Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kupinas įvairių pojūčių ir išgyvenimų. Vienas iš labiausiai jaudinančių momentų - vaisiaus judesių pajutimas.

Kada pajuntami pirmieji judesiai?

  • Vaisius gimdoje aktyviau pradeda judėti jau antrą nėštumo mėnesį.
  • 8-10 savaičių vaikelis gimdoje sukinėjasi, mataruoja rankomis ir kojomis, malasi, krebžda.
  • Kai moteris nėščia pirmą kartą, ji judesius pajunta apie 20 nėštumo savaitę.
  • Kai moteris nėščia ne pirmą kartą - apie 18 savaitę.

Tiesa, mama tų judesių nejaučia, bet tiriant ultragarsu juos nesunku pastebėti.

Kaip jaučiami vaisiaus judesiai?

Pirmieji judesiai yra chaotiški ir nežymūs. Moterys sako besijaučiančios taip, lyg pilve plaukiotų žuvis ir savo sparnais plasnotų drugelis. Vėliau judesiai tampa energingesni. Moterys junta, kaip vaikas verčiasi ir sukasi visu kūnu, kaip ištiesia koją ar ranką. Kartais jaučiami „žagsėjimo“ judesiai, kurie yra pulsuojantys, monotoniški, ritmiški ir pasikartojantys. „Žagsulys“ trunka kelias minutes, jį moteris dažniausiai jaučia pilvo apačioje.

Vaisiaus judesiai darosi vis energingesni, taip pat ir spyriai bei bakstelėjimai. Vaisius jaučia bambagyslę ir pasiekia ją rankomis. Jis ir toliau ryja mažus kiekius vaisiaus vandenų, dalį jų perdirbdamas į šlapimą. Skystis ir cukrus, kuriuos jis pasisavina iš vandenų, yra svarbus papildas prie maistingųjų medžiagų, kurių gauna per placentą ir bambagyslę. Vandens rijimas gali sukelti žagsėjimą, ir jūs turėtumėte pajusti, kaip krūpčioja jo kūnas.

Stiprūs didelio vaisiaus judesiai gali būti ir skausmingi, ypač jei jis beldžia ne į pilvo sienelę, o spiria mamos skrandžio ar kepenų link. Nuostabu, kai nėštumui didėjant judesius jau galima ir pamatyti. Vaisius gimdoje aktyviau pradeda judėti jau antrą nėštumo mėnesį.

Kodėl svarbu stebėti vaisiaus judesius?

Judesiai yra vienas iš svarbiausių ženklų, kokia vaisiaus sveikata.

Kaip skaičiuoti vaisiaus judesius?

Gydytojai pataria pedantiškai vaisiaus judesius skaičiuoti nuo 30 savaitės. Kaip skaičiuoti, pamokys ginekologas. Yra keli būdai, kaip skaičiuoti judesius:

„Skaičiuok iki dešimties“

Tai pati paprasčiausia metodika. Moteris turi pasirinkti jai patogų laiką, kai kiekvieną dieną „įsiklausys“ į vaikutį. Kai pajunta dešimtą „spyrį“, tą dieną judesių gali nebeskaičiuoti.

Skaičiavimas gulint ant kairiojo šono

Kasdieną tuo pačiu metu reikia atsigulti ant kairiojo šono ir pasistengti visiškai atsipalaiduoti. Puikus laikas - rytas, kai žadintuvui neskambėjus dar vartomės lovoje. Skaičiuojant reikėtų vaikutį truputį provokuoti: glostyti pilvą, su mažyliu kalbėtis.

  • Jei per pirmas 30 minučių pajusite daugiau nei 5 judesius, daugiau galite neskaičiuoti.
  • Jei pajutote mažiau nei 5 judesius, skaičiuokite iki valandos.

Kūno pokyčiai 29 nėštumo savaitę

29 nėštumo savaitę tavo vaikelio dydis pilvelyje lyg pekino kopūstas. Iš krūtų gali išsiskirti priešpienio, jeigu daug ištekės, įsidėkite specialius įdėklus. Priešpienis - tai gelsvas, šiek tiek klampus skystis. Jis yra labai maistingas. Galite jausti ir vidurių užkietėjimą, virškinimo sutrikimus, vidurių pūtimą. Vidurių užkietėjimas gali varginti ir dėl hemorojaus (išangės kanale esančių kraujagyslių pabrinkimas). Hemorojus nėštumo metu pasitaiko gan dažnai, tačiau po gimdymo dažniausiai praeina savaime. Galite jausti rėmens „graužimą“. Tai nemalonus, aštrus skonis burnoje, deginimo gerklėje ir skrandyje jausmas. Rėmuo paprastai ima graužti iš karto po valgio arba pagulėjus.

