Mėsinė galvijininkystė palyginti jauna, tačiau labai perspektyvi verslo šaka. Vis tik mėsinės galvijininkystės pelningumas priklauso ne tik nuo pasirinktos veislės, nuoseklaus genetinio gerinimo, tinkamos pašarų bazės ir šėrimo, bet ir nuo bandos sveikatingumo. Infekciniams, invaziniams tiek ir su netinkamu laikymu bei šėrimu susijusiems susirgimams ypač jautrūs yra veršeliai.
Vaisiaus asfiksija
Vaisiaus asfiksija - dažniausia priežastis, dėl kurios gaišta naujagimiai veršeliai. Veršiavimasis sukelia ryškius fiziologinius vaisiaus organizmo pokyčius ir turi neigiamą poveikį vaisiaus deguonies koncentracijai, nes sutrikdoma vaisiaus placentos kraujotaka: veršiavimosi metu gimdos ir pilvo raumenys susitraukinėja, plyšta vaisiaus placenta, taip sukeliama nežymi respiratorinė-metabolinė acidozė, kuri yra natūralus procesas, nes taip stimuliuojamas kvėpavimo centras, sukeliamas spontaninis įkvėpimas ir CO2 pašalinamas per plaučius.
Organizme mažėja deguonies ir didėja CO2 koncentracija, vyksta anaerobinė glikolizė, susidaro šalutinis produktas - L-laktatas. Anglies dioksidas ir L-laktatas mažina kraujo pH ir taip sukelia acidozę, kurios trukmė naujagimiams veršeliams priklauso nuo rūgščių kiekio pašalinimo greičio iš organizmo. Labai svarbu greitai nustatyti, ar veršelis kenčia nuo respiratorinės acidozės, ir suteikti jam pirmąją pagalbą, kadangi žemas kraujo pH susijęs su krekenų suvartojimu. Per pirmąsias 12 val. po veršiavimosi sergantys acidoze veršeliai suvartoja 74 proc. mažiau krekenų, tokie veršeliai pasisavina mažiau imunoglobulinų, nesvarbu, koks krekenų sugirdymo laikas ar kiekis.
Pirmoji pagalba naujagimiui veršeliui
Sveikas, gerai išsivystęs veršelis po gimimo galvą pakelia ir ant krūtinės atsigula per 2-3 min., o pirmieji bandymai atsistoti būna per 15-30 min. Naujagimio kvėpavimo takai iškart po gimimo turi būti išvalyti, kad būtų pagerinta alveolių ventiliacija. Yra keletas būdų, kaip tai padaryti:
- Kabinimas už kojų - apvertus veršelį žemyn galva, gleivės pačios išteka iš kvėpavimo takų. Šis būdas vertinamas dviprasmiškai, kadangi yra atlikta tyrimų, kurie įrodo, jog, laikant naujagimį žemyn galva, daugiausia skysčių išbėga ne iš plaučių, o iš virškinamojo trakto. Tačiau šie skysčiai yra svarbūs veršeliui, jie gerina krekenų pasisavinimą, palengvina mekonijaus (pirmųjų išmatų) pasišalinimą.
- Nosies gleivinės dirginimas - dažniausiai atliekamas su šiaudu. Jis kišamas į nosies ertmę ir, dirginant gleivinę, sukeliamas čiaudėjimo refleksas.
- Intensyvus masažas. Jei karvės motiniškas instinktas stiprus, ji vos gimusį veršelį pradeda laižyti, taip jį pati išmasažuodama. Masažas skatina kvėpavimo judesius, širdies darbą ir suaktyvina visą organizmą.
- Šaltas vanduo. Jis dažniausiai pilamas ant galvos, ausų. Raumenys refleksiškai susitraukia, skatinami kvėpavimo judesiai ir širdies darbas (dažnėja kvėpavimas ir pulsas). Tai teigiamai veikia dujų apykaitą plaučiuose ir atkuria rūgščių-šarmų balansą.
- Gulėjimo poza. Veršelis paguldomas ant krūtinės, užpakalinės kojos ištiesiamos link galvos prie ausų. Taip veršelis stabiliai laikosi, pilvo ertmės organai pasislenka atgal, atlaisvinama diafragma ir palengvinamas jos darbas.
Hipotermijos koregavimas
Hipotermijos koregavimas turi būti greitas ir efektyvus. Normali veršelio kūno temperatūra, matuojant rektiškai, siekia 38,5 0C. Sunkesniais atvejais naudojami papildomi šilumos šaltiniai: šildančios lempos, radiatoriai, kilimėliai. Tačiau, kūno temperatūrai nukritus žemiau negu 30 0C, išnyksta refleksai, išsiplečia akies vyzdžiai, pulsas sunkiai užčiuopiamas, kvėpavimo judesiai arba išnykę, arba labai reti.
Tokiais atvejais reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų. Geriausia ir efektyviausia tokį veršelį gaivinti šiltoje (38-39 0C) vandens vonelėje. Vėstantis vanduo turi būti pakeičiamas šiltu. Atsižvelgiant į veršelio būklę, kūno temperatūra tampa normali per maždaug valandą. Visą tą laiką reikia stebėti naujagimio būklę, prilaikyti galvą, kad jos nepanardintų po vandeniu, vėliau gerai nusausinti ir išdžiovinti.
Intraveninių tirpalų infuzijos
Tirpalai pašildomi ir lėtai leidžiami į veną, kad pakeltų kūno temperatūrą ir atkurtų elektrolitų balansą organizme. Net ir suteikus kokybišką pirmąją pagalbą, veršelis gali neturėti žindimo reflekso, tačiau bet kuriuo atveju krekenas būtina sugirdyti kuo skubiau, nes su kiekviena valanda imunoglobulinų pasisavinimas mažėja. Tokiu atveju rekomenduojama krekenas sugirdyti su zondu. Svarbu žinoti, kad veršeliui krekenų galima duoti tik įsitikinus, jog jo kvėpavimas ritmiškas ir nebekyla acidozės ar hipotermijos pavojus.
Dažniausios naujagimių veršelių ligos
Jei ką tik gimusiems veršeliams reikia pagalbos, vėliau jie būna imlesni įvairioms infekcinėms ligoms. Dažniausios jaunų veršelių ligos, dėl kurių netenkama prieauglio, yra diarėja, pneumonija ir septicemija. Veršelių užsikrėtimas virusais, bakterijomis ar pirmuonimis nebūtinai lemia klinikinės ligos išsivystymą.
Sumažinus ar pašalinus šiuos rizikos veiksnius, gali susirgti tik pavieniai veršeliai, nors ligos užkratas ir bus patekęs į jų organizmą. Ligų sukėlėjų persistavimas veršelių aplinkoje pieninių karvių bandose yra svarbus veiksnys, siekiant auginti sveiką prieauglį. Diarėjos ir septicemijos ligos sukėlėjų šaltinis dažniausia yra išmatos, o pneumonijos atveju patogenai į veršelių organizmą dažniausia patenka per kvėpavimo takus. Infekcijos šaltinis gali būti ir geriamasis vanduo, girdymo priemonės, graužikai, paukščiai ar žmonės.
Jei liga kyla pirmąją gyvenimo savaitę, didelė tikimybė, kad patogenas į veršelio organizmą pateko iš apsiveršiavusios karvės ar veršiavimosi patalpos. Tai dažniausia jaunų veršelių netekimo priežastis, kuri aktualiausia pirmą veršelio gyvenimo mėnesį. Šios problemos profilaktikai labai svarbu tinkamai girdyti ir prižiūrėti veršelius.
Naujagimių veršelių viduriavimas (diarėja)
Naujagimių veršelių viduriavimas (diarėja) yra dažnai pasitaikantis prieauglio susirgimas. Rizika susirgti šia liga yra jau nuo pirmųjų dienų. Ką tik gimę veršeliai neturi imuniteto, jie neatsparūs įvairiems mikroorganizmams - virusams, bakterijoms, pirmuonims. Viduriavimą sukelia įvairūs mikroorganizmai, neretai veršeliai būna infekuoti keliais patogenais.
Viduriavimas, kurį sukelia Cryptosporidium parvum (kriptosporidijos) parazitas yra dažna mažų veršelių (1-4 savaičių amžiaus) problema. Ligos sukėlėjas prisitvirtina prie plonųjų žarnų sienelių ląstelių ir pažeidžia mikrogaurelius. Dažniausiai kriptosporidijos randamos kartu su rota-, koronavirusais ir/arba E. coli bakterijomis. Esant viduriavimui veršelio žarnyno mikroflora yra sutrikusi, jam sunkiau įsisavinti maistines medžiagas. Viduriuojantys veršeliai netenka daug skysčių, todėl negydomi gali nugaišti.
Viduriavimo priežastys:
- Virusai: Rotavirusas daugelio veršelių išmatose randamas pirmą gyvenimo mėnesį. Diarėja dažniausiai pasireiškia 3-7 gyvenimo dieną. Koronavirusinė infekcija žarnyno gleivinę pažeidžia stipriau nei rotavirusas, todėl susirgimas komplikuojasi į antrinę infekciją, kuri sunkina viduriavimo eigą. Ligos pasireiškimo laikas panašus kaip ir rotavirusinės infekcijos. Galvijų virusinės diarėjos virusas, palyginti su rota- ir koronavirusais, viduriavimą sukelia retai.
