Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikinės Pradžios
„Man jau, ko gero, mamos įsčiose viskas užprogramuota buvo, nes visą laiką žinojau, tiesiog žinojau, kur einu, ką darau, ir niekas manęs niekur nestumdė, niekas nieko nemotyvavo - tiesiog mažytė būdama ištisom valandom sėdėdavau prie „klepo“ (fortepiono - LRT.lt). Kai vaikas pats sėdi tiek prie instrumento ir niekas neverčia... Na gerai, mano sesuo mokėsi muzikos, bet tai dar nereiškė nieko. Namuose stovėjo instrumentas. Mano tėvas muzikantas, amžiną atilsį. Tėvas norėdavo prieiti prie manęs, kokį patarimą duoti, bet ne, stumdavau, sakydavau: „ne, aš pati“. Ir aš nemokėdama natų rinkdavausi melodijas iš klausos. Kas tai yra? Kažkokie prigimtiniai dalykai man buvo užkoduoti. Ir vėliau viskas tiesiog ėjosi savaime.
Vien dėl to, kad kai tėvai jau pamatė, kad noriu muzikos mokytis ir nuvedė mane į muzikos mokyklą. Muzikos mokykloj, aišku, turi patikrinti klausą ir paprašė, kad aš padainuočiau ir aš užsispyriau, sakau: „nedainuosiu, nes man nėra nuotaikos“. Ir aš nedainavau, ir neįstojau. Bet vėliau, po pusės metų, skambina estradinio skyriaus vedėjas, amžiną atilsį Mikas Vaitkevičius, kuris puikiai žinojo, kad aš turiu klausą, su mano tėvu kažkada buvo kolegos, pažįstami, ir sako: „na atvesk tą savo užsispyrusią dukrą, tegul ji mokosi ir jeigu nepasivys tų pirmokų, tai paliksim“.
Ji įsitikinusi, kad Balio Dvariono muzikos mokykla ją užaugino. Toliau jos kelias nuvingiavo į tuometę Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Naujas ritmas, aplinka, dėstytojai. „Man įdomu buvo mokytis. Aš niekada nelaksčiau iš paskaitų, nes nemačiau prasmės. Ačiū Dievui, kad mokytojai buvo atlaidūs. Matematikos užrašiau kažkokią sąlygą tvarkingai ant lentos ir to užteko, kad išvęstų patį prasčiausią teigiamą pažymį. Apie tos sąlygos prendimą nebuvo net kalbos, - juokiasi pašnekovė. - Chemijoje kažką paskaičiau apie gliukozę ir ranką numojusi mokytoja irgi išvedė teigiamą pažymį. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, kai ją pabaigiau, aiškiai supratau, kad mano kelias yra muzika, tik tada dar nelabai gaudžiausi: fleita, vokalas... Iš esmės vokalas į mano gyvenimą atėjo pakankamai anksti - aš jau kokių penkiolikos bandžiau dainuoti, bet aktyviai dainuoti pradėjau tik pagimdžius vaiką. Man buvo jau 21-eri. Šiais laikais 21-erių žmonės man atrodo kaip vaikai. Tai tada atėjo tas suvokimas, kad dainavimas ir būtent džiazo muzika yra mano pagrindinė veikla, kur aš noriu būti.
Trečiame kurse interesai išsigrynino - fleita padėta į šalį, o Nedos dėmesys sutelktas į dainavimą. „Trečio kurso žiemos sesijos jau nebeišlaikiau todėl, kad man buvo labai sunku ir buvo labai daug darbų, nes man reikėjo uždirbinėti kapeikų, šeimą išmaitinti. O mes su tais džiazo koncertais vis tiek kažką uždirbdavom. Nesvarbu, kad sunkiai dirbom. Žiauriai. Tais laikais būdavo taip: jeigu tave pakviečia groti, o dažnai grodavom su džiazo kvintetu, buvo madinga kviestis džiazo kolektyvą - toks kaip baldas, kaip fonas. Nei ten kas suprasdavo tą muziką, bet madinga buvo. Ypatingai bankai. Visi bankai, kurie kūrėsi, visiems esam išgroję.
Muzikinė Karjera ir Iššūkiai
Atėjus Nepriklausomybei viskas pasikeitė. Neda sako, kad pokyčius kūrė patys, patys jais ir džiaugėsi. „Žiauriai daug keliavom. Aš nežinau, kai sienos atsivėrė, mes buvom labai įdomūs tam Vakarų pasauliui. Mes juk vis tiek buvom tie, kurie už geležinės uždangos. Ir pasikviesdavo mus. Ir mes ten atrodydavom labai gerai. Mes buvom puikūs muzikantai. Man apskritai gyvenime pasisekė, nes aš, būdama jauna, pradėjau groti, dainuoti su mūsų aukštos prabos muzikantais, - džiaugiasi dainininkė.
