Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Naujagimio skrandžio talpa
Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml.
Atpylimas
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Vėmimas
Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.
Tuštinimasis
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose.
Viduriavimas
Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Vidurių užkietėjimas
Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. 4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi.
Kūdikių diegliai (kolikos)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Ką daryti esant diegliams?
- Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų.
- Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą.
- Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
- Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas.
- Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys.
- Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Ką daryti, jei kūdikis nemiega?
Jei vaikas gerai miega nuo gimimo ir toliau vienodai gerai miega arba jei nemiega nuo gimimo ir toliau taip prastai miega kūdikystėje ir pirmaisiais gyvenimo metais - dažniausiai toks jo miegojimo stilius yra įgimtas ir nieko labai nepakeis (nebent mamą nuramins) nei migdančios arbatėlės, nei mikstūros, nei valerijono vonelės.
Vangumas
Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris.
Zirzimas
Tačiau jei nėra (gydytojas taip pat neranda) jokios objektyvios priežasties, jei vaikutis sveikas, žvalus, reaguoja kalbinamas į žaislus, tai zirzimas, cypsėjimas, inkštimas greičiausiai nereiškia nieko bloga. Tai tiesiog neramus kūdikis ir nieko nepadarysi. Svarbu nepalikti jo zyziančio, užimti, nuolat pasiūlyti naujos veiklos, sudominti nauju žaisliuku, dainelėmis, švelnia muzikėle. Ar reikalingi zirziukui tyrimai, sprendžia vaikučio gydytojas.
Žagsulys
Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos), sumažėjus kūno temperatūrai (sušalus ar prisivalgius per šalto maisto), stipriai susijaudinus, po juoko priepuolio, per greitai ryjant maistą ar skystį (prisirijus oro) ir pan.
Springimas
Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti - tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti - juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka.
Kūdikio išmatos
Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų). Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia. Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti.
Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.
Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai (FVTS)
FVTS - tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų. Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų. Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis.
Fiziologinis kataras
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
žymės:
Panašus:
- Naujagimių žagsulys: sužinokite priežastis ir efektyviausius būdus, kaip padėti kūdikiui
- Stebuklinga naujagimio, kūdikio ir vaiko raida: ką privalote žinoti kiekvienas tėvas!
- Kaip Patikrinti Naujagimio Regėjimą: Svarbiausi Patarimai Tėvams
- Nežinomi Faktai apie Kaetaną Leontjevą-Numą: Įkvepianti Biografija, Kurią Būtina Perskaityti!
- Kalėdiniai renginiai vaikams darželyje: geriausi scenarijai, kūrybiškos idėjos ir naudingiausi patarimai