Vasarai artėjant į pabaigą, tėveliai pradeda galvoti, kaip paruošti savo vaikus artėjantiems mokslo metams. Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai.
Psichologinis Pasiruošimas Mokyklai
Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai, bet svarbiausia įgys pasitikėjimo savimi, sugebės geriau kontroliuoti savo elgesį ir didelė tikimybė, kad labiau norės mokytis ir eiti į mokyklą. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik apsirūpinimas visomis mokyklinėmis priemonėmis: apranga, kuprine, pieštukais ir visais kitais svarbiais „dalykėliais“.
Tėvų padrąsinimas, gera sava tėvų patirtis mokykloje, namiškių dėmesys, bei dalyvavimas mokyklos gyvenime teigiamai veikia vaiko pasiekimus, požiūrį į mokyklą. Jau ikimokyklinukas susiduria ne tik su tėvų auklėjimu, vertybių sistema, jų raidą , emocinį augimą įtakoja ir seneliai, auklėtojai, vėliau ir mokytojai, kiti vaikui artimi asmenys.
Dažniausiai tokia vaiko patirtis tik padeda augti, tvarkytis su užplūstančiomis emocijomis. Kartais tėvams stinga tam tikro pajėgumo tvarkytis su kasdienybėje taip svarbiais dalykais, jiems tada kaip tik padeda kiti vaiką prižiūrintys asmenys.
Svarbūs Gebėjimai Prieš Pradedant Mokyklą
Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai, kaip išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, labai svarbi elementari savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Vaikas mokyklai turi būti ruošiamas ne tik vasarą prieš mokyklą.
Būdamas tarp kitų vaikų, pirmokas gauna mažiau suaugusiųjų pagalbos ir yra mažiau kontroliuojamas nei darželyje ar namie. Todėl svarbu, kad jis:
- Suvoktų ir gerbtų savo ir kitų vaikų asmenines ribas.
- Suprastų taisyklių svarbą ir stengtųsi jų laikytis.
- Turėtų gebėti išbūti ilgą laiką apsuptas kitų bendraamžių, toleruoti tam tikrus neišvengiamus nepatogumus.
- Mokėtų dalytis suaugusiųjų dėmesį.
Adaptacija Naujoje Aplinkoje
Keičiant klasę ar mokyklą, vaikui tenka prisitaikyti ne tik prie fizinės aplinkos pokyčių, bet taip pat prie naujų klasės draugų, kitokios klasės kultūros. Be to, reikia susipažinti, užmegzti ryšius su naujais mokiniais, atrasti savo vietą bendraklasių grupėje. Nors klasiokai yra to paties biologinio amžiaus, vis dėlto labai skiriasi jų emocinė, protinė, fizinė branda ir interesai. Kitas svarbus moksleivių gyvenimo pokytis - nauji mokytojai, keliantys skirtingus reikalavimus pamokose, dirbantys skirtingu stiliumi, naudojantys skirtingus vertinimo būdus.
Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą. Kartais tėvai vaikui perkelia arba į jį projektuoja savo įsivaizduojamas arba patirtas baimes, susijusias su mokykla.
Reikia nepamiršti, kad vaikai labai smalsūs, jie mėgsta pasiklausyti, apie ką tarpusavyje kalbasi suaugusieji, taip pat vyresni broliai ar seserys. Ikimokyklinio amžiaus vaikai pažįsta pasaulį, tobulėja per žaidimus. Mokykloje jie pereina prie veiklos, kuri reikalauja atsakomybės - reikia ką nors išmokti, įsiminti, parodyti, atlikti kolektyvines užduotis.