- Bakterijos: Kolibakterioze veršeliai dažniausiai suserga pirmomis gyvenimo dienomis. Susirgusiesiems pasireiškia dehidratacija, veršeliai gali nugaišti net nepradėję viduriuoti. Ligos eiga yra greita, pradžioje būdingas silpnumas, dehidratacija, viduriavimas ir veršelis gali nugaišti per parą. Clostridium perfringens C tipas veršeliams pirmosiomis gyvenimo dienomis sukelia viduriavimą. Salmoneliozė pasireiškia dažniausiai 1-2 savaičių amžiaus ir vyresniems veršeliams, kuriems bakterija sukelia viduriavimą, rečiau - pneumoniją, infekuotiems veršeliams gali kilti septicemija.
- Pirmuonys: Cryptosporidium parvum yra dažna veršelių viduriavimo priežastis pieninių galvijų bandose. Kitas pirmuonis, sukeliantis veršelių viduriavimą, yra eimerijos, kurios ligą jaunikliams gali sukelti jau antrą gyvenimo savaitę. Eimeriozė galvijų prieaugliui gali būti aktuali iki 4-6 mėn. Dar vieni pirmuonys - giardijos, taip pat, nors žymiai rečiau nei kriptosporidijos ar eimerijos, gali sukelti viduriavimą, dažniausiai serga 2-4 savaičių amžiaus jaunikliai.
Gydymas ir profilaktika
Veršeliams būtina suteikti palaikomąjį gydymą, duodant pakankamai skysčių su elektrolitais, kad jie išvengtų dehidratacijos ir medžiagų apykaitos sutrikimo. Pirmomis viduriavimo dienomis pieno arba pieno pakaitalo veršeliams galima visai neduoti, o girdyti tik vandeniu su elektrolitais. Skysčių su elektrolitais reikia duoti tiek pat ar net daugiau nei išgerdavo veršelis būdamas sveikas.
Jei viduriavimo priežastis yra bakterinės kilmės, reikia gydyti antibiotikais. Viduriuojančiam veršeliui išsivysto dehidratacija, jis netenka skysčių ir elektrolitų, kyla hipoglikemija, todėl sėkmingam gydymui labai svarbi intensyvi skysčių terapija.
Kriptosporidijų sunku išvengti, nes šis parazitas atsparus dezinfektantams, nėra apsaugančios vakcinos. - veršelių namelius dezinfekuoti 5 proc. amoniako, 10 proc.
Veršelių šėrimas krekenomis pirmomis gyvenimo dienomis negarantuoja, kad veršeliai išvengs kriptosporidiozės infekcijos. Tačiau su krekenomis įgaunamas imunitetas sumažina mišrių infekcijų, tokių kaip E. coli, ir roto virusų riziką, bet sumažina ligos sunkumą.
Veršelių kvėpavimo takų ligos
Daug nuostolių padaro respiratorinės ligos. Veršelių kvėpavimo takų ligos dažniausiai yra ūmios, greitai plinta ir sunkiai gydomos. Praktikoje tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes ligos sukėlėjai pažeidžia tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek ir bronchus, o ligai komplikuojantis vystosi plaučių uždegimas, t. y. pneumonija. Kvėpavimo takų ligomis galvijų prieauglis serga visose pramoninės gyvulininkystės šalyse.
Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad pagrindinė bronchopneumonijų priežastis - infekcijos sukėlėjai. Pirmiausia, tai virusai, sukeliantys bronchopneumoniją, bakterijos, virusų ir bakterijų asociacijos, mikoplazmos, chlamidijos ir net parazitiniai helmintai. Retesnės priežastys yra alergija (kreikiant supelijusiais šiaudais) ir apsinuodijimas.
Pagrindiniai bronchopneumonijų sukėlėjai:
- Paragripo 3 (PG-3) virusai
- Respiratoriniai sincitiniai (RS) virusai
- Infekcinio galvijų rinotracheito (IGR) virusai
- Galvijų virusinės diarėjos (GVD) virusai
Infekcinis galvijų rinotracheitas (IGR)
Sukėlėjas - herpes virusas 1 serotipas (GHV-1). Šio viruso sukeltos infekcijos yra labai paplitusios ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Virusas gali sukelti suaugusių galvijų kvėpavimo ligas, lytinių organų infekcijas, abortus, o jauniems (nuo 1 iki 12 mėn. amžiaus) galvijams pažeidžia kvėpavimo takus. Vien ši infekcija nėra pavojinga gyvybei, bet ji gali sukelti antrinę bakterinę pneumoniją, dėl kurios gyvulys gali nugaišti. Virusas plinta kontaktiniu keliu ir per orą. Jį platina užsikrėtę ir sergantys gyvuliai. Užsikrėtę šiuo virusu galvijai tampa viruso nešiotojais visą gyvenimą.
