, nuoskaudų ar pykčio jausmo kūdikiui.
Galiausiai mokslininkai ištyrė, kokie veiksniai gali lemti šiuos smegenų pokyčius, ir jų rezultatai rodo, kad tikėtinas kaltininkas yra hormonai. Naudodami šlapimo mėginius, paimtus 10 tyrimo momentų, mokslininkai nustatė, kad moterų, kuriose buvo didesnis estrogeno kiekis, ypač trečiajame nėštumo trimestre, smegenų pokyčiai buvo didesni nei tų, kuriose estrogenų kiekis nebuvo toks ryškus.
Tačiau moksliniai tyrimai, kurie aiškina pilkosios smegenų masės sumažėjimą šiuo laikotarpiu, to nepatvirtina. „Turbūt atminties sutrikimus galima būtų sieti su kognityvinio krūvio teorija (ang. cognitive load theory). Tai reiškia, jog tuo periodu turime tiek daug apmąstyti ir prisiminti, kad pamirštame kitus dalykus, - aiškino U. Neniškytė.
Ji toliau pridūrė, jog, anot tyrimų, pokyčiai smegenyse, vykstantys pirmojo nėštumo nėštumo metu, išlieka bent dvejus metus - tiek yra tirta mokslininkų. Tad tikėtina, kad jie išlieka ir visą gyvenimą.
Ryšio su Naujagimiu Užmezgimas
Kalbėdama apie gimdymo ir pogimdyvinį laikotarpį, U. Neniškytė aiškino, jog svarbiausias dalykas moteriai yra ryšio su naujagimiu užmezgimas. Prieraišumas susisieja su vadinamosiomis senosiomis žinduolių smegenimis - limbine sistema (atsakinga už emocijas ir jų apdorojimą).
„Čia yra svarbios dvi sritys: hipokampas ir migdolinis kūnas. Hipokampe, kuris atsakingas už atmintį, orientaciją erdvėje, po gimdymo susidaro daug naujų jungčių, todėl ši sritis labai sustiprėja. Migdolinis kūnas apdoroja informaciją, yra susijęs su baime, nerimu, - tai yra giluminiai smegenų procesai, kurių mes negalime kontroliuoti. Todėl, pavyzdžiui, logiškai suvaldyti motinišką nerimą yra tarsi Sizifo darbas. Be to, migdolinis kūnas aktyvuojasi vien žiūrint į savo vaiką, ir mes dėl to jaučiamės labai gerai, tarsi gaunantys atpildo“, - aiškino U. Neniškytė.
Be to, pasak jos, migdolinis kūnas aktyvuojasi daug stipriau žiūrint į savo, o ne į kokį kitą kūdikį, todėl moteris geba be jokio logiško paaiškinimo atskirti savo vaiką. Mokslininkai palygino ir pamatė, kad pagimdžiusios moters ir suaugusio įsimylėjusio žmogaus smegenyse vyksta tas pats procesas.
„Šiam procesui labai svarbus neuronešiklis oksitocinas, kuris vadinamas ištikimybės hormonu. Jis dalyvauja bet kokiuose procesuose, kai yra užmezgamas labai artimas ryšys su kitu žmogumi (partneriu, draugu, vaiku), - kalbėjo mokslininkė. - Oksitocinas gaminasi smegenyse, veikia limbinėje sistemoje ir yra svarbus tokioms funkcijoms, kaip gimdymas, pieno atleidimo refleksas. Gimdymo metu dideli oksitocino kiekiai tiek motinai, tiek naujagimiui yra reikalingi, kad užsimegztų stiprus tarpusavio ryšys, kad mes įsimylėtume savo vaiką. Kodėl įvardiju įsimylėjimą? Mokslininkai palygino ir pamatė, kad pagimdžiusios moters ir suaugusio įsimylėjusio žmogaus smegenyse vyksta tas pats procesas.“
U. Neniškytė pasakojo, jog vėliau didesni oksitocino kiekiai skiriasi žindymo metu, todėl žindymas skatina prieraišaus ryšio su kūdikiu formavimąsi ir stiprinimą.
„Stebint, kas vyksta moters smegenyse žindymo laikotarpiu, matoma, kad limbinės sritys gerokai stipriau aktyvuojasi nei nežindant. Turime suprasti, kad gamta pasistengė, jog žindymas fiziologiškai formuoja stipresnį ryšį su vaiku. Klinikiniai psichologai aiškina, kad susiformuoja vadinama diada: tai reiškia, jog negalime žindančios motinos ir naujagimio vertinti kaip atskirų individų - socialiniu požiūriu jie yra kaip vienetas“, - teigė mokslininkė.