Kai 2006 metais aktoriai Kostas Smoriginas ir Olegas Didkovskis pakvietė Nedą kartu pamuzikuoti, įvyko virsmas. „Tada aš supratau, kaip galima groti tyliai. Aš supratau, kaip galima groti subtiliai. Aš supratau, kaip gali būti muzikoj atodūsiai. Pauzės. Ji įsitikinusi, jei ne jie, šiandien ji nebūtų tokia, kokia yra.
Iš muzikos pragyvenanti Neda nepuola į paniką dėl ekonominės krizės ir prisimena laikus, kai gimė jos sūnus, o gyventi nebuvo iš ko. „Baisu sakyti, bet gerai gyvenu, - pasakojimą pradeda Neda. - Aš galvoju, kad mes niekada taip gerai negyvenom. Aš labai gerai prisimenu 1990-tųjų pradžią. Visi kažkaip labai greitai pamiršo, kaip gyvenom, kaip mes nieko neturėjom ir buvom laimingi. Aš tada kaip tik ir mokiausi, ir šeimą kūriau, vaiką pasigimdžiau ir kažkaip išgyvenom. Ir grojom, ir buvom laimingi. Buvom laimingi, nes gavom Nepriklausomybę. O šiais laikais?.. Visada problemų bus, pasaulis taip sutvertas. Ekonominiai sunkmečiai - jie ateina ir tiesiog taikaisi prie jų. Viskas. O ką daryt? Aš per visą savo trisdešimties metų muzikinę karjerą gyvenau visada tik iš muzikos, - tvirtina N. Malūnavičiūtė. - Kaip matot, gyva, sveika.
Neda atvira, taupyti išmokė sunkmečiai. „Tais laikais dar nelabai turėjom galimybių atskirai gyventi, tai glaudėmės pas tėvus. O tai reiškė labai didžiulę pagalbą, nes aš dar ir mokiausi. Važinėjau į Muzikos akademiją kiekvieną dieną jau būdama pasigimdžius vaikelį. Vyras metė muziką ir išėjo į reklamos agentūrą, nes reikėjo, kad bent vienas iš mūsų pastoviai dirbtų, - juokiasi dainininkė. - Žinot, iš šio taško perspektyvos, tai plaukai stojasi, bet tuo metu mes gi nežinojom, kaip mes gyvensim po 30 metų. Greta to ir džiugių akimirkų susikurdavome - pakako laiko ir su draugais susitikti, ir linksmai pašvęsti, prisimena Neda.
Kova su Priklausomybe Alkoholiui
„Todėl, kad turėjom problemų su alkoholiu. Ne mes jį kontroliavom, o alkoholis mus kontroliavo. Būsiu atvira, per alkoholį aš praradau pasitikėjimą, darbų daug praradau, energijos labai daug praradau. Vieną gražią dieną atėjo baisus suvokimas ir gėdos jausmas. Begalinis gėdos jausmas. Iki šiol esu dėkinga Olegui, kad mes vienas kitam paspaudėm ranką, susilažinom metams laiko, kad pabandom pagyvent be alkoholio. Ir mums jau kitą dieną atrodė, kad viskas - dangus mėlynesnis, žolė žalesnė ir viskas pradėjo sektis. Užkaifavom nuo šitos būsenos. Užkaifavom nuo to, kad ryte neskauda galvos. Užkaifavom, kad mes viską prisimenam. Užkaifavom nuo šito jausmo blaivybės, kai tavo kūne švara“, - atvirai pasakoja N. Jau septyniolika metų Neda gyvena visai be alkoholio.
Nedos Įžvalgos apie Priklausomybę
- Priklausomybės pripažinimas: Tam, kad pripažinčiau sau, jog esu alkoholikė prireikė laiko. Tai padariau tikrai ne iš karto.
- Pirmieji ženklai: Patys pirmieji ženklai buvo kolegų ir artimų žmonių nuogąstavimas dėl mano sveikatos ir emocinės būsenos.
- Priklausomybės poveikis: Dalį mano gyvenimo priklausomybė alkoholiui pavertė košmaru. Tai net išardė keletą mano santykių bei draugysčių su kitais žmonėmis.
