Sužinojus, kad esate nėščia, ir to neplanavote, jausti šoką, stresą bei nerimą yra normalu. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Pabandykite priimti šiuos jausmus, po kelių dienų intensyviausios emocijos nurims.
Ką svarbu žinoti apie nėštumą?
Pastoti yra įmanoma kone bet kuriuo menstruacijų ciklo metu. Moteris yra vaisinga tik ovuliacijos metu, bet dėl nereguliaraus menstruacijų ciklo ovuliacija gali prasidėti anksčiau / vėliau nei turėtų. Todėl techniškai pastoti yra įmanoma bet kuriuo mėnesio laikotarpiu.
Viena iš priežasčių, kodėl taip yra - sperma moters organizme gali gyventi iki 6 dienų.
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Nors tu turi teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šis sprendimas taip pat liečia tėvų ar globėjų interesus. Taigi, jei esi jaunesnė nei 16 metų, gydytojas turi pranešti tėvams ar globėjams apie nėštumo faktą. Abortą galima atlikti tik gavus bent vieno iš tėvų ar globėjo sutikimą. Jeigu tau yra 16-18 metų, nors tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, tačiau jis lieka pageidautinas - t.y., kad tėvai žinotų ir palaikytų tavo sprendimą.
Kontracepcijos priemonės
Viena tokių priemonių - prezervatyvai. Juos gali naudoti visi norintys turėti sveiką lytinį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus. Prezervatyvų nesunku nusipirkti - juos rasi ne tik vaistinėse, bet ir įprastose maisto prekių parduotuvėse, degalinėse už nepalyginamai mažesnę nei kitų kontraceptinių priemonių kainą. Jie apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų ir infekcijų bei padeda kontroliuoti priešlaikinį sėklos išsiliejimą. Prezervatyvas yra vienas iš prieinamiausių ir patogiausių pasirinkimų.
Tačiau tam, kad jis būtų veiksmingas, svarbu naudoti prezervatyvą teisingai, nes jis gali plyšti ar nuslysti. Egzistuoja mitas, jog du prezervatyvai - saugiau nei vienas, tačiau tai netiesa - tai tik padidina plyšimo tikimybę dėl atsirandančios trinties. Prieš naudojant prezervatyvą, būtina patikrinti jo galiojimo laiką, ar yra CE ženklas bei ar neišsileidęs oras pakelio viduje. Atidarant įpakavimą negalima naudoti aštrių įrankių, dantų, nagų, o panaudotą prezervatyvą reikėtų išmesti į šiukšliadėžę, prieš tai jį tvirtai surišus ir suvyniojus į popierinį rankšluostėlį.
Kitos priemonės, kurias gali įsigyti be gydytojo išrašyto recepto yra spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė. Jos naudojamos prieš seksą - į makštį įdedama spermicidinio kremo, želė, žvakutė ar gimdos kaklelio gaubtuvėlis su spermicidu, kuris neutralizuoja spermatozoidus neleisdamas jiems judėti ir patekti į gimdą.
Skubioji kontracepcija
Skubiąja kontracepcija vadinamos tabletės, kurios naudojamos „ekstra“ atvejais - po neplanuotų, nesaugių lytinių santykių, plyšus prezervatyvui ar po išprievartavimo. Pirmąją tabletę reikia išgerti per 72 valandas po tokių santykių, antrąją - po 12 valandų.