Labai svarbu, kad jaustumėte vaisiaus judesius! Jeigu jaučiate vidurių užkietėjimą, nėščioji pirmiausiai turėtų gerti pakankamai vandens (1,5-2 litrus per dieną). Taip pat būtina sportuoti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti, judėti - tai sveika ne tik dėl bendros būklės, bet ir žarnyno veiklai stimuliuoti. Jeigu jaučiate rėmens „graužimą“, rekomenduojama negerti vaistų nuo spazmų, nes jie tik dar labiau atpalaiduoja raumenis. Geriau kreiptis į gydytoją ir paprašyti, kad skirtų atitinkamą gydymą. Kadangi rėmenį provokuoja skrandžio suspaudimas, pasistenkite nespausti jo dar labiau, geriau nedėvėti drabužių, kurie spaudžia pilvą ir taliją. Jeigu rėmuo kelia didelį nerimą, atsisakykite kavos, rūgščių ir gazuotų gėrimų, aštrių marinuotų patiekalų ir prieskonių. Taip pat gali išprovokuoti daržovių, ypač pomidorų vartojimas, vaisiai, uogos, pieno produktai. Jeigu jaučiatės pakankamai gerai, pats metas, kartu su vyru, užsirašyti į būsimų tėvelių kursus!

Psichoterapeutės A. Matulaitės įžvalgos

Antrąjį nėštumo trimestrą kūnas tarsi išprotėja, įjungia savieigos režimą ir moteriai belieka tik stebėti, teigia psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Pasak jos, nors kūno ima klausyti kaip mokytojo, būsima mama sutrinka - nebežino, kur baigiasi ji ir kur prasideda kūdikis. Be to, moteris nemaloniai nustemba supratusi, kad yra suvokiama kaip inkubatorius.

Savo moksliniame darbe „Kai tavo kūnas tiesiog išprotėja: įkūnytas nėštumo patyrimas“ A. Matulaitė tyrė šešias pirmojo kūdikio besilaukiančias moteris iš Lietuvos ir Anglijos. Vertindama gautus moterų atsakymus, panaudojo tiek psichologijos, tiek filosofijos žinias.

Tyrimo metodologija

Tyrimas atliktas remiantis fenomenologine tradicija. Vienas iš fenomenologijos kriterijų yra noras pasižiūrėti, kas sudaro dalykų esmę. Paprastesnis paaiškinimas būtų toks, kad vienas iš fenomenologijos pradininkų Edmundas Husserlis bandė suvokti, kas yra esmė dalykų, kuriuos jis mato, bando apčiuopti.

Tyrimo rezultatai

Plačiausiai disertacijoje aprašytas antras nėštumo trimestras. Antras nėštumo trimestras pasirinktas ir dėl to, kad apskritai pasaulyje bent jau angliškai, lietuviškai ar rusiškai parašytoje literatūroje, kurią galiu pati skaityti, nėra aprašytas įkūnytas patyrimas per antrąjį nėštumo trimestrą. Todėl tikiuosi, kad tai, ką nustačiau, sulauks tolimesnių tyrinėjimų.

Pirmiausia antrąjį nėštumo trimestrą kūnas suvokiamas kaip nekontroliuojamas. Moterims atrodo, kad jos praktiškai nebeturi jokios kontrolės. Kūnas tarsi įjungia savieigos režimą, o moteriai belieka stebėti. Labai dažnai moterys kūną suvokia kaip prastėjantį, senstantį, storėjantį. Ypač neigiamai vertinami tie pokyčiai, kurie neatrodo tiesiogiai susiję su kūdikio augimu, pvz., gendantys dantys, slenkantys plaukai, viso kūno (ne tik pilvuko) storėjimas.

Antroji tema yra „Kūnas - mano mokytojas“. Kai kurios moterys (žinoma, ne visos) sugeba mokytis iš kūno. Jos sako supratusios, kad nuovargis yra signalas sustoti (pvz., negali pavargusios valgyti).

Trečioji tema - neaiškios ribos. Antras trimestras - dažniausiai tas laikotarpis, kai moterys pirmą kartą fiziškai savyje pajunta savo kūdikį. Dažnai toks jutimas nėra toks aiškus, kaip atrodo. Moterys sako, kad nesupranta, ar čia žarnos gurgteli, ar kūdikis juda, ar skrandį skauda, ar kūdikis spiria. Taip pat neaiškios ir išorinės ribos. Moterys nustemba, kad jos imamos suvokti kaip inkubatoriai, kaip vaikščiojančios mašinos, kad medikai jas vertina kaip funkcines kitos kartos gamintojas, kūdikis tampa figūra, o moteris lieka tik fonas.

Labai intensyviai moteris stebi ir partnerio reakcijas, žiūri, kaip partneris vertina jos kūną: ji stebi savo partnerį, stebintį jos kūną. Kitaip tariant, tam, kad susiformuotų kūno tapatumas, pasitelkiami kiti žmonės.

Vėl grįžtu prie filosofinių terminų: Maurice`as Merleau-Ponty (nors jis kalba ne apie nėščias moteris, apskritai jo filosofijoje jos nefigūravo kaip objektai) sakė, kad mes tam tikra prasme vienas kitam tarnaujame kaip gyvi veidrodžiai.

Kita svarbi išvada susijusi su dinamika. Vėl atsirado dalykų, kurie prieštarauja ligi šiol nusistovėjusioms teorijoms. Pvz., psichoanalitinė teorija teigia, kad moterys nėštumo metu bręsta, tai jas brandinantis patyrimas. Mano tyrimas parodė, kad nebūtinai taip yra ir bręsta ne visos.

Psichoanalitikai besilaukiančias moteris linkę skirstyti į grupes: pozityviai, negatyviai arba ambivalentiškai vertinančias savo santykius su būsimu kūdikiu. Be abejo, prioretizuojamos pozityviai vertinančiosios.

T. y. net ir trečią nėštumo trimestrą, prieš pat kūdikio gimimą, vienu metu moteris gali pasakoti, kad jai labai rūpi, kaip kūdikis jaučiasi, ar jis telpa, kad jai labai norisi suteikti jam daugiau vietos, ji atsistoja tam tikra poza, kad jis galėtų pakvėpuoti, pailsėti. Tačiau tuo pačiu metu jos gali pasakyti, kad nėra tikros, ar čia jų kūdikis, jos jaučia, lyg čia būtų kažkieno kito kūdikis.

Įdomi ir moterų savijauta atliekant echoskopinį tyrimą. Viena vertus, moterys labai laukia susitikimo su savo kūdikiu, kita vertus, atliekant tyrimą, jos jaučia didesnį susvetimėjimą su savo kūnu - jos sunkiai suvokia, kad tai, kas matoma ekrane, vyksta jų pilve.

Nesitikėjau, kad nėštumas taip susijęs su mirties išgyvenimais. Visos moterys kalba apie mirties išgyvenimus, neišvengiamą būties kitimą, savo tėvų mirtį, ligas. Galbūt taip yra todėl, kad kūnas parodo, kas yra visiška savieiga, kad iš esmės kontrolė tėra iliuzija, nes mes negalime to reikšmingo momento valdyti, negalime tapti nemirtingi.

Buvo galvota, kad tik tris pirmus nėštumo mėnesius moterys baiminasi persileisti. Tyrimas parodė, kad absoliučiai visą nėštumą jos kalba apie baimę persileisti, apie per greitą baigtį.

Svarbu suprasti, kad visų patyrimas yra unikalus ir skirtingas. Labai svarbu klausti, o kaipgi yra būtent jums. Kitaip kalbant, kartais mes net nesuprantame, kad nesigiliname į kitų patirtį, visiems viskas atrodo suprantama. Tačiau tuomet mes bendraujame paviršutiniškai. Jeigu moterys jaustų, kad domimasi jų patirtimi, jos tikrai galėtų daug ką papasakoti.

Dar vienas svarbus mano darbo teiginys - negalima atskirti sielos nuo kūno ir labai svarbu suvokti, kad keičiasi ne tik kūnas, bet ir siela.

žymės: #Kudiki

Panašus: