Leukocitai, dar vadinami baltosiomis kraujo ląstelėmis, yra gyvybiškai svarbi mūsų organizmo imuninės sistemos dalis. Jie atlieka svarbų vaidmenį apsaugant kūną nuo infekcijų, virusų ir kitų kenksmingų medžiagų. Leukocitai yra baltosios kraujo ląstelės, kurios gaminamos kaulų čiulpuose.
Kas yra Leukocitai?
Leukocitai, dar vadinami baltosiomis kraujo ląstelėmis, yra imuninės sistemos ląstelės, kurios padeda kovoti su infekcijomis ir uždegimais. Jie susidaro kaulų čiulpuose ir cirkuliuoja kraujyje bei kituose kūno skysčiuose, siekdami apsaugoti organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių ir kitų svetimkūnių. Yra keli leukocitų tipai - neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai ir bazofilai, - kurie atlieka skirtingas funkcijas organizmo gynyboje. Leukocitų kiekis dažnai tiriamas atliekant bendrą kraujo tyrimą, siekiant įvertinti imuninės sistemos būklę.
Leukocitų Normos Pagal Amžių
Leukocitų kiekis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės. Bendro kraujo tyrimo metu dažnai atliekama ne tik bendro leukocitų kiekio analizė, bet ir atskirų jų subpopuliacijų procentinis pasiskirstymas (neutrofilai, limfocitai, monocitai ir kt.).
Vaikams leukocitų normos skiriasi priklausomai nuo amžiaus:
- Naujagimiai: 9,0-30,0 x 10⁹/l
- 1-12 mėnesių vaikai: 6,0-17,5 x 10⁹/l
- 1-6 metų vaikai: 5,0-15,5 x 10⁹/l
- 7-12 metų vaikai: 4,5-13,5 x 10⁹/l
12 metų ir vyresni: normos tampa panašios į suaugusiųjų normas (4,0-11,0 x 10⁹/l).
Suaugusiems žmonėms normalus leukocitų kiekis kraujyje yra 4,0-11,0 x 10⁹/l. Ši norma gali nežymiai skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodų, amžiaus ar kitų individualių faktorių.
Norma
- Suaugusieji 4,0-10,0 ×109/l
Norma vaikams:
- 0-12 val. po gimimo 13,0-38,0× 109/l
- 1-3 dienos po gimimo 9,4-25,0 ×109/l
- 1 sav. 5,0-15,0 ×109/l
- 2-3 sav. 5,0-11,0 ×109/l
- 1 mėn. 6,0-14,5 ×109/l
- 2 mėn. 6,0-12,0 ×109/l
- 3-6 mėn. 5,5-11,5 ×109/l
- 7-24 mėn.
Ką Rodo Padidėjęs Leukocitų Kiekis?
Padidėjęs leukocitų kiekis (leukocitozė) suaugusiam gali rodyti:
- Infekciją: dažniausiai bakterinę infekciją.
- Uždegimą: gali būti lėtinis uždegimas arba ūminė uždegiminė reakcija.
- Stresą ar fizinę įtampą: leukocitų kiekis gali padidėti dėl intensyvaus fizinio krūvio ar emocinio streso.
- Autoimunines ligas: pvz., reumatoidinį artritą.
- Kraujo ligas: pvz., leukemiją ar kitas hematologines ligas.
Padidėjus leukocitų kiekiui, gali būti skiriami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti tikslią priežastį.
Vaikams leukocitozė dažniausiai rodo infekciją ar uždegiminę reakciją. Naujagimiams ir kūdikiams leukocitų kiekis gali padidėti dėl infekcijų, tačiau padidėjimas taip pat gali būti susijęs su stresinėmis sąlygomis ar net augimo laikotarpiais. Kūdikiams ir vaikams leukocitų padidėjimas paprastai skatina tolimesnį infekcijos šaltinio nustatymą.