Šios tabletės slopina ir vėlina ovuliaciją, lėtina apvaisinimo procesą arba neleidžia apvaisintam kiaušinėliui implantuotis gimdoje. Tačiau jei mergina jau yra nėščia, ši priemonė nėštumo nenutrauks. Deja, skubiosios kontracepcijos vartojimas gali paankstinti ar pavėlinti mėnesines, neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir turi labai ribotą veiksmingumo laikotarpį.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra saugios ir patikimos, tačiau, prieš pradedant jas vartoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei esi jaunesnė nei 16 metų, konsultacijoje turi dalyvauti ir tavo mama / tėtis, jei esi 16 - 18 metų amžiaus, tėvai dalyvauti neprivalo, bet turi pritarti tavo apsilankymui pas gydytoją. Sudėtinės kontraceptinės tabletės yra vienas efektyviausių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų. Jos slopina ovuliaciją ir gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį, tirština gimdos kaklelio gleivines. Tačiau, kaip ir su kitomis priemonėmis, tam, kad jos būtų veiksmingos, svarbu laikytis tikslių vartojimo nurodymų. Nepamiršk išgerti tabletės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, jei bent kartą pamiršai, artimiausią savaitę naudok papildomą kontracepciją. Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus, kurie savarankiškai dedami į makštį bei transderminį kontraceptinį pleistrą. Pastarasis yra klijuojamas ant sėdmenų, pilvo, išorinės žasto dalies arba nugaros, yra patogus bei patikimas. Nei sudėtinės kontraceptinės tabletės, nei makšties žiedas ar kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų!
Mitai apie nėštumą
Internete sklando pačių įvairiausių istorijų, esą moterys pastoja plaukiodamos baseine, menstruacijų metu ar net nuo kulkos. Daugelį šių pasakojimų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius vadina pramanais.
„Yra daug tiek aprašytų, tiek nupasakotų istorijų, kurios prasilenkia su realybe. Daugelis internete sklandančių istorijų - nerealios. Pats dalyvavau viename teisme, kuriame aiškinta, kad nepilnametė pastojo nuo prieš dvi dienas išmesto panaudoto prezervatyvo. Teorija su kulka - tokių net pasakų kiti nesukuria“, - juokėsi jis.
Specialisto teigimu, net patys neįtikėtiniausi stebuklai gali būti paaiškinami mokslu.
„Stebuklų pasitaiko, tačiau jie vis vien būna realūs, pagrindžiami - ne morka ar kulka. Daugiau istorijų apie tai, kaip sudėtinga pastoti, o ne kaip kažkas pastojo pikantišku būdu. Esu skaitęs, kad Turkijoje, Lenkijoje merginos pastojo paplaukiojusios viešame baseine. Esą kažkas anksčiau mylėjosi vandenyje, liko spermių, kurie pateko į vėliau besimaudančios merginos gimdą. Visiška nesąmonė. Turi būti tam tikra judrių spermių koncentracija, kad būtų bent menki šansai pastoti“, - aiškino Kauno klinikų specialistas.
Jo teigimu, tam, kad moteris pastotų, turi sutapti daugelis faktorių, o tai nėra labai lengva.
„Anksčiau manyta, kad taip vyksta tik gyvūnų organizme. Spermijai moters lyties organuose būna gyvi vidutiniškai apie tris paras, o kiaušialąstė tik parą. Jei moteris turi reguliarius lytinius santykius, kiaušintakiuose pastoviai būna spermijų. Įvykus ovuliacijai kiaušialąstė apvaisinama vienu spermijumi, bet kad tai įvyktų, padėti turi keli milijonai „brolių“. Tuo metu termostate, atitinkamoje terpėje spermiai gali išlikti veiksnūs ilgiau - net kelias valandas. Tačiau jei kalbame apie lauko ar kambario temperatūrą, ryškią šviesą, savo gyvybingumą jie praranda labai greitai“, - pasakojo akušeris ginekologas.
Prie visų negandų, trukdančių susilaukti kūdikio, prisideda ir vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus palydovų - stresas. „Lėtinis stresas veikia visą organizmą, taip pat ir nervinę, endokrininę sistemas. Jos svarbios reguliuojant menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Lėtinio streso metu išsiskiria kortizolis ir adrenalinas - streso hormonai, - jų perteklius gali trikdyti normalią ovuliaciją bei pastojimą. Tiesa, tai dar nėra visiškai įrodyta“, - sakė jis.
Kitas gajus mitas - esą pastoti neįmanoma per menstruacijas.
„Teoriškai menstruacijų metu pastoti neįmanoma. Gali būti, kad menstruacijos supainiojamos su ovuliaciniu kraujavimu. Kas yra menstruacijos - tai procesas, kai neįvykus pastojimui atsidalina gimdos gleivinė, tad embrionui nėra kur implantuotis. Visgi galima pastoti net labai saugantis. Pavyzdžiui, skaičiuojant vaisingas dienas. Net praėjus vaisingoms dienoms gali įvykti papildoma ovuliacija ir kiaušintakiais tada keliauja jau dvi kiaušialąstės“, - perspėjo H. Stankevičius.
Visada reikia atsiminti, kad veikia Merfio dėsniai, bus tai ko labiausiai nenorima ir pačiu blogiausiu variantu. Todėl patikimomis šiuolaikinėmis kontraceptinėmis priemonėmis reikia naudotis visada, kai nenorima pastoti, o per mėnesines nerekomenduojama santykiauti. Be to, visada reikia pagalvoti apie lytiniu keliu plintančių ligų riziką.
Krizinis nėštumas
Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Šioje situacijoje gali atsidurti bet kuri moteris ar šeima.
Kaip elgtis su emocijomis?
Būkite sąžininga su savimi. Leiskite sau išjausti visas emocijas, jas priimkite. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kurios sukelia fizines reakcijas - pykinimą, kūno skausmus.
Pasitikėkite savo nuojauta. Nors tai gali būti nelengva, pabandykite atmesti išorines problemas, tokias kaip darbas, mokslai ir šeimos nuomonė, ir atsižvelgti į tai, ką jums sako jūsų širdis ir nuojauta, užsirašykite šias mintis į užrašų knygelę.
Jūsų partneris taip pat gali jausti stresą. Jei esate santykiuose, ar turite šeimą, gali kilti nesutarimų. Nepamirškite, kad greičiausiai jūsų partneris taip pat labai nustebo, jaučia stresą bei nerimą, todėl būtinai skirkite šiek tiek laiko situacijos stabilizavimui. Abu pabūkite su savimi, priimkite šią naujieną, tuomet pabandykite ramiai pasikalbėti.
Gyvenimo tikslai. Kiekvienas turi savo gyvenimo vizijas, svajones, matymą koks turėtų būti gyvenimas, jei galėtų pasiekti visus savo tikslus. Nebijokite permąstyti šias svajones. Kai būsite pasirengusi, pasikalbėkite su savo partneriu apie jo tikslus ir svajones, pabandykite sukurti bendrą vaizdą, sujungiantį jūsų abiejų gyvenimą.
Apmąstykite savo baimes. Net moterys, planavusios nėštumą, būdamos geroje finansinėje, šeimyninėje situacijoje išgyvena baimę, kad nebus pakankamai geros mamos. Nerimauti dėl savęs ir vaiko ateities bei sveikatos yra normalu. Atminkite, kad neįmanoma kontroliuoti visų savo gyvenimo aspektų. Stenkitės suprasti baimių priežastį ir bandykite rasti sprendimus, kurie pagerintų jūsų savijautą. Pavyzdžiui, jeigu bijote gimdymo, pasidomėkite kaip vyksta šis procesas, dalyvaukite jaunų mamų užsiėmimuose, pakalbėkite su savo gydytoju.
Pabandykite įsivaizduoti. Vizualizacija yra labai naudinga priemonė daugybei gyvenimo situacijų. Įsivaizduokite save savo namuose su naujuoju mažyliu - koks jausmas jus apima? Įsivaizduokite, kaip einate į maisto prekių parduotuvę ar kavinę su savo mažyliu vežimėlyje. Vaizduokite įvairias kasdienes situacijas, tai turėtų padėti geriau suprasti savo jausmus.
Bendraukite su artimaisiais. Stenkitės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie jūsų nesmerkia, palaiko, leidžia išsikalbėti. Suburkite gerą draugų ir šeimos ratą, kurie jus išklausys, palaikys, padės jaustis saugiai.
Kreipkitės į specialistus. Jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Išsikalbėjimas saugioje aplinkoje gali padėti suprasti savo išgyvenamus jausmus, padaryti jums tinkamus sprendimus.
Abejonės savimi. Net ir po visų šių žingsnių abejonės savimi gali vis kartotis. Priklausomai nuo to kokį palaikymo ratą sukursite, šie jausmai gali visai išnykti arba, atvirkščiai, būti stipresni.
Statistika
Rasti tikslios statistikos, kiek pastojimų įvyksta neplanuotai, yra gana sunku. Tačiau įvairios apklausos ir tyrimai rodo, jog procentai svyruoja nuo 30 iki 50 visų pastojimų. Tai labai didelė dalis, įvertinus tai, jog, mokslininkų teigimu, šiuolaikinė kontracepcija (hormoninės tabletės, įvairūs implantai ir prezervatyvai) veikia labai patikimai.
Pasak psichologės dr. Giedrės Širvinskienės, nėštumas - tai patirtis, kuri, palyginti su kitais gyvenimo aspektais, bene stipriausiai paveikia moterį. Ir tai ne visada teigiamai.
„Kartais žinia apie nėštumą sukelia moteriai gilią psichologinę krizę. Dažnai tai neplanuotas, nelauktas nėštumas, bet tikrai ne kiekvienas neplanuotas nėštumas moteriai yra krizė; yra moterų, kurios sėkmingai išnešioja ir pagimdo, o planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, jei pasikeičia santykiai šeimoje arba tėvai sužino apie tam tikrus būsimo vaiko raidos trūkumus. Kaip įveikiama ši krizė, priklauso, viena vertus, nuo asmenybės brandumo, antra vertus, nuo galimybės gauti pagalbą tuo metu, kas yra ypač svarbu“, - kalbėjo pranešėja.
G.Širvinskienė pateikė duomenis iš didelės apimties tyrimo Švedijoje, kuriame dalyvavo per 1,5 tūkst. moterų: tyrimas parodė, kad 23 proc. dėl aborto besikreipiančių moterų patyrė potrauminio streso sutrikimų simptomus, taigi kas penkta moteris. Tai rodo, kad jų patirtys yra tikrai sudėtingos, ir moterims nebuvo lengva apsispręsti.
Kitame tyrime Airijoje, kuriame dalyvavo per 3 tūkst. respondentų, 35 proc. moterų nurodė patyrusios krizinį nėštumą. Tai trečdalis nėštumų. Taip pat ir vyrai dėl moters nėštumo išgyvena krizę - pavyzdžiui, Airijoje ją patiria vienas iš penkių vyrų (20 proc.).
Pasak JAV atlikto tyrimo, 65 proc. moterų, nutraukusių nėštumą, teigė, kad patyrė kitų žmonių spaudimą daryti abortą. 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo. Taigi nėštumo nutraukimas yra labai daug jausmų ir dvejonių iki pat paskutinio momento apimantis sprendimas.
2017 m. publikuota sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga, apimanti tyrimus, atliktus keturiolikoje šalių, analizavo pagrindines abortų priežastis. Dažnai vardijami socialiniai, ekonominiai sunkumai, nenoras turėti daugiau vaikų.
Abortų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gerokai sumažėjo - beveik keturis kartus. Dažniausiai yra nurodomos kelios priežastys.
Pavyzdžiui, JAV 56 proc. respondentų minėjo finansinius sunkumus, 55 proc. - santykių su partneriu sunkumus bei sunkumus dėl ateities galimybių. O štai švedės dažniausiai nurodė norą atidėti motinystę, santykius su partneriu, finansinį nepasirengimą.
„Kaip matome, tai daugiau išorinės priežastys ir, moterims pasiūlius pagalbą, galbūt jos priimtų kitokį sprendimą. Lietuvoje mes neturime skaičių, bet moterys, kurias man pačiai tenka konsultuoti, dažnai sako - partneris verčia, tėvai varo iš namų, kaip aš auginsiu pati, kai neturiu darbo ir pan. Problema ta, kad niekas neįpareigotas paklausti moters, kokia jos situacija, ir padėti jai spręsti sunkumus, su kuriais ji susiduria. Todėl dauguma nėštumo nutraukimų patenka į kategoriją - moters pageidavimu. Visgi visos šalys ieško būtų, kaip sukurti filtrą, kad moteris apgalvotų sprendimą, kad ji nebūtų skubinama. Todėl daugelyje šalių po psichologo konsultacijos privalomai skiriama nuo 2 iki 5 ar daugiau dienų apsisprendimui. Yra šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kuriose netgi privaloma psichologo konsultacija; jos metu išsiaiškinami moters poreikiai ir ieškoma galimybių“, - teigė psichologė.
