Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Statistika rodo, jog beveik pusė nėštumų yra neplanuoti. Rasti tikslios statistikos, kiek pastojimų įvyksta neplanuotai, yra gana sunku.

Tačiau įvairios apklausos ir tyrimai rodo, jog procentai svyruoja nuo 30 iki 50 visų pastojimų. Tai labai didelė dalis, įvertinus tai, jog, mokslininkų teigimu, šiuolaikinė kontracepcija (hormoninės tabletės, įvairūs implantai ir prezervatyvai) veikia labai patikimai.

Kokių jausmų patiria moteris, pamačiusi netikėtus nėštumo testo rezultatus? Kodėl tie jausmai dažniausiai slepiami?

Planuotas ar neplanuotas, pirmas, antras ar trečias nėštumas yra didelis įvykis moters gyvenime. Jis reiškia buvusio gyvenimo pabaigą ir naujo pradžią. Ir sukelia labai skirtingų jausmų.

Dažnai moteris gali pajausti džiaugsmą ir pojūtį, kad pasaulis įgavo centrą. Kita vertus, apima nerimas, neužtikrintumo, nesaugumo jausmas. Kyla daug minčių ir fantazijų apie tai, kaip bus. Bandoma mintyse sudėlioti savo gyvenimą iš naujo.

Vyro Reakcija į Neplanuotą Nėštumą

Pirmas dalykas, kurį moteris padaro - pasako vyrui, nuo kurio laukiasi. Nuo vyro reakcijos priklauso, kaip veiksmas vystysis toliau. Jei vyras apsidžiaugia ir pasako, kad sugebėsim laukti ir auginti, tuomet moteriai yra ramu ir drąsu, nes šalia žmogus, kuris myli ir nepaliks.

Tačiau jei tokios vyro reakcijos moteris nesulaukia, susidariusi situacija dar labiau ją baugina. Užplūdusios emocijos, nežinomybė ir baimė neretai priveda prie greitų, drastiškų ir neapgalvotų sprendimų.

Gintarė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas - LRT.lt) patyrė vyro spaudimą nutraukti nėštumą. Apie nėštumą pranešusi vyrui moteris sulaukė ne palaikančių žodžių, o ignoravimo, engimo bei raginimo nutraukti nėštumą.

Tiesa, į tokią situaciją Gintarė pateko antrą kartą - pirmąjį ji sutiko su vyro spaudimu ir nėštumą nutraukė. „Skaudu, kad vyro paveikta priėmiau netinkamą sprendimą ir tąkart nutraukiau nėštumą. Su tuo iki šiol negaliu susitaikyti.

Pastojusi dar kartą vėl susidūriau su puolimu ir psichologiniu spaudimu, kad ir šis vaikutis negimtų. Moteris atvira - skaudu, kai suvoki, kad žmogus, su kuriuo pragyvenai daug metų, nenori jūsų vaiko.

Tačiau su psichologiniu spaudimu ji gyventi nenorėjo - besilaukdama trečio vaikelio Gintarė suprato, kad negali nuleisti rankų, bet nežino, kur kreiptis pagalbos. Pagalbos ranką ištiesė Krizinio nėštumo centras - Gintarė netikėtose vietose vis pamatydavo jo reklamą.

Po kurio laiko apie savo nėštumą ir tai, kad jų tėtis vaikučio nenori, Gintarė pasakė dukroms. „Bėgant laikui vyras suvokė, kad vaikas atsiras, tačiau nejaučiau jokio palaikymo ir domėjimosi.

Tai jaučiasi ir gimus sūnui, todėl dabar su vyru skiriamės - jei žmogus atsisako turėti vaiką, jis ne tik nejaučia atsakomybės už savo veiksmus, bet niekada ir nebuvo tas, kuris tokios dovanos vertas.

Anot moters, ji visada suvokė, kad vienai auginti tris vaikus gali būti sunku, tačiau tai - nesvarbu. „Mes, mamos, visada atrandame galimybių, surandame išeičių. Juk vėliau į tave ištiestos vaiko rankos atperka viską.

Dažniausiai spaudimą „eiti susitvarkyti“ besilaukianti moteris patiria iš vyro, kurio vaiko laukiasi, sako Z. Tomilinienė. Vis dėlto centro vadovė pasakoja, kad raginimo pasidaryti abortą nėščiosios sulaukia ir iš tėvų ar draugių, tačiau, pabrėžia ji, tokį sprendimą priėmusios moterys vėliau neretai kenčia ir negali rasti ramybės bei sau atleisti, dažnai pašlyja ir poros santykiai.

Vienoms tokia savijauta trunka kelis mėnesius, o kitoms - kelerius ar keliolika metų, apgailestauja Z. Tomilinienė priduria, kad paprastai protu širdies balso jau negalima nuslopinti.

Abortą patyrusioms moterims gali prasidėti depresija, padidėti savižudybės rizika, dingti noras rūpintis kitais vaikais. Centro vadovė ramina, kad nors nėštumo metu situacija atrodo labai sudėtinga, gimus vaikeliui kartais viskas išsisprendžia.

Pavyzdžiui, nors partneris iš pradžių išsigąsta ir palieka moterį, paprastai vėliau sugrįžta pasidomėti, o paskui, kai vaikas gimsta, nori juo rūpintis.

„Kiekvienas vaikas atsineša savo kraitį. Tikrai. Būna, kad iš pradžių šeima lyg neturi, ką duoti vaikui, išskyrus meilę ir gyvybę. Tačiau kai atsiranda vaikas, atsiranda ir resursai.

Kriziniu laikotarpiu svarbu nepasiduoti skubotam sprendimui, su kuriuo teks gyventi likusį gyvenimą. Juk aplinkybės keičiasi, o pajamos taip pat“, - tikina Z. Tomilinienė.

Moters Jaumas ir Išgyvenimai

Jei anksčiau aprašyti pasąmoniniai poreikiai pastoti išlieka neįsisąmoninti, toks netikėtas nėštumas gali atrodyti kaip likimo išdaiga ar bausmė. Kada žinia apie nėštumą atkeliauja „tada, kai mažiausiai to tikėjausi“, tai sukelia nesaugumo jausmą, jausmą, kad praradai savo gyvenimo kontrolę, kad gyvenimo pagrindas slysta iš po kojų.

Tai gali sukelti pyktį ant savęs ir ant savo partnerio, jog prastai buvo saugotasi. Tai gali būti pyktis ant likimo, Dievo. Ir kartais moteris bando sugrąžinti savo gyvenimą į buvusias vėžes, vėl pasijausti savo gyvenimo šeimininke, pasidarydama abortą.

Susitaikymas su netikėtu nėštumu (kai nusprendžiama išnešioti vaikelį) dažnai panašus į gedėjimo procesą. Moteris gedi savo buvusio gyvenimo, savęs tokios, kokia buvo ir kokia daugiau nebebus. Pradžioje neretai būna vienoks ar kitoks neigimas, nenoras patikėti.

Ji darosi ne vieną nėštumo testą, eina pas kelis gydytojus, kol galiausiai patiki, jog iš tiesų laukiasi. Kitas etapas jau aprašytas pykčio etapas, kai žinia sutinkama su vidiniu pykčiu tiek ant savęs, tiek ant savo partnerio, tiek, galbūt, ant kontracepcijos, Dievo, likimo, gyvenimo.

Mintys apie tai, kad „jei būčiau dariusi… jei nebūčiau leidusi… jei būčiau jo (vyro) nesutikusi… jei būčiau geriau galvojusi…“, būdingos derybų fazei. Tai noras atgauti kontrolę mintimis apie tai, ką buvo galima daryt kitaip.

Toliau - liūdesio etapas. Apima niūrios, melancholiškos nuotaikos, bejėgiškumo jausmas, apatija, padidėja jautrumas, verksmingumas. Liūdesys pats savaime nėra blogas jausmas.

Kartais mums reikia išliūdėti ir atsisveikinti su tam tikrai gyvenimo momentais. Tada ateina ir paskutinė fazė - priėmimo. Ji nebūtinai turi būti emociškai pakili. Kartais tai yra ramus vidinis susitaikymas su tuo, kaip yra, atrasta vidinė drąsa susidurti su tuo, kas nenuspėjama, su laukiančiais iššūkiais ir išbandymais.

Dažnai moteris šiame procese išbūna viena. Šiuos permainingus jausmus išgyvena pati susigėdusi ir išsigandusi. Neretai moteriai sunku susitaikyti su tuo, jog naują gyvybę sutinka su neigiamais jausmais.