- Sprendimas keistis: Po 10 metų gėrimo sutikau kolegą bardą Olegą Ditkovskį, kuris turėjo tų pačių problemų. Pradėjom kartu dirbt ir daug kalbėtis. Vieną gražią dieną nusprendėm abu mest šį reikalą, abu paspaudėm vienas kitam ranką ir susilažinom, kad būsim blaivūs metus laiko. Jau kitą dieną užkaifavom abu nuo blaivybės ir taip jau trunka beveik 20 metų.
- Pagalbos paieška: Bandžiau „koduotis"‘ pas psichologą, nepadėjo. Vėliau supratau, kad viskas yra mano pačios „galvoje“, su kolega padėdami vienas kitam tai padarėm greitai, užtikrintai ir be vargo.
- Artimųjų palaikymas: Draugų palaikymas buvo begalinis. Patys artimiausi didžiavosi manimi, o kai kurie draugai-sugėrovai tiesiog „iškrito“ iš mano gyvenimo. Kolegų pasitikėjimą atgavau ne taip jau greitai, reikėjo daug metų, kad įrodyčiau, jog esu sveika ir patikima. Tai užtruko.
- Motyvacija nepasiduoti: Supratau, kad turiu tik du kelius, arba GERTI IR MIRTI arba NEGERTI IR GYVENTI. Be to, didžiausia motyvacija nepasiduoti buvo muzika, mylima veikla, artimųjų džiaugsmas ir pačios sveikata. Jėgos ir energija sugrįžo iš karto, kai tik apsisprendžiau nevartoti.
- Gyvenimas dabar: Mano blaivus gyvenimas yra nuostabus ir įdomus (šypsosi).
- Patarimai kitiems: Patarimas tik vienas: viskas yra tavo galvoje, jei nori kažką pakeist, turi pats nuspręsti, kaip nori nugyventi likusį savo gyvenimą. Man padėjo didžiulis noras būti švari, graži, patraukli ir gyva.
N.Malūnavičiūtės istorija - tai ne tik pasakojimas apie priklausomybės įveikimą, bet ir įkvepiantis priminimas, kad net didžiausi sunkumai gali tapti postūmiu naujam gyvenimo etapui. Apie pirmuosius žingsnius pripažįstant priklausomybę, palaikymo svarbą, motyvaciją ir blaivaus gyvenimo džiaugsmą - atvirai pasakoja dainininkė Neda Malūnavičiūtė.
Pagalbos Kontaktai
- 112 - Skubi pagalba
- www.pagalbasau.lt - Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė
- www.rplc.lt - Respublikinis priklausomybės ligų centras, Telefonas: 8 5 213 7274
- VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS „CARITAS" - bendruomenė „Aš esu‘‘, Šv. Stepono g. nr., +370 699 68 409
- Kryžiaus parapijos ,,Caritas‘‘, Katalikų bažnyčios g., +370 650 89 055
Asmeninis Gyvenimas ir Iššūkiai
Už tai, kad paliko vyrą ir vaiką dėl mylimojo, Neda sakosi susilaukianti pykčio proveržių ir dabar. Ir tuomet ji sunkiai išgyveno dėl visuomenės nuomonės. „Imdavau į širdį, maniau, numirsiu“, - prisimena dainininkė. „Esu labai emocinga. Ši savybė nepadeda ištverti tokios kritikos ir drastiškų vertinimų, kokių sulaukiau aš“, - kalba Neda. Apie save ji išgirdo daug epitetų. Gegutė - vienas švelniausių. Ją smerkė, apie ją kalbėjo. Piktai. Be gailesčio. Neda padarė išvadą: žmonės yra pikti, ir tai reiškinys, kurio neįmanoma pakeisti. Su tuo galima tik susitaikyti. „Tie, kurie mane skalpuoja, nežino, niekada nežinojo, kokia iš tikrųjų buvo ir yra situacija“, - apgailestauja dainininkė.
Skirdamasi su pirmuoju vyru Neda paliko jam penkiametį sūnų. Vaiko niekada neišsižadėjo „Palikdama pirmąją šeimą, paaukojau vaiką dėl meilės“, - atvirai sako N.Malūnavičiūtė. Faktas žinomas. Nežinoma tik viena: tikroji kaina, kurią teko sumokėti. Meilė, sako Neda, yra fatališkas, neprognozuojamas dalykas. „Iš anksto niekada nežinai, kokiems žingsniams galėsi pasiryžti dėl meilės“, - kalba ji. Neda patyrė išbadymą meile ir aistra. „Dabar žinau: paaukoti galiu tikrai labai daug“, - prisipažįsta dainininkė.
Neda turi vieną kozirį, aiškų ir paprastą argumentą. Ji - scenos žmogus, todėl negalėjo suteikti savo sūnui saugumo, pastovumo, kurių reikia kiekvienam vaikui. Tėvas, kurio gyvenimo būdas tvarkingas ir sėslus, turėjo galimybę sūnui skirti kur kas daugiau dėmesio. Neda pasakoja, jog jos mažylis visuomet žinojo, kas yra jo mama, ir niekuomet nekilo problemų dėl jų bendravimo ar tarpusavio santykių. „Su buvusiu vyru supratome, kad pasielgiau teisingai“, - sako dainininkė. „Savo vaiko aš niekada neišsižadėjau“, - tvirtai ištaria Neda.
„Ką reiškia gyventi dėl vaikų? - retoriškai klausia N.Malūnavičiūtė. - Aš niekada nesuvokiau šios frazės. Ji tuščia, netikra. Dvelkianti saviapgaule.“ „Negi vaikai nemato, jei mama ir tėtis nemyli vienas kito?“ - stebisi Neda. Ji sako, kad niekada nesuprato tų, kurie veidmainiauja prieš save. „Vaikai užaugs ir išeis, o ką tada daryti? Dėl jų likti kartu su nemylimu, tau svetimu žmogumi iki gyvenimo pabaigos? Absurdas. Gyvename tik vieną kartą“, - kalba dainininkė. Meilėje, Nedos manymu, reikia ieškoti kompromisų. Ir jie surandami. Ji mano, kad du mylintys žmonės turi vienas kitą papildyti, neužgožti ir nereikalauti to, ko kitas negali. Dainininkė neslepia: dėl mylimo žmogaus ji niekuomet nemestų muzikos. Kad ir kaip sunku būtų skirtis, muzika nebūtų jos auka ant meilės laužo. Kam dar nesiryžtų Neda dėl meilės vyrui? „Nekeisčiau savęs, - akimirką pagalvojusi atsako. - Jei žmogus mane myli, turi mylėti tokią, kokia esu.“
Gyvenimo paradoksas: sutuoktinis, kurį Neda paliko patikėjusi jam auginti jų sūnų, šiuo metu turi kitą šeimą. O Neda, paaukojusi šeimą dėl meilės, šiandien viena. „Nesigailiu, kad taip pasielgiau, - kalba dainininkė. - Vienintelis mano pasiteisinimas - buvau sąžininga ir nemelavau savo vyrui.“ Neda sako, kad nemėgsta ir niekada nemėgo žaisti dvigubų žaidimų. Ji bjaurisi tokiais dalykais. Kad ir kokia skaudi buvo situacija, dainininkė nedvejoja: jos pasirinkimas buvo geresnė išeitis nei melas. Kaip tik melo Neda niekuomet neatleis savo buvusiam draugui. Žmogui, dėl kurio ji paliko sūnų. „Neatleisiu ne dėl to, kad paliko, ne dėl to, kad dingo meilė, bet dėl to, kad melavo. Tai yra pats šlykščiausias dalykas“, - sako dainininkė. Daugiau apie prieš dvejus metus pasibaigusią meilę Neda nenori šnekėti. Dabar ji verčia naują savo gyvenimo puslapį.
Naujas Gyvenimo Etapas
Šiuo metu Neda rengiasi smagiai permainai - ji kraustysis į nuosavą butą. Kol kas tvarkomi visi būtini formalumai ir dokumentai, o įkurtuves senoviniame 140-ies metų bute prie Verkių parko dainininkė tikisi švęsti pavasarį. Tuomet jau bus atliktas buto kapitalinis remontas. Panašu, kad Neda jau įsimylėjusi naujuosius savo namus. Už pagalbą ieškant, perkant ir tvarkant butą dainininkė dėkinga savo draugams. Ištikimiems. Tiems, kurie visuomet šalia. „Tikrąją jų meilės vertę supratau tuomet, kai likau viena“, - susimąsčiusi prataria Neda. Naujajame jos gyvenimo puslapyje jau numatyta vieta ir geriausių dainų albumui, greitai išvysiančiam dienos šviesą. „Esu gimusi Kiaulės metais ir gyvenu jau trečiąją šio totemo, karaliaujančio kas dvylika metų, kadenciją, - juokiasi Neda. - Sakoma, kad kaskart, pasibaigus 12 metų ciklui, keičiasi ir materialiniai, ir vidiniai dalykai. Tikiu, kad mano gyvenime atėjo laikas geroms permainoms.“
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Efektyvūs vaistai ir papildai vaikų nervingumui mažinti – atraskite geriausias priemones!
- Brado Pitto Vaikai: Šokiruojantys Faktai apie Jų Gyvenimą Šviesoje ir Už Kulissų