Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Reaguoja į garsus. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys.
Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų.
Normalus Regėjimo Vystymasis
- 1 mėnuo. Pirmosiomis gyvenimo dienomis vaikas mato tik labai iš arti, maždaug 20-30 cm. Iš pradžių mato lyg pro rūką ir skiria tik labai ryškius bei kontrastingus objektus. Gana greitai, jau kelių savaičių, ima skirti spalvas. Pirmiausia raudoną, žalią, geltoną. Šiek tiek sunkiau sekasi atskirti mėlyną ir violetinę.
- 2-3 mėnuo. Sulaukęs dviejų mėnesių mažylis jau mato 50 cm atstumu. Jo akies centrinės tinklainės dalis nėra visiškai išsivysčiusi, tad spalvas atskirti dar sunkoka. Geriausiai skiria itin kontrastingus daiktus, o kadangi juodos ir baltos spalvų derinys ypač kontrastingas, tai itin priimtina mažyliui. Sunkiau atskiria nekontrastingas spalvas - raudoną, oranžinę. Trijų mėnesių kūdikis atskiria mamą pagal jos veido išraišką, akis, lūpas, o ne tik iš balso ar kvapo, kaip vos gimęs. Jeigu tokio amžiaus kūdikiui rodysite žaisliuką ir vesite jį į kairę ar dešinę, vaikas seks jį akimis. Sunkiau jam seksis akimis lydėti žaisliukus į viršų (vertikaliai).
- 4 -5 mėnuo. Keturių mėnesių kūdikis mokosi skirti, kaip toli vienas nuo kito yra daiktai. Šiuo laiku jis „atranda“ savo rankas, prisikišęs apžiūrinėja žaislus ir taip pažįsta pasaulį. Iki penkių mėnesių kūdikiams būdingi nekoordinuoti akių judesiai, jos kartais lyg „nuplaukia“ į vieną ar kitą pusę. Nesibaiminkite, tai nėra tikrasis žvairumas, taip gali nutikti iki 5 mėn. Maždaug nuo 5 mėn. susiformuoja stereo matymas. Penktą-šeštą mėnesį atsiranda binokulinis regėjimas, tai yra, kai abi akys žiūri tiesiai ir sugeba į abi puses judėti vienodai.
- 6-12 mėn. T toliau tobulėja akių ir rankų koordinacija, vaikas pats ima norimą daiktą. Aštuonių mėnesių kūdikis atpažįsta žmones per kambario ilgį, o artėjant pirmajam gimtadieniui mato ir seka greitai judantį objektą.
Žvairumas
Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas. Žvairumas - vienos akies nukrypimas nuo žiūrimo objekto: kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita - kažkur į šoną. Žvairuoja 3-4 proc. vaikų. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja.
Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja matymas abiem akimis. Apie 60-80 proc. atvejų žvairumas atsiranda antrųjų metų pabaigoje. Mažylis dažniausiai mato tik viena akimi, negali tiksliai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė. Kuo anksčiau vaikas pradeda žvairuoti, tuo blogesnė prognozė.
Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Jei giminėje yra žvairuojančių žmonių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima.
Žvairumo Tipai
- Vidinis: kai akys susieina ties nosimi.
- Išorinis: kai jos išsiskiria į šalis.
- Vertikalus: kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią.
- Vienpusis: kai tik viena akis žiūri netaisyklingai.
- Pakaitinis: kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies.
- Paralyžinis: kai riboti akies judesiai pakenkto raumens link.
Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Žvairumo Priežastys
- Paveldimumas.
- Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.
- Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens, arba jis gali būti dvigubas.
- Akį judinančių raumenų paralyžius.
- Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės.
- Netaisyklinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti ne į tą raumenį.
- Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).
Žvairumo Gydymas
Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą sąlygoja didelio laipsnio refrakcijos yda (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas). Tuomet reikia nuolat nešioti akinius.
Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių.
Kartais mažylio geriau matanti akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Gydyti reikia nuolat, nes nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Jei neužtenka gydymo akiniais, gydoma chirurginiu būdu - operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų.
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui - sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės ir vienerių metų, vėliau - du kartus per metus.
Nistagmas
Nistagmas apibūdinamas kaip ritmiški, nevalingi, greiti akių judesiai. Nistagmas gali būti fiziologinis arba patologinis. Įgimtas dažniausiai atsiranda iki 6 mėn. amžiaus.
Nistagmo Priežastys
Nistagmas paprastai yra susijęs su įgimtu žvairumu (dažniausiai į nosį). Taip pat centrinės nervų sistemos anomalijomis.
Svarbu tai, jog įgimtas nistagmas neblogėja. Tačiau, jei nistagmas atsiranda vėliau, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes nistagmas gali rodyti galvos smegenų ligas.
Nistagmo Gydymas
Nistagmas nėra išgydoma liga. Gydytojai stengiasi nustatyti priežastį ir, jei įmanoma, gydyti pirminę ligą. Taip pat skiriami specialūs akiniai ar kontaktiniai lęšiai (ypač skaitymui, naudojant gerą apšvietimą).
žymės:
Panašus:
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Naujagimių slaugytojos karjera: reikalavimai, atlyginimas ir perspektyvos
- Darželio Nauda Vaikui: Išsamūs Argumentai Už ir Prieš, Kuriuos Turite Žinoti!
- Atostogos Lenkijoje su vaikais: lankytinos vietos ir pramogos