Adaptacijos Sunkumai ir Pagalba Vaikui
Adaptacija- tai procesas, kurio metu mokinys bando prisitaikyti prie naujos aplinkos ( naujos mokyklos, jos taisyklių, naujų klasės draugų, mokytojų). Paprastai adaptacija trunka 4-6 savaites, tačiau gali užtrukti ir ilgiau. Adaptacijos metu dauguma mokinių patiria su mokymusi ir bendravimu susijusių sunkumų. Juos dažniau kamuoja nerimas, liūdesys, vaikai gali jaustis vienišesni. Šiuo metu mokiniai skundžiasi sudėtingesniais santykiais su bendraamžiais, dažnesniais mokykliniais kivirčais. Tuo metu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti, nuolat save kontroliuoja.
Sunkiausiai adaptaciją išgyvena uždari, drovūs vaikai. Jie nėra linkę patys aktyviai ieškoti naujų pažinčių ir draugystės. O buvimas vienam, nuošalyje nuo bendraklasių kelia įtampą. Tam, kad vaikas lengviau adaptuotųsi naujoje aplinkoje, svarbi, ne tik mokytojų, bet ir tėvų pagalba. Tėvai turėtų žinoti, kad neretai vaiko nesėkmių, pasireiškiančių mokykloje, priežastys susijusios ne tik su mokykla, o su vaiko savijauta šeimoje, šeimos narių tarpusavio santykiais, joje vykstančiais pokyčiais.
Sunkumai Pagal Amžiaus Grupes
Kadangi vaikas lanko arba nelanko mokyklą, vaiko sunkumus pastebi ne tik tėvai. Atsirandančius sunkumus galima būtų suskirstyti pagal amžiaus grupes. Visi minėti negalavimai gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams.
- Pradinukams daugiau būdinga elgesio, padidinto nerimo problemos, kartais jiems sunku dar atsiskirti nuo tėvų.
- Didesnieji turi daugiau sunkumų kaip pritapti klasėje, čia jau prasideda pirmieji mokyklos nelankymai.
- Gimnazistai dažniausiai turi nuotaikos problemų, atsisako eiti į mokyklą, sunku susikaupti mokslams.
Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau jis pats sunkumus pastebi. Vyresnieji jau patys bando ieškoti išeities. Visuomet sakau, kad racionali dienotvarkė, tvarkingas miegas, mityba, fizinė veikla, pakankama tėvų emocinė savijauta yra pirmieji vaistai sunkumams įveikti. Didžiajai daliai tėvų tai banali tiesa, tačiau, kaip tą praktiškai įgyvendinti nėra taip paprasta. Todėl kartais tenka tėvams mokytis patiems, kartais visai šeimai ieškoti pagalbos.
Kadangi vaikai greitai auga, vaikai keičiasi, gali „išaugti“ sunkumus. Tačiau šiuo „išaugimu“ nevisada verta pasikliauti, nes sunkumai keičia tik išraišką. Su kuo pradinėse klasėse nepavyko susitvarkyti, paauglystėje gali pasirodyti su dideliu trenksmu.
Praktiniai Patarimai Ruošiant Vaiką Mokyklai
Artėjantys mokslo metai kelia nerimą daugeliui tėvų. Visi žino, kad mokyklinukui reikia nupirkti ne tik kuprinę. Tačiau labai svarbu ir tai padaryti laiku. Tam, kad vaikas jaustųsi gerai artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklos reikmenis kartu su juo reikėtų pirkti ne paskutinėmis vasaros dienomis. Būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, juos pačiupinėti, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą. Labai svarbu tėvams atsakyti į vaiko klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti savo mokyklinių metų istorijų, paruošti psichologiškai.
Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkme, įtikinant, kad sunkumas yra laikinas dalykas, galbūt papasakoti kokią nors istoriją. Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, jog daugelį dalykų teks daryti prieš savo norą - „pirmiausia pamokos, paskui žaidimai“.
Kad šio „norų tramdymo“ jau būtų išmokta, prieš mokyklą reikėtų dažniau tai praktiškai taikyti namuose. Vaikas turi turėti jo amžiui tinkančių pareigų, darbų, kuriuos atlikęs jis gali užsiimti jo mėgstama veikla. Vaiką derėtų mokyti pačiam susitvarkyti tualeto reikalus. Tiek dažnas lakstymas į tualetą, tiek visiškas atsisakymas naudotis tualetu mokykloje nėra gerai.
Mokymuisi reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis - taip jis gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai neretai sunkiau sukaupia dėmesį ir priešiškai reguoja į mokyklą.
Praktiniai Patarimai Tėvams
- Mokykite vaiką apsirengti, nusirengti, susidėti savo rūbus.
- Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą bei kruopščiai jį atlikti.
- Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
- Pratinkite išklausyti kalbantį žmogų.
- Mokykite vaiką orientuotis erdvėje.
- Kelionių, išvykų metu stebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.
- Skaičiuokite, lyginkite ko yra daugiau, ko mažiau.
- Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses.
- Klausinėkite vaiko “kodėl?“, tegul jis atsako „todėl, kad…“. Prašykite atsakyti pilnais sakiniais.
- Mokykite naudotis žirklėmis.
- Mokykite dirbti su popieriumi.
- Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais.
- Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai, neskubant.
- Leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės.
Dienotvarkės Sukūrimas
Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios reikėtų vaiką pratinti prie būsimos dienotvarkės. Pirmiausiai derėtų sureguliuoti svarbiausius fiziologinius poreikius, kaip miegą, mitybą, vaiko saugumą. Miego, mitybos laiką reikėtų kuo priartinti prie būsimos mokslo metų dienotvarkės. Taip vaikui bus lengviau adaptuotis mokykloje, vaikas bus linksmesnis, norės eiti į mokyklą. Po ilgų vasaros atostogų mokyklinę veiklą prisiminti reikia ir vyresniems, jiems galioja tie patys, anksčiau išvardinti patarimai. Tik šiuo atveju patarčiau daugiau su vaiku kalbėtis apie jų draugus, vaiko vietą draugų tarpe, konkurenciją, susidūrimą su agresija, savitvardos įgūdžius kolektyve, pripažinimą. Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgiama veikla, mokslo draugų ratas.
Kaip Nuspręsti, Ar Vaikas Pasirengęs Mokyklai?
Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, kai šalia nėra tėvų ir mokėti elgtis didesnėje vaikų grupėje.
Svarbiausi Aspektai Nustatant Pasirengimą
- Socialinė-emocinė branda: mokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių.
- Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį, ką dirba jo tėvai.
- Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti).
- Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
- Vaikas turi gerai save vertinti.
- Vaikas turi pajėgti susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo.
- Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę - jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus.
- Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus.
- Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės.
- Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
- Intelektinė branda: reikalingų mokymuisi pažintinių gebėjimų išlavėjimas, bendros žinios.
- Vaikas žino nemažai įvairių žodžių, gali papasakoti savo įspūdžius, kuria istorijas.
- Aiškiai taria daugumą kalbos garsų.
- Jam suprantama skaičių sąvoka, tokios daiktų savybės kaip dydis, svoris, spalva.
- Vaikas įsimena dainelių žodžius, eilėraščius.
- Samprotauja, daro išvadas, pastebi daiktų panašumus ir skirtumus, gali klasifikuoti juos pagal formą, spalvą, dydį, moka pasakyti formų ir spalvų pavadinimus.
- Skiria garsus, atpažįsta raides, gali kai kurias jų, bent jau savo vardo, parašyti.
- Nuostata tapti mokiniu. Vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, domisi raidėmis.
- Vaiko sveikata ir fizinis pajėgumas. Turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija.
Dažnos Tėvų Klaidos Ruošiant Vaiką Mokyklai
Tėvai pradeda suprasti, kad ruoštis mokyklai reikia iš anksto „Viena dažniausių klaidų, kurią daro tėvai, ruošdami pirmoką mokyklai, nuolatinis kartojimas „nesijaudink“, tačiau šis žodis vaikui nieko nereiškia, nes jis jaudinasi natūraliai ir nieko dėl to padaryti negali. Nereikia stebėtis, kad vaikas pirmos dienos mokykloje bijo - prieš pirmą dieną naujame darbe mes taip pat jaudinamės, nors per gyvenimą darbą esame keitę ne kartą, tačiau nesuprantame, kodėl vaikui taip neramu pirmą kartą radikaliai pakeisti aplinką ir jam įprastą rutiną.
Pirmuosius kelerius metus vaikas gyvenimo taisyklių ir rutinos mokėsi savo šeimoje, vėliau - darželyje, todėl natūralu, kad jis baiminasi būsimų pokyčių ir nežinomybės. Ką reikėtų daryti - išklausyti vaiką: ką jis jaučia, ko baiminasi, ypač svarbu su juo apie tai kalbėtis, kai vaikas pradeda klausinėti apie būsimą dienotvarkę, naujas atsiradusias pareigas ir pan. Ir nepalikite to klausimo iki galo neišspręsto - „paklausiau, užsidėjau pliusiuką ir dabar man ramu“. Šis procesas yra ilgas ir labai svarbu apie tai kalbėtis nuolat - ypatingai pirmuosius mokslo mėnesius.
Dar viena tėvų dažnai daroma klaida - abejonė savo vaiko savarankiškumu ir iš to kylantis noras padaryti viską už jį. Tačiau dažniausiai tai apsiriboja praktiniais dalykais - priešpiečių dėžutės supakavimu, vaiko kuprinės panešimu iki mokyklos, apavimu ir pan., pamirštant psichologinius, kai vaikas išklausomas, o jo baimės sprendžiamos su jo mokytoju. Noras viską atlikti už vaiką gali padaryti meškos paslaugą, nes per ugdomas naujas atsakomybes formuojasi vaiko savarankiškumas - pasak mokyklos vadovo, svarbu ne daryti už vaiką, bet daryti kartu. Ypatingai pirmąsias savaites mokykloje.
Vaiko Parengimo Mokyklai Planas
Kadangi mokyklinio ugdymo pradžia vaikui yra visiškai naujas potyris, reikėtų paskirti laiko pasiruošimui, kad ši patirtis būtų teigiama. Jis išskiria du svarbiausius etapus ir šešis veiksmingus būdus, kaip tai efektyviai padaryti.
Prieš Mokyklą
- Paaiškinkite tvarką, kuri vaiko lauks mokykloje.
„Kai vaikas iš anksto žino, kas nutiks, jis gali pasiruošti tam iš anksto - galvodamas apie pokyčius, vaikas pripranta prie žinojimo ir būsimi įvykiai jį neramina mažiau. Pasikalbėkite su juo, kaip atrodys mokykla, paprastai ir praktiškai: kokie yra mokytojų vardai, kaip atrodys ryto rutina namuose, ką reikės kasdien įsidėti į kuprinę, kaip vyksite į mokyklą, ką jis valgys pietums, kaip grįš namo ir pan. Kai su vaiku kalbatės apie tai, ko jam tikėtis, galite atsakyti į daugelį dar jo neišsakytų klausimų ir sumažinti netikėtumų skaičių.
- Parodykite mokyklą.
Prieš mokslo metus, ištaikę progą, pravežkite vaiką pro būsimą mokyklą, kad jis vizualiai ją galėtų įsivaizduoti, kai ateityje apie tai kalbėsite. Jeigu yra galimybė - apeikite mokyklos perimetrą, apžvelkite žaidimo ir sporto aikšteles, jeigu yra lauke žaidžiančių mokinių, papasakokite, kad taip jie bendrauja ir linksminasi tarp pamokų. Vėlesniuose pokalbiuose nuolat lyg tarp kitko minėkite mokyklos pavadinimą, o kur nors važiuodami, pasirinkite maršrutą, kad pakeliui būtų ir būsima mokymo įstaiga - vaikas ir vizualiai, ir verbaliai prie jos pratinsis.
- Susipažinkite su būsimais mokytojais.