Anot jos, žindančių moterų artimesnis ryšys su vaiku pasireiškia ir tuo, kad jos jautriau reaguoja į vaiko verksmą (kadangi stipriau aktyvuojasi migdolinis kūnas). Kita vertus, dėl šios srities stipresnio aktyvumo, kartais moterims po gimdymo pasireiškia obsesiniai požymiai (pavyzdžiui, tikrinimas, ar vaikas kvėpuoja; kompulsinis rankų plovimas). Taip pat ji pridūrė, jog tarp žindančių moterų pastebimas sumažėjęs agresyvumas, kadangi oksitocinas, išsiskiriantis žindymo metu, turi ir raminamąjį poveikį.
„Be to, oksitocinas blokuoja ir streso hormonų išsiskyrimą. Žinoma, migdolinio kūno pokyčiai, kurie didiną baimę ir nerimą, įvyksta nepriklausomai nuo to, ar moteris žindo, ar ne, tačiau žindymo laikotarpiu pasireiškiantis oksitocino poveikis iš principo subalansuoja nerimą ir stresą“, - dar vieną pavyzdį pateikė neuromokslininkė.
Emocijos ir Jautrumas Nėštumo Metu
Jau besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus.
Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Kognityviniai Pokyčiai
Kita vertus, ji papildė, jog moterys pirmojo nėštumo metu ir jau pagimdžiusios dažnai skundžiasi atminties sutrikimais - lyg prarastų smegenų efektyvumą.
„Turbūt atminties sutrikimus galima būtų sieti su kognityvinio krūvio teorija (ang. cognitive load theory). Tai reiškia, jog tuo periodu turime tiek daug apmąstyti ir prisiminti, kad pamirštame kitus dalykus, - aiškino U. Neniškytė. - Juk net ir būdamos nėščios, kada turime ruoštis tapti mamomis, dirbame, atliekame socialines funkcijas, tad natūralu, jog pamirštame dalykus, kurie yra mums įprasti.“
Tyrimai ir Stebėjimai
Mokslininkai 25-ioms pirmagimius nešiojančioms moterims prieš nėštumą ir jau pagimdžius atliko jų smegenų struktūros tyrimus, naudodami magnetinį rezonansą, bei davė joms užpildyti specialiai sudarytus kognityvinius testus.
Kuomet mokslininkai palygino pirmagimių susilaukusių mamų smegenų tyrimus, jie pastebėjo pokyčius už socialinį pažinimą atsakingoje moterų smegenų struktūroje, kuri lemia mūsų gebėjimą vertinti, ką apie mus galvoja kiti. Tyrimo bendraautorius, Barselonos universitete (Universitat Autònoma de Barcelona) dirbantis neuromokslininkas Oscaras Vilarroya tikina, kad jų aptikti pokyčiai pirmagimių susilaukusių moterų smegenyse įrodo, jog nėštumo metu moterims įvyksta adaptacinis procesas, kuris leidžia vėliau geriau suprasti savo vaiko poreikius bei jo emocinę būseną.
E. Hoekzema ir jos kolegos išsiaiškino, kad moterų, kurios buvo ką tik pagimdžiusios savo pirmąjį vaiką, smegenų žievėje buvo mažiau pilkosios medžiagos - tam tikrų smegenų ląstelių.
Kuo didesni smegenų pokyčiai, tuo labiau mama rodė prisirišimą prie savo kūdikio, sako mokslininkai.
Praktiniai Patarimai
Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti.
Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas.
Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Taip pat pasitelkite kitų žmonių - vyro, močiučių, draugių, auklių - pagalbą, kad galėtumėte atsitraukti, jei norite išeiti iš namų, pabūti tik su savimi, užsiimti jums miela veikla.
Vaikeliui svarbiausia pajausti jį mylinčią mamą, todėl po gimdymo mums reikia pasirūpinti savimi, kad galėtume būti ramios, mylinčios, įsitraukiančios.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Nepraleisk! Svarbiausios Vaikų Bėgimo Varžybų Taisyklės, Kurias Privalai Žinoti
- Neįtikėtini krūtų ir odos pokyčiai nėštumo metu, kuriuos privalote žinoti!