Visų penkių leukocitų klasių vienodas padidėjimas vadinamas subalansuota leukocitoze, o sumažėjimas - subalansuota leukocitopenija. Subalansuotos leukocitozės praktiškai nebūna. Paprastai padidėja tik viena (kartais dvi) leukocitų klasės. Todėl padidėjus ar sumažėjus leukocitų skaičiui svarbu įvertinti, kurios leukocitų klasės sąskaita įvyko padidėjimas ar sumažėjimas. Leukocitų skaičiaus padidėjimas dažniausiai būna bakterinių (vyrauja neutrofilai) ar virusinių infekcijų (vyrauja limfocitai) padarinys. Neutrofilinė leukocitozė pasireiškia, kai yra audinių nekrozės požymiai (chirurginė trauma, miokardo infarktas, stambiųjų kraujagyslių trombozė ir t.t.), esant jungiamojo audinio ligai. Kartais leukocitų gamybą stimuliuoja navikinis procesas, nes mutavusios vėžinės ląstelės gali pradėti gaminti hemopoezės faktorius. Pačios dažniausios paraneoplastinės leukocitozės būna vyraujant neutrofilams ar monocitams. Eozinofilinė leukocitozė dažniausiai pasitaiko esant alergijoms, helmintinei infekcijai, kai kurioms odos ligoms. Idiopatinė leukocitozė - ypač retas reiškinys. Leukocitozė visada turi priežastį.
Ką Rodo Sumažėjęs Leukocitų Kiekis?
Sumažėjęs leukocitų kiekis (leukopenija) suaugusiam gali rodyti:
- Virusines infekcijas: pvz., gripą, citomegalo virusą ar ŽIV.
- Imuninės sistemos sutrikimus: pvz., autoimunines ligas ar įgimtus imuniteto sutrikimus.
- Kaulų čiulpų pažeidimus: pvz., dėl chemoterapijos ar radiacijos.
- Tam tikrų vaistų poveikį: pvz., imuninę sistemą slopinančių vaistų.
Leukopenija gali padidinti infekcijų riziką, todėl esant žemam leukocitų kiekiui, gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Vaikams sumažėję leukocitai taip pat dažnai susiję su virusinėmis infekcijomis. Kūdikiams leukopenija gali rodyti įgimtus imuninės sistemos sutrikimus arba būti tam tikrų vaistų poveikio rezultatas.
Leukocitų skaičiaus sumažėjimas, leukocitopenija, dažniausiai būna neutrofilų sąskaita. Leukopenija gali būti vienas svarbesnių laboratorinių požymių, kurie pasireiškia sunkių patologinių būklių pradžioje.
- Virusinio proceso sukelta leukopenija atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Ji paprastai yra nedidelė (2-3×109/l), gali būti iki 10% aktyvuotų virusinių limfocitų (infekcinės mononukleozės metu jų būna daugiau). Tokia leukopenija pranyksta per 1-2 mėnesius. Jeigu leukopenija, atsirandanti viršutinių kvėpavimo takų uždegimo fone nustatoma vaikui, neryškiai palpuojasi blužnis ir kepenys, tokį ligonį reikia pakartotinai tirti keletą kartų. Toliau mažėjant leukocitų arba trombocitų skaičiui (net ir praėjus viršutinių kvėpavimo takų katarui) gali būti svarbu atlikti kaulų čiulpų punkciją;
- Leukopeniją gali sukelti tirotoksikozė (papildomi tyrimai TSH, FT4, anti-TPO);
- Jos priežastimi gali būti geležies deficitinė anemija (MCV, MCH, RDW, geležis, TIBC, feritinas);
- Lėtinis uždegiminis, septinis procesas (lėtinės ligos anemija, karščiavimai, kurie tik laikinai buvo sanuoti antibiotikais, angina, proteinurija, kepenų kolikos ir t.t.);
- Hemolizinė anemija (netiesioginis bilirubinas, haptoglobinas, LDH, hemosiderinas šlapime, ERY šlapime);
- Megaloblastinė ar aplazinė anemija (kartu su leukope- nija gali būti nustatoma trombocitopenija, padidėję MCV, MCH, RDW, sumažėjusi vitamino B12, folio rūgšties koncentracija ir t.t.). Šiuo atveju būtinas kaulų čiulpų tyrimas;
- 2-3 metų vaikams leukopeniją gali sukelti pūliniai, infekciniai procesai, rachitas;
- Staiga atsiradus leukopenijai be akivaizdžių priežasčių kartu su plaukų iškritimu, rytinėmis poliartralgijomis, ryškiu ENG, ANA tirų padidėjimu, - reikėtų įvertinti vilkligės galimybę;
- Leukopenija be aiškių priežasčių, jei nėra somatinių funkcijų pažeidimo, gali būti aplazijos arba leukemijos priežastimi; tokiu atveju būtinas kaulų čiulpų tyrimas;
- Alkoholizmas. Ši priežastis dažniausiai pasireiškia kartu su trombocitopenija, karbohidratdeficitinio transferino (CDT) koncentracijos padidėjimu, kepenų fermentų pakitimais (ypač GGT), MCV padidėjimu, PT pailgėjimu ir kitais labo- ratoriniais bei klinikiniais požymiais;
- Trankviliantų vartojimas. Kartais patvirtinti trankviliantų ir kitų sedatyvinių preparatų vartojimo įtaką leukocitų skaičiui galima tik tada, kai nutraukus medikamentų vartojimą leukopenija praeina;
- Įgimta leukopenija arba leukopenia innocens. Ji nustatoma atsitiktinai, nebūna jokių nusiskundimų. Šios leukopenijos atveju būna 3-4×109/l leukocitų, procentinėje leukogramoje vyrauja limfocitai. Kaulų čiulpuose - normalus vaizdas. Tokiu atveju vis tiek kraują reikėtų tirti 2 kartus per metus. Esant leukopenia innocens kraujo vaizdas nesikeičia per 3-4 metus.
Naujagimių Kraujo Ypatumai
Naujagimių kraujo rodikliai skiriasi nuo suaugusiųjų dėl jų sparčios augimo ir vystymosi dinamikos. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio organizmas prisitaiko prie gyvenimo už gimdos ribų, todėl kraujo tyrimai padeda gydytojams įvertinti naujagimio imuninės sistemos veiklą, deguonies pernešimą, krešėjimą ir kitus svarbius rodiklius.
Pagrindiniai Naujagimių Kraujo Rodikliai ir Jų Normos
Naujagimių kraujo rodikliai turi skirtingas normos ribas nei suaugusiųjų. Štai pagrindiniai rodikliai ir jų normos:
- Hemoglobinas (Hb)
- Norma: 14-24 g/dl.
- Hemoglobino kiekis naujagimiams paprastai yra didesnis nei suaugusiesiems, nes vaisiaus vystymosi metu organizmas kaupia daugiau hemoglobino, kad užtikrintų pakankamą deguonies tiekimą.
- Eritrocitų skaičius (Raudonieji kraujo kūneliai)
- Norma: 4,8-7,1 mln./μl.
- Naujagimių eritrocitų kiekis yra didesnis nei suaugusiųjų, kad būtų užtikrinta tinkama deguonies apykaita, nes gimimo metu plaučiai dar nepradeda veikti pilna galia.
- Hematokritas (Hct)
- Norma: 44-64%.
- Hematokrito rodiklis naujagimiams yra didesnis dėl didesnio kraujo ląstelių kiekio, būtino deguonies transportavimui ir adaptacijai naujoje aplinkoje.
- Leukocitų skaičius (Baltieji kraujo kūneliai)
- Norma: 9 000-30 000/μl.
- Leukocitų skaičius naujagimiams paprastai yra didesnis nei suaugusiems, nes jų imuninė sistema pradeda aktyviai vystytis, prisitaikydama prie naujos aplinkos.
- Trombocitų skaičius (Kraujo plokštelės)
- Norma: 150 000-450 000/μl.
- Trombocitų skaičius naujagimiams yra panašus į suaugusiųjų, ir tai padeda užtikrinti tinkamą kraujo krešėjimą nuo pat gimimo.
- Bilirubinas
- Norma pirmą gyvenimo dieną: 1,4-8,7 mg/dl.
- Norma trečią gyvenimo dieną: 1,4-11,5 mg/dl.
- Bilirubinas yra medžiaga, atsirandanti suirus raudoniesiems kraujo kūneliams, ir jo kiekis dažnai padidėja pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, nes kepenys dar nepradeda pilnai veikti. Padidėjęs bilirubino kiekis gali sukelti naujagimių geltą.
- Retikulocitų skaičius (Jauni eritrocitai)
- Norma: 3-7%.
Gana greitai po gimimo padidėjęs MCV pereina į „normą“ ir vėliau į sumažėjusį MCV. Gimus hemoglobinas maksimaliai dar gali siekti 23,8g/dl, MCV - 140 fL, MCH - 41 pg, eritrocitų skaičius - 6,5×1012/l, hematokritas 0,72 (72%), retikuliocitų skaičius - 70 promilių, trombocitai 530×109/l, leukocitai 38×109/l.
Svarbu Atkreipti Dėmesį
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kraujo tyrimą geriau atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę įvairiausių ligų.
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Mažas cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu (hipoglikemija): priežastys, simptomai ir ką daryti?
- Gyvūnų globos namai Lietuvoje: atraskite jų misiją, iššūkius ir kaip Jūs galite padėti!