Nėštumas - didelis stebuklas tiek moters, tiek visos šeimos gyvenime! Mums duoti 9 mėnesiai pasirengti vaikelio atėjimui, todėl tuo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
- Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
- Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
- Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
- Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
- Dažnas šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Spazmai pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Maisto potraukiai ir netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
7-oji nėštumo savaitė
Septintą nėštumo savaitę tavo vaikelis ūgtels dvigubai. Dabar jo ūgis viršija 1 cm, o svoris nesiekia 1 gramo. Gali būti, kad jis sveria tiek, kiek sveria tavo blakstiena. Praeitą savaitę pradėjusios formuotis rankytės sparčiai auga, tačiau rankyčių pirštukai dar nesusiformavę. Užtat susiformavo pirminiai būsimo vaikelio bronchai bei susidarė mažylio smegenų pusrutuliai, kurie vėliau kartu sudarys galvos smegenis. Toliau vystosi akys ir nosiaryklė.
Vaisiaus vystymasis
- Jūsų mažylis jau yra 12 mm ūgio.
- Vystosi jo virškinimo traktas, formuojasi kvėpavimo takai.
- Galva auga šiek tiek greičiau nei kitos kūno dalys.
- Smegenų ląstelės dalijasi į grupes, kurios vėliau atliks skirtingas funkcijas.
- Formuojasi genitalijų, raumenų, nervų ir kraujotakos pagrindas.
- Atpažįstamą formą taip pat įgauna rankos ir kojos.
- Formuojasi mažylio akys, burna ir nosis su šnervėmis.
Pokyčiai moters organizme
- Gimda dabar yra dvigubo dydžio nei buvo prieš nėštumą, todėl gali nežymiai padidėti liemens apimtis.
- Gali pastebėti, kad į tualetą norisi dažniau, nei įprastai. Su laiku šis noras tik dažnės, nes auganti gimda spaudžia tavo šlapimo pūslę.
- Kaip ir 4-6 savaitę, taip ir 7-ąją išlieka tie patys nėštumo simptomai - pykinimas, krūtų jautrumas, svorio augimas/kritimas (šiek tiek numesti svorio nėštumo pradžioje yra normalu).
Ką daryti 7-ąją savaitę?
- Apsilankyti pas gydytoją.
- Atlikti būtinus (rekomenduojamus) tyrimus.
- Pasitarti su gydytoju dėl skiepo nuo gripo.
- Pasikonsultuoti su gydytoju, ar verta atlikti NIPT tyrimą.
Kiti nėštumo simptomai ir pokyčiai
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai.
Fiziologiniai pokyčiai
- didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis - jis susijęs su nėščiųjų pykinimu ir vėmimu I-ąjį nėštumo trimestrą;
- didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Rūgštėja seilių reakcija, tai lemia spartesnį dantų irimą;
- didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt.
Išvaizdos pokyčiai
- kintanti pilvuko forma ir apimtis (dėl augančios gimdos);
- augantis moters svoris;
- didėjančios ir apvalėjančios krūtys (vyksta pieno liaukų hipertrofija);
- šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y. elastinių skaidulų atrofija);
- išryškėjusi veido, baltosios linijos, spenelių ar tarpvietės pigmentacija;
Kiti simptomai
- padidėjęs mieguistumas, nuotaikų kaita: šį jausmą gali sukelti sumažėjęs kraujospūdis pirmaisiais mėnesiais.
- Net iki 80 proc. besilaukiančių moterų pykina, o apie pusę besilaukiančiųjų kankina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas.
- Nėščiųjų pykinimas dar vadinamas rytiniu pykinimu, tačiau tai yra klaidinantis terminas, nes, nors pykinimas gali prasidėti ryte, pykinti gali ir visą dieną.
- Pykinimą, manoma, sukelia nėštumo pradžioje didėjantis choriono gonadotropinio hormono (hCG) ir estrogenų kiekis.
- Rytinis pykinimas paprastai nekenkia nei motinos, nei vaisiaus sveikatai, tačiau pykinimas, vėmimas, šleikštulio pojūtis gali labai varginti.
- Sunkiausiais atvejais (iki 3 proc. nėštumų) gali pasireikšti užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, galintis lemti svorio netekimą, dehidrataciją, kitas komplikacijas.
Svarbi informacija nėščiosioms
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. 11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Mityba
Į savo mitybos racioną įtrauk produktų, turinčių kalcio. Jo gausu įvairiuose sūriuose, varškėje, piene, jogurtuose. Pieno produktais praturtinta dieta užtikrina tavo pačios kalcio atsargas bei padeda tinkamai formuotis sveikiems tavo vaikelio kaulams ir dantims.
Intymioji higiena
Intymioji higiena svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu - ypatingai, nes turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos.
Fizinė veikla
Dažniausiai nėščiosioms yra rekomenduojamas sportas, jis padeda atsipalaiduoti, mažina skausmus, stiprina raumenis. Tačiau neverta persistengti, intensyvios ir varginančios treniruotės gali pakenkti vaisiui.
Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Neįtikėtinos idėjos, kaip užimti naujagimį dienos metu – patarimai kiekvienai mamai!
- Šokiruojanti Vaikų Gydymo Situacija Lietuvoje: Kas Nutiko Joniškio Ligoninės Vaikų Ligos Skyriui?