Visada rekomenduoju mokyklą vaikui rinkti ne pagal jos vardą, bet išklausius gyvai mokyklos prisistatymo, sužinojus jos vertybes ir filosofiją, todėl ir suteikiame progą mūsų mokyklą „pasimatuoti“- gyvai įsitikinti, ar atitinka požiūris į išsilavinimą, vertybės, ar sutampa vaiko ir mokytojų „chemija“, ar į rūpimus klausimus gaunami atsakymai. Patikėkite, po tokio žvalgybinio „pasimatymo“, kai tėvai kūno kalba ir žodžiais parodo, kad būsimais mokytojais pasitiki, vaikui rugsėjo pirmą dieną bus daug lengviau įžengti pro mokyklos duris“.
Lankant Mokyklą
- Padėkite susitvarkyti su emocijomis.
Vaikui reikia daug jėgų prisitaikyti prie naujos rutinos ir susipažinti su naujais mokytojais bei klasės draugais. Daugumai vaikų prireikia net šešių savaičių, kad prisitaikytų prie pasikeitusios dienotvarkės, tad kartais po pamokų gali pasitaikyti vaiko pykčio ar irzlumo priepuolių, kurie šiomis aplinkybėmis yra visiškai normalūs ir tikrai nereiškia, kad mokykla jam kelia siaubą ir yra kankynė.
- Nuolat parodykite, kad juo pasitikite.
Vaikai puikiai „nuskaito“ suaugusiųjų emocijas ir pagal jas sprendžia, kaip turėtų pasielgti, todėl rodomas pasitikėjimas jo gebėjimais vaiką padrąsina imtis naujų dalykų. Žinoma, ne viskas jam gali pavykti iš pirmo karto, todėl labai svarbu tokiais momentais parodyti, kad vaikas gali jums išsipasakoti.
- Palaikykite ryšį su mokytoju.
„Kokybiški tėvų ir mokytojų santykiai yra labai svarbūs, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugus ir jo potencialas galėtų atsiskleisti geriausiai. Jeigu mūsų mokytojai pastebi, kad vaikui mokykloje sunku akademiškai, socialiai ar emociškai, visada apie tai kalbamės su tėvais, taip pat raginame juos susisiekti su mumis, jeigu pastebi pokyčių vaiko elgesyje namuose."
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ruošimas mokyklai
Tėveliai auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus dažnai nerimauja dėl vaiko ateities, jo pasiruošimo mokyklai ir stengiasi padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų sėkmę. Vis dėlto labai svarbu nepersistengti ir neatimti iš vaiko laimingos vaikystės ir jėgų, reikalingų kūnui augti.Kaip puoselėti vaiko motyvaciją ir džiaugsmą mokytis pataria „Pažinimo medžio“ įkūrėja, psichologė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Justina Jankauskienė.
Fiziškai ir emociškai sveikas vaikas pasižymi didžiuliu smalsumu, noru atrasti, patirti. Didžiulis vaiko įspūdžių troškimas - jo vidinės motyvacijos ašis. Ją būtina saugoti, nes jos reikės visą vaiko gyvenimą: baigiant mokyklą, universitetą, galbūt keičiant profesiją ar tobulėjant. Vaikui svarbu turėti vidinių jėgų keisti ir tobulinti savo gyvenimą - ne tik profesinį, bet ir asmeninį bei įgyvendinti svajones.
Pasiruošimas mokyklai - pirmiausia vaiko paruošimas sklandžiam mokymuisi. Štai kelios veiklos, kurias darželio „Pažinimo medis“ pedagogai rekomenduoja tėveliams atlikti kartu su vaiku namuose puoselėjant jo motyvaciją mokytis:
- Dėmesio koncentravimas
Padėti vaikui koncentruoti dėmesį galite lipdydami iš sūrios tešlos, molio ar vaško, piešdami įvairiomis priemonėmis ar konstruojant. Taip pat koncentruoti dėmesį padės nuoseklus dienos ritmas, kuris vaikui suteiks aiškumo ir saugumo bei gebėjimą orientuotis dienos laike ir pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
- Atsakomybės ugdymas
Vaiko atsakomybę tėveliai gali ugdyti patikėdami jam tam tikras pareigas namuose, ugdydami jo gebėjimą atlikti užduotis. Tėveliai gali įtraukti vaiką į paprastus namų ruošos darbus: nušluostyti stalą po valgio, valyti dulkes, sudėti rūbus į skalbimo mašiną, rūpintis augintiniu (į dubenėlį įpilti vandens) ir pan. Psichologė rekomenduoja vaikui nustatyti tvarkingo kambario taisykles (pvz., naujo žaidimo nepradėti kol nesutvarkyti daiktai po buvusio žaidimo). Tėveliai turėtų būti šalia ir padėti vaikui struktūruodami tvarkymosi eigą: iš kokių žingsnių susidės susitvarkymas (pvz., pradėti nuo kaladėlių), priminti, kur yra koks daiktas, padrąsinti įveikus kiekvieną etapą. Laikui bėgant ši veikla taps vaiko įgūdžiu, kurį jis naudos mokykloje, kuomet susidurs su kompleksinėmis užduotimis ir projektiniu darbu.
- Savarankiškumo skatinimas
Vaiko savarankiškumo skatinimas ugdo jo pasitikėjimo savimi jausmą ir augina savivertę. Svarbu, jog vaikui atsidūrus jam naujose situacijose, jis iššūkius priimtų ne su didele baime, o su smalsumu. Kiekviena vaiko savarankiškai pasiekta pergalė stiprina jo vidinį jausmą „aš galiu“. 5-6 metų vaikui tėveliai gali patikėti sudėtingesnes užduotis: jie jau gali mokytis taupyti norimam pirkiniui, tausoti turimus daiktus (pvz., nepalikti lauke dviračio per naktį), po maudymosi susitvarkyti vonios kambarį ir pan.
- Laiko planavimas
Gebėjimo planuoti laiką tėveliai turėtų pradėti mokyti aptardami, koks turėtų būti rytas ruošiantis į darželį ar priešmokyklinę klasę: ką iš vakaro reikia pasiruošti, iš kokių žingsnių susideda rytinė ruoša, kiek laiko reikia kiekvienam žingsniui atlikti? Naudinga nusimatyti apsidovanojimo laiką, pvz., 15 minučių animacinio filmo ar kitos vaikui malonios veiklos, jei pavyko laikytis dienotvarkės. Nereikėtų jaudintis, jeigu iš pradžių vaikui bus sunku. Vakare galime aptarti, kas ir kodėl nepavyko, persidėlioti laiką. Tėveliai gali kartu planuoti savaitgalį ir su vaiku nusimatyti, ką visa šeima norėtų per jį nuveikti ir kiek laiko skirti įvairioms veikloms. Derėtų leisti vaikui siūlyti veiklas ir jų seką, o tėvams tik uždavinėti klausimus, skatinančius vaiką mąstyti.
- Akademinių gebėjimų ugdymas
Vaiko gebėjimas išreikšti mintis taisyklinga kalba ugdomas sekant pasakas ir skaitant knygas. Su vaiku galima aptarti kas perskaityta, padiskutuoti, kaip toliau vystysis skaitoma istorija, paskatinti istorijai sukurti naują pabaigą. Kai vaikas užduoda tėvams klausimą, nereikia skubėti atsakyti ar pataisyti vaiko, kai jis neteisus. Verčiau paklausti, o kaip mano jis pats? Kas būtų, jei atsitiktų taip, kaip jis galvoja? Su jau paaugusiais vaikais visa šeima galima žaisti žaidimą „taip-ne“, dėžėje paslėpus daiktą, o į klausimus galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
Panašus:
- Efektyvūs vaikų ugdymo ir emocinės sveikatos patarimai kiekvienam tėvui
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Kūdikių Maitinimo Tinkliukai: Išsamūs Atsiliepimai ir Nepakeičiami Privalumai
- Top 5 efektyviausi pagalbinio apvaisinimo būdai Lietuvoje, kuriuos privalote žinoti!