Slogą gali sukelti šaltesnė lauko temperatūra, peršalimas, gripas ar įvairios alergijos. Kai peršalimo virusas ar alergenas patenka į organizmą, jis ima dirginti nosies gleivinę ir sinusus, dėl ko nosis pradeda išskirti gleives. Šios gleivės sulaiko bakterijas, virusus, alergenus ir padeda juos išstumti iš nosies ir sinusų.
Nereceptiniai vaistai nuo slogos
Įprastai slogai palengvinti ar išgydyti yra naudojami nereceptiniai vaistai. Visi produktai yra veiksmingi ir efektyvūs, tačiau labai svarbu, jog juos pasirinktumėte teisingai. Atsižvelkite, kokiam tikslui bus naudojama priemonė - užgulimui mažinti, nosies bėgimą stabdyti ar apsisaugoti nuo alergenų sukeliamos slogos. Dažnai ši informacija yra nurodoma ant etiketės ar informaciniame lapelyje.
Vaistų saugumas nėštumo metu
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.
Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui.
Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A.
Peršalimo pavojai nėštumo metu
Dažniausios šaltojo periodo ligos - peršalimas ir ypač gripas gali stipriai pakenti vaisiaus vystimuisi. „Minėtomis sezoninėmis ligomis susirgus nėštumo metu, neretai jų eiga esti kitokia, o gydymas skiriasi nuo įprasto, nes besilaukiančiai moteriai negalima vartoti kai kurių medikamentų. Pavojingiausia sirgti pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 savaitės), nes tada intensyviausiai formuojasi vaikelio organai ir audiniai, ypatingai svarbi gera moters sveikata", - tvirtino gydytoja.
Nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystimuisi.
Kaip gydyti peršalimą nėštumo metu?
Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Virgilija Bečelytė nėščiosioms pirmuosius peršalimo simptomus - nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą patarė gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių. Anot jos, sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas.
„Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių", - pasakojo vaistininkė.
V.Bečelytės teigimu, visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.
„Kiekviena moteris turėtų atminti, kad nėštumo metu imunitetas yra kur kas labiau ir greičiau pažeidžiamas nei paprastai, todėl visos ligos, kuriomis nenėščia moteris perserga lengvai, nėštumo metu gali būti daug sudėtingesnės, turėti rimtesnių komplikacijų. Pavyzdžiui, sloga. Jei organizmas ją nugali per savaitę, jei sloga yra taip vadinama serozinė (skystas, šviesus sekretas), tuomet labai baimintis dėl jos nederėtų. Kas kita, jei sloga pereina į pūlingą, jei atsiranda kokių nors komplikacijų", - tikino gydytoja Ž.Kasilovskienė.
Medikė besilaukiančioms moterims rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius.
„Darganos, lietūs, stiprūs vėjai, šlapdriba - tikrai ne į naudą organizme jau tūnantiems peršalimo virusams. Ar žinote, kad nėštumo metu jūsų nosies gleivinė būna silpnesnė? Todėl alerginė sloga, įprasta sloga ir kiti nedideli negalavimai, kurie pasitaiko žiemą, yra labiau problemiški būsimoms mamoms. Pirmiausia, patikėkite: sloga, paprastas gerklės peršėjimas ar alerginė sloga (šienligė) nėštumo metu jūsų kūdikiui nepakenks. Tie negalavimai nėra jokia priežastis nerimauti, tačiau kai laukiatės ir organizme vyksta hormonų pokyčiai, jie pasitaiko dažniau.
Nėštumo metu niekada nevartokite vaistų nepasitarusi su savo gydytoju arba vaistininku. Reikėtų nevartoti daugelio vaistų, net jei jie yra nereceptiniai. Pavyzdžiui, nėštumo metu nerekomenduojamas (net jei išrašė gydytojas) aspirinas ir ibuprofenas - įprasti vaistai nuo galvos skausmo sergant sloga, o nuo šeštojo nėštumo mėnesio reikėtų jų visiškai nebevartoti. Jei karščiuojate (temperatūra virš 38° C netgi tik todėl, kad sergate sloga), kreipkitės į gydytoją.
- Reguliariai išpūsti nosį.
- Jei esate nėščia, ypač svarbu vengti sąveikos su tuo, kam esate alergiška: jei sergate šienlige, apribokite pasivaikščiojimus lauke augalų žydėjimo laikotarpiu, jei esate alergiška dulkių erkutėms, dažnai skalbkite patalynę ir pan.
- Nepasitarusios su savo gydytoju, nevartokite net įprastų vaistų, nes gali būti, kad nėštumo metu reikės atitinkamai pakoreguoti gydymą.
- Pasitarkite su gydytoju, nes gali būti, kad reikės gydyti antibiotikais. Pasakykite gydytojui, kad esate nėščia, nes kai kuriuos sinusitui gydyti skirtus antibiotikus draudžiama vartoti nėštumo laikotarpiu.
Ką daryti peršalus nėštumo metu?
- šiltai rengtis
- neiti į darbą
- pagulėti lovoje
- atlikti šiltų vandens garų inhaliacijas
- vartoti daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio
Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.
Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai. Vien tai, kad vaistinės žolelės yra natūralios, nereiškia, kad jų galime vartoti kiek norime. Užrašas ant pakuotės „natūralu“, nereiškia, kad „saugu“. Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną yra optimalus kiekis. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.
Kaip gripas gali paveikti vaisių?
Gripo yra staigesnė pradžia, dažnai būna su aukšta temperatūra, būklė būna daug blogesnė, vargina kaulų laužymas, raumenų skausmai. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Nėščios moters reakcija į gripo virusą yra daug audringesnė, todėl neretai nėščiosioms gripo virusas komplikuojasi ir atsiranda plaučių uždegimas, dažnai reikia gydymo ligoninėje ar net reanimacijos skyriuje. Tai pakankamai grėsminga infekcija, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Tokiu būdu ir naujagimis iki 6 mėnesių gaus apsaugą nuo gripo.
Kad skiepai nėštumo metu sukeltų kokias nors komplikacijas mokslinių įrodymų nėra, tačiau pats gripas sukelia didžiulę grėsmę tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Gripo vakcinoje gyvo viruso nėra, suleidžiami viruso antigenai ir taip organizmas paruošiamas kovai su tikruoju virusu jeigu iškiltų toks pavojus juo užsikrėtus.
Kada peršalus reikia būtinai kreiptis į savo gydytoją?
Į gydytoją reiktų kreiptis, jeigu paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai arba jeigu įtariate kad sergate gripu.
Rhino-stas
Rhino-stas yra simpatikomimetikas, kuris siaurina kraujagysles ir mažina nosies gleivinės paburkimą. Jis vartojamas trumpalaikiam nosies gleivinės paburkimui mažinti sergant sloga arba prienosinių ančių uždegimu (sinusitu). Rhino-stas nosies purškalas yra skirtas suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 10 metų vaikams ir paaugliams.
Svarbi informacija prieš vartojant Rhino-stas:
- Rhino-stas vartoti negalima: jeigu yra alergija veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai, jei yra sausasis nosies gleivinės uždegimas (sausasis rinitas), pacientams, kuriems pro nosį neseniai buvo atlikta smegenų operacija, jaunesniems kaip 10 metų vaikams.
- Įspėjimai ir atsargumo priemonės: Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Rhino-stas, jeigu vartojote ar vartojate vaistų nuo depresijos (monoaminooksidazės (MAO) inhibitorių) arba kitų vaistų, kurie gali labai padidinti kraujospūdį (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Rhino-stas“), jeigu yra padidėjęs akispūdis, ypač sergant uždaro kampo glaukoma, jeigu sergate sunkia širdies liga (pvz., vainikinių širdies arterijų liga, pailgėjusio QT intervalo sindromu) ir padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), jeigu Jums yra antinksčių navikas (feochromocitoma ), jeigu sergate porfirija (medžiagų apykaitos sutrikimu), jeigu Jums yra medžiagų apykaitos sutrikimas (pvz., skydliaukės aktyvumo padidėjimas (hipertirozė), cukrinis diabetas).
- Nėštumas ir žindymo laikotarpis: Nėštumo laikotarpiu ksilometazilino reikia vartoti tik atidžiai įvertinus jo vartojimo riziką ir galimą naudą. Vaisto perdozavus, gali sumažėti kraujo pritekėjimas vaisiui. Nėštumo metu viršyti rekomenduojamos dozės negalima. Nežinoma ar ksilometazolino išskiriama į žindyvės pieną. Žindymo laikotarpiu ksilometazilino reikia vartoti tik atidžiai įvertinus jo vartojimo riziką ir galimą naudą. Dėl perdozavimo gali sumažėti pieno gamyba. Žindymo metu viršyti rekomenduojamos dozės negalima.
- Rhino-stas sudėtyje yra benzalkonio chlorido: Benzalkonio chloridas gali sukelti sudirginimą ar patinimą nosies viduje, ypač jei vartojamas ilgai.
Kaip vartoti Rhino-stas:
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Jeigu nenurodyta kitaip, suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 10 metų vaikams bei paaugliams, reikia purkšti po 1 išpurškimą Rhino-stas tirpalo į kiekvieną nosies landą 1 - 3 kartus per parą tada, kada reikia.
Rekomenduojamos vienkartinės dozės negalima vartoti daugiau kaip tris kartus per parą.
Rhino-stas reikia vartoti ne ilgiau kaip 7 dienas, išskyrus tuos atvejus, kai gydytojas nurodė kitaip.
Galimas šalutinis poveikis:
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 10 pacientų): gleivinės deginimo pojūtis ar sausėjimas, čiaudulys.
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 100 pacientų): stipresnis gleivinės paburkimas praėjus vaisto poveikiui, kraujavimas iš nosies, padidėjusio jautrumo reakcijos (angioneurozinė edema, odos išbėrimas, niežulys).
Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 1 000 pacientų): paciento juntamas širdies plakimas, dažnas širdies ritmas.
Labai retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 10 000 pacientų): nervingumas, nemiga, haliucinacijos (ypač vaikams), neritmiškas širdies plakimas, galvos skausmas, traukuliai (ypač vaikams), nuovargis (mieguistumas, slopinimas), kvėpavimo sustojimas (buvo pranešimų ksilometazolino vartojant kūdikiams ir naujagimiams).
žymės:
Panašus:
- Gripo Skiepai Nėštumo Metu: Ar Tai Saugus ir Būtinas Apsaugos Žingsnis?
- Stilingos ir Patogios Nėščiųjų Suknelės su Piešiniais – Atraskite Geriausius Internetinius Pasiūlymus!
- Raudonukės pavojai nėštumo metu ir kodėl skiepai yra gyvybiškai svarbūs
- Vaikiško namelio statyba: nuo idėjos iki įgyvendinimo žingsnis po žingsnio
- Neįtikėtinos Advento Kalendoriaus Idėjos Vaikams – Atrask Kūrybingą Įkvėpimą!