Apklausa Vilniaus gimdymo namuose: abortų priežastys
Akušerė Indrė Mickevičienė Vilniaus gimdymo namuose apklausė per 600 respondentų, kokia jų nuomonė apie nėštumo nutraukimą ir jo pasekmes nesant medicininių indikacijų.
I.Mickevičienės tyrimo tikslas buvo nustatyti respondentų nuomonę apie nėštumo nutraukimo priežastis ir pasekmes, bei kokie asmenys, jų nuomone, turėtų dalyvauti priimant sprendimą.
Dauguma apklaustųjų - 26-35 metų amžiaus, pusė jų buvo jau auginantys vieną vaiką.
Trys pagrindinės įvardintos nėštumo nutraukimo priežastys - finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir tėvo bei artimųjų noras. Moterys dažniau manė, kad nėštumas nutraukiamas dėl vaiko tėvo noro, vyrai - dėl girtavimo šeimoje ir naujos gyvybės baimės.
Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai labiau išskyrė psichologines priežastis - emocinio palaikymo stoką, žemesnio išsilavinimo respondentai - girtavimą šeimoje, keturis ir daugiau vaikų turintys respondentai išskyrė pablogėjusius santykius šeimoje.
Pagrindinės trys nėštumo nutraukimo pasekmės - kaltės jausmas, depresija ir emocinė krizė. Moterys dažniau nei vyrai nurodė medicinines pasekmes - kraujavimą, nevaisingumą ateityje, vyrai dažniau įvardijo priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų atsiradimą ateityje.
Paklausti, kokie asmenys turėtų dalyvauti sprendžiant dėl nėštumo nutraukimo, tiek moterys, tiek vyrai, manė, kad turi dalyvauti nėščiosios vyras, psichologas ir artimieji. Vyrai dažniau nei moterys dar siūlė įtraukti ir akušerį ginekologą.
Įvertinus apklausos duomenis, buvo išskirti šie nėštumo nutraukimo rizikos veiksniai: pablogėję santykiai su vaiko tėvu, vaikų skaičius šeimoje, o apsauginiai veiksniai: vyresnis moters amžius ir aukštesnis išsilavinimas.
Medikamentinis abortas
Higienos instituto atstovė Rita Gaidelytė taip pat patvirtino, kad abortų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gerokai sumažėjo - beveik keturis kartus. Tačiau sparčiau mažėjo abortų būtent tarp jaunesnių moterų.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės prof. dr. Dalios Railaitės, visame pasaulyje plačiai naudojamas medikamentas ankstyvam nėštumo nutraukimui Lietuvoje neprieinamas - jį galima įsigyti nebent nelegaliai internete.
Pasak jos, šiandien atsiranda jaunų gydytojų, kurie dėl įsitikinimų nesutinka mokytis atlikti instrumentinį nėštumo nutraukimą, tačiau medikamentinis abortas, jeigu jis būtų įteisintas, šiems gydytojams nebūtų toks skausmingas.
Statistika
| Metai | Abortų skaičius Lietuvoje |
|---|---|
| 1991 | Per 40 000 |
| Pernai | Per 3 000 |
Jei išgyveni dėl neplanuoto nėštumo, kreipkis į „Krizinio nėštumo centrą“. Centras įkurtas padėti moterims, kurios patiria neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus. Čia teikiamos nemokamas specialistų konsultacijas, padedančias moterims susivokti savo jausmuose, priimti atsakingą ir informuotą sprendimą. Teikiama tęstinė psichologinė, socialinėje, materialinė, finansinė parama, suruošiamas kūdikio kraitelis. Taip pat teikiama psichologinė pagalba moterims, patyrusioms abortą, persileidimą ar naujagimio netektį.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Neįtikėtini būdai pakelti hemoglobino kiekį nėštumo metu – sužinokite dabar!
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: Sužinokite pagrindines priežastis, simptomus ir efektyviausius gydymo būdus