Liga prasideda lengva forma, pereidama į sunkią, priklausomai nuo antrinės bakterinės pneumonijos sukėlėjo. Sergantiems galvijams pakyla temperatūra. Jie neturi apetito, kosti, padidėja seilėtekis. Išsivysto akių uždegimas su ašarų liaukos pažeidimais, nosies gleivinės uždegimas, kuris progresuoja nuo serozinio iki gleivinio-pūlinio, parausta šnervės ir nosies veidrodėlis (dar vadinamas „raudona nosimi“). Ant šnervių ir nosies veidrodėlio gali atsirasti grupelės pilkšvų nekrotinių žaizdelių. Gerklose pradėjus kauptis pūliams, atsiranda dusulys.
Liga diagnozuojama tiriant kraujo serumą laboratorijoje ankstyvoje susirgimo stadijoje ar pasirinkus gyvulius pagal amžiaus grupes. Taikomas simptominis gydymas, siekiant apsisaugoti nuo antrinės infekcijos sukeltos pneumonijos. Paprastai, norint išvengti ligos, gyvuliai skiepijami gyvomis ir inaktyvuotomis vakcinomis.
Diktiokauliozė
Pasak veterinarijos mokslo specialistų, funkcinius kvėpavimo organų sutrikimus sukelia helmintai. Dažniausia liga - diktiokauliozė, kurią sukelia Dictyocaulus viviparous. Šis parazitas aptinkamas veršelių ir suaugusių galvijų bronchiolėse. Dažniausiai veršeliai apsikrečia ganiavos pradžioje ir suserga bronchitu, plaučių uždegimu. Užsikrėtę veršeliai kosi, dažniau kvėpuoja, sutrinka jų apetitas, pakyla temperatūra. Jie stovi ištiesę kaklą ir sunkiai kvėpuoja.
Siekiant išvengti šio susirgimo, būtina profilaktinė dehelmintizacija, t. y. būtina naudoti veterinarinius preparatus, skirtus galvijams dehelmintizuoti. Pieniniams galvijams gali būti skiriamas preparatas Eprizero, kuris naudojamas transdermaliniu būdu, t. y. tirpalo užpilama ant nugaros. Mėsiniams galvijams gali būti naudojamas Eprizero arba Closamectin tirpalas, kuris naudojamas analogiškai.
Profilaktika
Ūkininkams vertėtų žinoti, kad viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių tvartiniu laikotarpiu - optimalus tvarto mikroklimatas. Tik gerai ventiliuojamame tvarte bus minimalus mikroorganizmų kiekis. Jei tvartas gerai ventiliuojamas, minimaliai sumažinama drėgmė jame, todėl sudaromos nepalankios sąlygos ligų sukėlėjams daugintis.
Apsaugoti mėsinių galvijų prieauglį nuo kvėpavimo susirgimų yra sudėtinga - sunku pritaikyti individualias apsaugos priemones, nes prieauglis dažniausiai laikomas kartu su suaugusiais galvijais. Apskaičiuota, kad vienintelė priemonė, kuri apsimoka finansiškai, yra profilaktinis antibiotikų kursas kiekvienam naujagimiui veršeliui per pirmąsias tris gyvenimo dienas. Dabar rinkoje yra antibiotikų, kurių vienintelės dozės pakanka 14 dienų gydymo kursui.
Rudenį, kai oras atvėsta ir tampa drėgnesnis, galvijininkystės ūkiuose paūmėja kvėpavimo organų ligos. Pasak gyvulininkystės specialistų, pagal dažnumą ir nuostolingumą kvėpavimo organų ligos Lietuvoje užima 3 vietą. Ūkininkai dėl to patiria milžiniškų nuostolių.
Nereikėtų pamiršti, kad gydymas antibiotikais tikslingas tik esant bakterinių infekcijų. Jei gyvulys serga virusinėmis ligomis, antimikrobinės medžiagos apsaugo jį nuo antrinės, bakterinės infekcijos.
Norint išvengti galvijų ligų, pirmiausia reikia neleisti virusų užkratui patekti į bandą. „Pieno ūkių šeimininkai turėtų stengtis pirkti gyvulius tik iš sveikų bandų, atvežtus į ūkį būtina karantinuoti ir laikyti atskirai nuo bandos ne trumpiau kaip 30 dienų.