Ji pradeda nerimauti dėl vaikelio: „Ar jam nepakenksiu, ar neatsilieps jam tai, kad jo nenorėjau?“ Ir tada apima kaltės jausmas: „Kaip aš galiu taip galvoti ir jausti? Kaip aš galiu nenorėti vaikelio?“

Gėda ir kaltė gali paslėpti šiuos ne visai pakilius, bet svarbius jausmus nuo aplinkos. Gražius jausmus jausti yra paprasčiau. Visų pirma - nerimas. Šis jausmas dažniausiai kyla dėl to, jog nebegalime sukontroliuoti ateities.

O mintyse vis tik bandome suvaldyti viską apgalvodami: „Ką aš darysiu, kai vyras dirbs, o man reikės vienai būti su verkiančiu vaiku?“, „O kas bus, jei aš susirgsiu ir turėsiu gultis į ligoninę?“, „Iš kur aš gausiu pinigų vežimėliui?“ ir panašiai.

Nerimas - tai jausmas, kuris mėgsta neapibrėžtumą. Tam, kad jo sumažėtų, galima surašyti konkrečiai, kas yra baisu, dėl ko labiausiai nerimaujama. Kai tampa aišku, kas kelia daugiausia nerimo, galima ieškoti būdų, kaip tai išspręsti.

Jei neaišku, ką daryti su mokslais, vertėtų išsiaiškinti galimybę derinti mokslus ir motinystę, išeiti atostogų, atidėti mokslus. Jei baisu, kad neužteks pinigų vaikelio reikmenims, paieškoti labdaros organizacijų, paklausinėti aplinkinių, gal gali atiduoti ar paskolinti.

Aišku, visų baimių vienu prisėdimu neišspręsite. Kartais tenka palaukti, kol atsiranda būdų ir priemonių, padedančių įveikti iškilusius sunkumus.

Jei baimės užgriūna kaip didelė lavina, patartina nebandyti išspręsti visko iškart. Jei kyla nerimas, kaip reikės susitvarkyti su naujagimiu, kaip tai pakeis jūsų gyvenimą, santykius, verta pasikalbėti su draugėmis, pažįstamomis, kurios jau turi vaikų.

Toks pokalbis gali ne tik padėti geriau suvokti, kas yra motinystė. Jis suteikia ryšio jausmą. Pojūtį, jog esate ne viena, jog panašius jausmus išgyveno daugelis besilaukiančių mamų. Ir tai, jog nėštumas nesukėlė vien euforijos, yra labai natūralu ir tikra.

Ir jūs nesate koks monstras, jei jaučiate viduje pasipriešinimą naujai gyvybei, sumišimą, pyktį. Vienintelis būdas išgedėti tai yra išbūti šį procesą. Leisti sau jausti tai, ką jaučiate, ir suteikti tiems jausmams prasmę.

Jei pikta, tai pykti ir bandyti išsiaiškinti, kas už to pykčio slypi. Jei liūdna - liūdėti ir klausti savęs, ko labiausiai gaila.

Neretai kyla susirūpinimas, klausimas, o kokių pasekmių turės vaikeliui tai, jog jis buvo neplanuotas ar pradžioje nelauktas, tai, kad jo atsiradimas sukėlė tiek daug nemalonių jausmų? Mūsų gyvenimui tiek dalykų turi įtakos, kad aiškiai pasakyti, kas priklauso nuo ko, yra sunku.

Didžiausią žalą daro ne patys jausmai, o tai, kaip mes sugebame juos išjausti. Gražu, bet nerealu norėti savo vaikams tobulo gyvenimo - nuo pradėjimo iki pabaigos. Bet gyvenimo esmė yra ne jo tobulumas, o prasmė.

Jei moteris atvira savo jausmams, jie gali įgauti prasmę. Pavyzdžiui, viena moteris labai liūdėjo ir pyko, jog netikėtas nėštumas sugriovė jos karjeros planus. Tačiau išjautusi šį liūdesį ji suprato, jog gyvenime jai svarbu ne tik karjera, bet ir naujai atsiradusi šeima.

Anksčiau ji negalėjo pagalvoti, kad įmanoma aukoti savo ambicijas dėl kito. O dabar ji suvokia, kad jos gyvenimas yra kur kas daugiau nei darbas. „Aš tikiu, kad mano vaikas kartu su manimi patyrė šituos pokyčius manyje.

Naujos gyvybės užsimezgimas dažniausiai asocijuojasi su laime, džiugesiu šeimoje. Dažniausiai šios emocijos užplūsta, jei nėštumas yra planuotas ir lauktas. Net jei vaikas ir planuotas, tą minutę, kai moteris pamato dvi nėštumo testo juosteles, jos širdis suvirpa.

O jei moteris bijojo pamatyti teigiamą rezultatą - jai išvis pakerta kojas. Žemė pradeda slysti iš po kojų, kamuoja klausimas, kas dabar bus. Įsijungia baimių scenarijus: „Nežinau, kaip bus, dar nesu pasiruošusi. Bijau. Kodėl dabar?“.

Pagalba Esant Kriziniam Nėštumui

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris jai sukelia asmeninę krizę. Krizinio nėštumo metu artimieji labiau nei bet kas kitas gali moteriai suteikti daugiausiai emocinės paramos.

Krizės ištiktas asmuo būna nepajėgus adekvačiai įvertinti esamą situaciją, jaučia didžiulę įtampą, bejėgiškumą, baimę ir kaltę, patiria nuovargio, pykčio, nevilties ar dezorganizacijos antplūdžius.

Vyro (partnerio ar vaiko tėvo) palaikymas ir glaudūs santykiai su artimaisiais yra pagrindinis veiksnys, lemiantis moters apsisprendimą gimdyti.

Tais atvejais, kuomet artimieji netinkamai reaguoja į krizinį nėštumą - nesikalba, demonstruoja vaiko nereikalingumą, skatina ar draudžia abortą ar kuomet vyras ir būsimas vaiko tėvas yra priešiškas dar negimusiam vaikui, jaučia neapykantą, šantažuoja ar net smurtauja, moteris patiria dar daugiau neigiamų emocijų ir nenutuokia, kaip visa tai išspręsti.

Krizinio nėštumo metu moteriai reikalinga kompleksinė pagalba: vyro, šeimos, artimųjų palaikymas, medicininė priežiūra, psichologinė, socialinė, teisinė parama bei objektyvus, nepriklausomas konsultavimas šiais klausimais.

Svarbiausia, kad moteris būtų informuota ir priimtų laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties.

Netikėtai pastojusioms moterims situaciją apsunkina tai, kad, gimdys ar ne, jos labai skuba apsispręsti. Lietuvoje moters pageidavimu nėštumas gali būti nutrauktas iki 12-os nėštumo savaitės. Kelios savaitės jau būna praėjusios, kol ji pastebi vėluojančias mėnesines, bet apmąstymams lieka dar apie 2 mėn.

Negalima lemiamo sprendimo priimti skubotai, juk jaučiant jo pasekmes teks gyventi visą likusį gyvenimą. Nejučia pakenkti gali ir gydytojas, kuris, išgirdęs, kad moteris nori darytis abortą, sako: „Gerai, ateikite rytoj“ arba „Paskubėkite iki 6-os savaitės“.

Nesakau, kad visos moterys, pasidariusios abortą, gailisi, bet tokių atvejų tikrai daug. Jos išgyvena ypač skausmingą patirtį ir stiprius kaltės jausmus. Gana ilgai jos negali sau atleisti ir pajusti, kad yra vertos patirti laimę.

Vienišoms nėščiosioms (o ir visiems kitiems žmonėms, išgyvenantiems sunkų gyvenimo etapą) reikėtų stengtis dažniau pabūti „čia ir dabar“ būsenos.

Tarkim, šiandien esate namie, savijauta nebloga, gydytoja sakė, kad vaikeliui viskas gerai, valgyti turite ką, - vadinasi, viskas šiuo metu yra gerai. Šiuo metu nėra reikalo išgyventi dėl neaiškios ateities.

Ką daryti, kai apima bloga nuotaika ir viskas atrodo beviltiška? Tokiais atvejais siūlau prisiminti vienuolių išmintį: „Kai į žmogų pataiko strėlė, labai skauda. Jei į tą pačią vietą susminga antra strėlė, skausmas paaštrėja net ne dvigubai, o bent dešimt kartų labiau.