Vakcinuojami maži veršeliai. Itin efektyvios polivalentinės vakcinos, kurios apsaugo nuo paragripo, respiratorinių-sincitinių ir kitų virusų. „Vakcinacija - viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių galvijų bandose, tačiau prieš ją atliekant būtina nustatyti sukėlėjus. Jei ūkio savininkas nusprendė taikyti vakcinaciją, būtina atlikti bandos gyvulių tyrimą, kai imami įvairių amžiaus grupių gyvulių kraujo mėginiai ir atliekami virusologiniai tyrimai“, - sakė mokslininkas.
Veršelių septicemija
Veršelių septicemijos priežastis dažniausiai yra bakterinė infekcija. Bakterijos, pavyzdžiui, E. coli ar salmonelės, veršeliams užsikrėtus dar gimdoje, per veršiavimąsi ar iš karto po apsiveršiavimo, patenka į veršelio kraują.
Septicemija progresuoja greitai, nes mikroorganizmai dauginasi kraujyje, pažeidžia daugelį vidaus organų. Ligos pradžioje, kuri dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gyvenimo dienomis, išryškėja depresija, silpnumas, jaunikliai guli, prastai žinda. Veršelių sąnariai gali būti sutinę, jie viduriuoja, matyti kvėpavimo sutrikimai, meningitas, drumstos akys, bambos srities audiniai sutinę, nustatomas peritonitas, randama padidėjusi blužnis, limfiniai mazgai. Septicemija susirgę veršeliai ne visuomet karščiuoja, kūno temperatūra gali būti normali arba mažesnė.
Krekenos - imuniteto pagrindas
Ypatingai svarbu, kad veršelis būtų tinkamai pagirdytas krekenomis. Plačiau galite sužinoti pažiūrėję vebinaro “Krekenų girdymas” įrašą.
Priemonės krekenų sugirdymui:
- krekenų girdymo maišeliai;
- krekenų pasterizatorius-atšildytuvas;
- kolostrometras/refraktrometras.
Veršelių sveikatingumo stebėjimo protokolas
Tikslas: Veršeliai auga sveiki, ankstyva prevencija esant susirgimams.
Schema:
- Kiekvieną dieną po rytinio ir vakarinio šėrimo stebima veršelių sveikata.
- Vienviečiuose gardeliuose stebima 2 kartus per dieną.
- Stebimas bendras veršelių sveikatos stovis, viduriavimas, aktyvumas, išgerto pieno kiekis.
- Grupiniuose gardeliuose veršeliai priverčiami pabėgioti 10-20 sek. ir stebima, kaip veršelis kvėpuoja. Kvėpavimo sutrikimu laikoma dažnesnis ir gilesnis nei įprasta kvėpavimas.
- Pažymimas veršelio numeris ir atliekamas gydymas, kai pastebimas viduriavimas, kvėpavimo sutrikimas, veršelis apatiškas.
- Visos sveikatos problemos užrašomos žurnale (viduriavimas, sumažėjęs apetitas ar kt.)
- Baigus šerti, ant lentos užrašomas kito šėrimo planas sergantiems veršeliams.
Pasinaudodami šia stebėjimo schema, pieno ūkiai pradėjo keisti požiūrį į veršelių auginimą. Ūkiai, kuriems buvo įprastas veršelių netekimas virš 10 %, šiandien praranda tik iki 1-2 % veršelių. Veršelių paros priesvoris siekia daugiau nei 900 gramų.
Greita atmintinė: naujagimio veršelio priežiūra
Sėkminga veršelių priežiūra prasideda nuo pirmųjų gyvenimo minučių. Jei užtikrinsite tinkamas sąlygas, greitą krekenų gavimą, gerą mitybą ir higieną - užauginsite stiprius, sveikus ir produktyvius gyvulius. Tinkamai prižiūrimas veršelis šiandien - tai stiprus ūkio pagrindas rytoj.
| Žingsnis | Svarbiausias veiksmas |
|---|---|
| Pirmoji valanda | Krekenos per 2 val. |
| Aplinka | Sausa, šilta, be skersvėjų |
| Maitinimas | Kokybiškas pienas + šienas + starteris |
| Sveikatos kontrolė | Stebėti kasdien, dezinfekuoti virkštelę |
| Socializacija | Tik po 2-3 savaičių, jei veršelis sveikas |
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai Mergaitei: Nuoširdūs Linkėjimai Visoms Amžiaus Grupėms
- Neįtikėtinai Gardžios Burokėlių Salotos su Kiaušiniais – Paprastas Receptas, Kurį Turite Išbandyti!