Mat antrą strėlę paleidžiame patys…“ Ta antroji strėlė, kurią paleidžiame patys, yra mūsų reakcija, mūsų susikurtas pasakojimas apie tai, kas nutiko.

Tai yra, kai mums labai sunku, mes savo mąstymu linkę save apsunkinti dar labiau. Ypač sunku gali būti tai vienišai mamai, kurią ne tik vyras palikęs, bet ir kiti artimieji pasmerkia (būna ir taip, kad tėvai merginos išsižada ir pasako, jog dukters su vaiku nebenori matyti akyse…). Sunku ir tuomet, kai neplanuotas nėštumas laikomas paslaptyje.

Tokiais atvejais tikrai reikėtų kreiptis pagalbos į mūsų centro ar kitus specialistus. Psichologas jus išklausytų, o juk vien galimybė išsipasakoti, kai tavęs niekas nesmerkia ir nenurodinėja, kaip elgtis, suteikia palengvėjimą.

Be to, psichologas ras galimybių jus pastiprinti, sugrąžinti jums viltį. Jis tikriausiai pasiaiškins, kokios didžiausios jūsų baimės, o tada kartu ieškosite atsakymo, ką su jomis daryti.

Kur Kreiptis Pagalbos?

  • Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
  • Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
  • Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
  • Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
  • Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.

Krizinio nėštumo centre pagalba moterims teikiama nemokamai. Teikiame ir materialinę paramą toms, kurioms ji reikalinga, - galime parūpinti vaikišką vežimėlį, drabužėlių, sauskelnių pirmiesiems mėnesiams, o jei reikia, tai ir visą naujagimio kraitelį.

Tiesa, skatiname moteris rasti galimybių savimi pasirūpinti pačioms, tačiau, kol to padaryti neišeina, joms padedame. Prireikus net ir galime rasti laikiną gyvenamąją vietą. Pagalbą mamoms teikiame nėštumo metu ir dar 2 m.

Su Z. Tomiliniene delfi kalbėjosi apie tai, kokios pagalbos ieško išgirdę netikėtą žinią apie laukimąsi ir kaip neplanuotas nėštumas kartais padeda susitvarkyti savo gyvenimą.

Pirmiausia moteriai reikia emocinės pagalbos, kad kažkas ją išklausytų, pabandytų suprasti ir kaip nors padėtų susigaudyti tokioje netikėtoje situacijoje. Kad padėtų priimti sprendimą dėl gimdymo ar negimdymo, kaip pasiruošti bet kuriam scenarijui, juk vėliau tai moteriai teks gyventi su tuo sprendimu - ar jai reiks vienai auginti vaikelį, nes nežinia, ar partneris bus šalia, ar ne, kiek iš jo pagalbos bus galima sulaukti. O jei pasirinks nėštumo nutraukimą - kaip ji po to jausis.

Jeigu reikia padėti susivokti ir susitaikyti su nauja padėtimi, mes galime pasiūlyti psichologines konsultacijas. Jeigu reikia kažkokios materialinės pagalbos, jei moterį varo iš namų, mes padėsime surasti saugią gyvenamąją vietą.

Jei sako, kad neturi iš ko pasirūpinti reikalingais daiktais vaikui, mūsų centras gali nemokamai suteikti visą reikalingą kraitelį. Jei tik reikia, šeimoms padedam ir viso nėštumo metu, ir porą metų po gimdymo.

Mes siekiame padėti moteriai suprasti, ko ji iš tiesų nori, ir padedam apsvarstyti tą sprendimą. Pradžioje kalba tik proto balsas - ar geros sąlygos, ar ne, kokie „už“, kokie „prieš“ ir t.t. Bet paskui, kai moteris pasidaro abortą, prabilsta ir širdies balsas.

Būna, kad netrukus po aborto moterys lyg norėdamos ištaisyti tą klaidą bando vėl pastoti. Tai rodo, kad ji tą sprendimą priėmė skubotai. Štai kodėl pirmasis mūsų uždavinys - padėti moterims neskubėti priimti tokių sprendimų, o padėti pamąstyti, pasverti ir išgirsti ir savo proto, ir širdies balsą.

žymės: #Nestuma

Panašus: