Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Veterinarija - gyvūnų medicinos mokslas, kuriame kreipiamas dėmesys į gyvūnų anatomiją, ligas bei jų gerovę. Veterinarijoje gausu teorinės informacijos, kuri uždeda veterinarams arba veterinarijos studentams didelę atsakomybę, tinkamai pritaikyti teoriją, kurią tikslingai aprašyti padeda veterinarijos rašto darbai.

Tačiau veterinarijos rašto darbai gali būti aktualūs ir naudingi tiems, kurie domisi veterinarija asmeniškai ir nori saviugdos šioje srityje. Jie, parašyti įvairiomis temomis, gali padėti veterinarijos studentams moksluose ir praktiniuose atvejuose.

Lesinimo Įtaka Apvaisinimui

iai normaliai augts, vystytssi ir bkts produktyvks, reikalingas tam tikras maisto med~iags kiekis, kur/ jie turi gauti su lesalais. iai kombinuotieji lesalai, kuris sudtyje yra viss reikalings maisto med~iags.

is produktyvumui turi reikams moksliakai pagr/stas normuotas lesinimas, atsi~velgiant / js genetines savybes, produkcij ir laikymo slygas. is vislum, pagerinti kiauainis inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus.

iamas aminorkgatis ir vitaminus. is laikymo slygas ir js lesinim.

Vitaminų ir Mineralų Įtaka

Kiauainis kokyb /takoja taip pat ir vitaminai. iuks iaeiga. Kiauainis mas priklauso nuo viats svorio, produktyvumo ir taip pat nuo lesals maistingumo.

Lesals sudtis ia dalies gali /takoti kiauainis dyd/. Lesals kiekybinis ir kokybinis parametrs pakeitimas turi bkti daromas atsargiai ir /sitikinus, kad tai nepadarys neigiamo poveikio kiauainis produkcijai.

ios kiauainis dyd/, yra linolin rkgatis, baltymai ir bktinosios aminorkgatis. is lesaluose suma~inus mints med~iags koncentracij arba pakeitus lesals struktkr, suma~s ir kiauainis dydis.

Svarbiausia aminorkgatis veikianti kiauainis svor/ yra metioninas. is auginimo laikotarpyje yra kitas bkdas kontroliuoti kiauainis svor/. Tai yra labai geras balansas tarp pastovios kiauainis produkcijos ir kiauainis svorio kontrols.

Viatoms senstant kiauainiai didja. is am~iaus jis pasiekia 68 g.

Laikymo Sąlygos

is laikymo patalpa turi bkti sausa, gerai vdinama, sienos ir lubos turi bkti lygios, be plyais, kad negalts apsigyventi ekto parazitai. Grindys gali bkti betonins, plkkto molio ar kitokios.

iamas tik pasibaigus produktyvumo periodui. Esant reikalui, kraikas permaiaomas, perkasamas, kad nesusidaryts drgna pluta.

Labai svarbu yra temperatkros re~imas. Optimali temperatkra paukatidje yra 18  22 ÚC. Jeigu patalpoje temperatkra aukatesn, kiauainiai bkna smulkks, su prastu lukatu, o jeigu ~emesn  viatos sulesa daugiau lesals ir ma~iau padeda kiauainis. Nukritus temperatkrai ~emiau 0 ÚC, viatos gali nustoti dti kiauainius.

Pagal europos standartus amoniako leid~iama 20 ppm, CO2  3,000 ppm, CO  10 ppm. Laikant suaugusias viatas js produktyvumui labai didels /takos turi aviesos re~imas. Labai intensyvus apavietimas viatoms nereikalingas.

Kad viatos bkts produktyvios, pirmomis augimo savaitmis pakanka 10  20 liukss. Viatoms pradjus dti, apavietimas padidinamas iki 30 liukss. is tankiui, gali sukelti kanibalizm.

Viats ir gaid~is santykis turi bkti 10 : 1. is pulko vidutin/ svor/. Viats kiauainiai turts sverti 52  65 g.

Kiaušinių Kokybė ir Tinkamumas

Jei kamera didesn, reiakia, kad ia jos iagaravo daug vandens, ir inkubacijai tokie kiauainiai netinka. Kiauainio trynys turi bkti centre ir vartant ma~ai judti. Baltyme neturts bkti intarps, o vytuliai silpnai matomi.

Kiauainis svrimo pranaaumas yra tas, kad kiekvien dien sveriant nustatoma kiauainis svorio keitimosi tendencij. Sverti reikia ma~iausiai 90 kiauainis, geriausiai surinktus ryte, iaskyrus dvitrynius ir /skilusius kiauainius. iai per didelio svorio.

Kiauainiai turi bkti renkami ma~iausiai 4 kartus dienoje, o per produktyvumo periodo pik rekomenduojama 6 kartus. iuks tinkamum tolimesniam auginimui. Kiauainis surinkts nuo kraiko negalima dti / lizdus.

Tokie kiauainiai turi bkti surenkami ir sudedami atskirai nuo kiauainis ia lizds ir aiakiai identifikuojami. Siekiant u~kirsti keli kiauainis du~iams, jie visada turi bkti renkami atsargiai.

Kiauainiai turi bkti renkami / plastikinius ar pluoatinius dklus. Dklai su kiauainiais turi bkti sukraunami ir gabenami trimis aukatais. Deformuots. Ant neavaris kiauainis lukato palyginus su avariais kiauainiais yra deaimtimis ir net aimtais karts daugiau mikroorganizms, kas ir predisponuoja daug greitesn/ js patekim / kiauain/. iau.

Netinkami kiauainiai turi bkti saugomi atskirai nuo inkubacinis kiauainis. Kiauainis apdorojimo kambaryje turi bkti palaikoma avara ir tvarka. Kiauainis saugykloj turi bkti palaikoma ir kenkjs kontrol.

Dezinfekcija

Msinis viats tvs pulks paukatid~is, viss /rengims, aplinkos ir kliauainis dezinfekcija yra esmin biosaugos dalys. Chloras  yra palyginti nebrangus ir veiksmingas. Broileris tvinis pulks fermose, chloras pirmiausiai naudojamas vandens linijs dezinfekcijai. Chloras u~muaa didel grup bakterijs ir viruss, geriausiai veikia kai pH 7,2  7,4. iau chloras sukelia paukatids /rengims korozij.

Fenolio junginiai  naudojami da~niausiai valant aplink paukatides. Fenolio junginis yra ribotas aktyvumo laikas priea virusus. Fenolis pasi~ymi bekteriocidiniu veikimu ir pakankamai gerai veikia naudojant dezinfekavimui organines med~iagas.

Jodas  yra labiau stabilus, negu chloras, bet jis ramiai inaktyvuoja organines med~iagas. iai paukatid~is, /rengimams, kiauainis sanitarijai ir inkubatoriaus valymui.

Amonio junginis pranaaumas yra tas, kad jis beskonis, bekvapis ir nedirginantis. Formalinas/formaldehidas  skystas formalinas ar formaldehido dujos yra neabejotinai labiausiai efektyvus, norint pagerinti sanitarin bkkl. Formalinas ir formaldehidas yra dirginantis ir toksiaki.

Formaldehidas veikia netgi esant kai kurioms organinms med~iagoms. Gali bkti naudojamas efektyviai sterilizuoti pastatus ir /rengimus. Geriausiai veikia esant aukatai temparatkrai ir dideliam drgnumui.

Dedamus / inkubatoris kiauainius reikia dezinfekuoti. Tai didina prieauglio iaeig, taip pat apsaugo embrionus nuo /vairis ligs sukeljs. Dezinfekuojama da~niausiai formaldehido garais atskiroje patalpoje arba specialioje kameroje.

Kubiniam metrui kameros imama 30 ml formalino, 20 ml vandens ir 20 g kalio permanganato. Formalino tirpalas supilamas / molin/ arba emaliuot ind ir dedamas / kamer. . tirpal atsargiai /pilama kalio permanganato. Reakcijos metu iasiskiria formaldehidas. Ekspozicija  30 min. nuo reakcijos pabaigos.

Neturint atskirs patalps, kiauainius galima dezinfekuoti inkubatoriuje. Tam naudojama tik pus mints med~iags kiekio. Po dezinfekcijos garai neutralizuojami amoniaku.

Iaskiriamos trys saugojimo zonos: kiauainis saugojimo patalpa paukatidje, transportas ir perykloje. Paskutiniai tyrimai parod, kad kiauainiai turi bkti palaipsniui atvsinami nuo padjimo momento iki peryklos kiauainis saugyklos, kur turi bkti vsiausias taakas. iuks kokybs prie~astimi.

Inkubavimas

Ilga kiauainis sandliavimo trukm didina inkubacijos laik. Vidutiniakai, viena kiauainis laikymo diena, prailgina inkubacij viena valanda. Tai reikia turti omenyje, dedant kiauainius / inkubatoris. iuks iaeig. iuks kokyb. Broileriai, iasirit ia kiauainis, kurie buvo saugomi 14 diens ir daugiau, svorio priaugs ma~iau.

Tinkamos slygos priklauso nuo kiauainis saugojimo laiko. Inkubatorius  tai aparatas, kuriame palaikoma temperatkra, drgm, oro judjimas, vartomi kiauainiai. Inkubacinis re~imas palaikomas automatiakai.

. inkubaroris dedams kiauainis temperatkra turi bkti +18  20 ÚC. `alts kiauainis / inkubatoris dti negalima, nes ant js kondensuojasi drgm, dl to temperatkra ilgai nepakyla iki normos.

Iki normos temperatkra ir drgm turi pakilti per 4 -5 val. Sudjus kiauainius, reikia patikrinti, ar vartomi kiauainiai neiakris, kontroliuoti inkubatoriaus darbo re~im. Viats kiauainis skilimas inkubuojant prasideda po 18  18,5 pars. Skilimo metu kiauainiai nebevartomi, sudedami horizontaliai.

Inkubatoriuje palaikoma +36,9  37 ÚC temperatkra, santykinis oro drgnumas  68  74 %. Optimalios temperatkros sutrikimai nevienodai veikia embrions augim /vairiose js vystymosi stadijose.

Jei kiauainiai perkaitinami per pirmsias 12 perinimo valands (iki 42 ÚC), embrionai ~kva per pusvaland/. i perinimo par, temperatkrai pasiekus 39 ÚC, pastebimi /vairks embrions galvos iasigimimai, o ketvirt ir penkt perinimo dien  vidaus organs pakitimai.

Kiauainis perkaitinimas antrojoje perinimo pusje pavojingesnis negu pirmojoje. Ant alantojaus ir amniono sienelis pastebimos vandeningos /vairaus dyd~io pkslels. Drgms kiekis inkubatoriuje yra svarbus fizinis veiksnys, veikiantis embriono vystymsi.

Oras inkubatoriuje turi bkti maiaomas ventiliatoriumi tam, kad vienod~iau aildyts kiauainius virautiniuose ir apatiniuose sietuose. iuks pkkai bkna pilnai iad~ikv. iuks iaskyla 21,0  21,5 inkubacijos par.

Po skilimo inkubatorius ir sietai turi bkti gerai iaplaunami ir iadezinfekuojami. Nepakankama oro apykaita ir neteisingas kiauainis vartymas.

Lesalų Kokybiniai Parametrai

Toliau pateikiamos lentelės, kuriose nurodomi lesalų kokybiniai parametrai, svarbūs auginant viščiukus:

1.1.1 lentel. Viščiukų lesalų sudėtis (0-12 sav.)

Komponentas Rekomenduojamas kiekis
Vit. A, TV 4000-4600
Vit. D3, TV 1250-1600
Vit. E, mg/kg 20-25
Vit. K3, mg/kg 1,5-1,0
Tiaminas, mg/kg 1,2-1,0
Riboflavinas, mg/kg 5,0-2,8
Pantotenatas, mg/kg 6,0-7,0
Niacinas, mg/kg 30-16
Piridoksinas, mg/kg 1,8-1,0
Cholinas, mg/kg 186-550
Folio rkgatys, mg/kg 1,0-0,45
Biotinas mg/kg 0,06-0,12

1.1.2 lentel. Linolinės rūgšties ir amino rūgščių kiekis

Komponentas Rekomenduojamas kiekis
Linolin rkgatys, % 1,2-1,0
Metioninas, % 0,26-0,35
Metioninas + cistinas, % 0,52-0,60
Lizinas, % 0,65-0,75
Triptofanas, % 0,14-0,19
Vit. A, TV 4000-4500
Vit. D3, TV 1250-1600
Vit. E, mg/kg 20-20
Vit. K3, mg/kg 1,5-1,0
Tiaminas, mg/kg 1,2-1,0
Riboflavinas, mg/kg 5,0-2,75
Pantotenatas, mg/kg 6,0-7,0
Niacinas, mg/kg 30-16
Piridoksinas, mg/kg 1,8-1,0
Cholinas. Mg/kg 186-450
Folio rkgatys, mg/kg 1,0-0,45
Biotinas mg/kg 0,06-0,09

1.1.3 lentel. Kalcio, fosforo ir natrio kiekis

Komponentas Rekomenduojamas kiekis
Kalcis, % 1,35
Fosforas, % 0,45
Natris, % 0,17
Linolin rkgatys, % 1,5
Metioninas, % 0,32
Metioninas + cistinas, % 0,58
Lizinas, % 0,74
Triptofanas, % 0,16
Vit. A, TV 11000
Vit. D3, TV 1750
Vit. E, mg/kg 40
Vit. K3, mg/kg 5,0
Tiaminas, mg/kg 2,5
Riboflavinas, mg/kg 10,0
Pantotenatas, mg/kg 20,0
Niacinas, mg/kg 45
Piridoksinas, mg/kg 5,0
Cholinas. Mg/kg 186
Folio rkgatys, mg/kg 1,25
Biotinas mg/kg 0,20

1.1.4 lentel. Linijų derinių lesalų parametrai

Parametrai Cobb 500 Ross 308
AE, kcal/kg 2860 2860
}alieji proteinai, % 16,0 16,0
Kalcis, % 2,9 3,0
Fosforas, % 0,45 0,40
Natris, % 0,17 0,16
Linolin rkgatys, % 1,5 1,25
Metioninas, % 0,35 0,35
Metioninas + cistinas, % 0,64 0,61
Lizinas, % 0,78 0,83
Triptofanas, % 0,17 0,21
Vit. A, TV 11000 10000
Vit. D3, TV 1750 1600
Vit. E, mg/kg 40 45
Vit. K3, mg/kg 5,0 2,0
Tiaminas, mg/kg 2,5 3,0
Riboflavinas, mg/kg 10,0 5,5
Pantotenatas, mg/kg 20,0 7,0
Niacinas, mg/kg 45 18
Piridoksinas, mg/kg 5,0 2,0
Cholinas. Mg/kg 186 450
Folio rkgatys, mg/kg 1,25 0,90
Biotinas mg/kg 0,20 0,20

žymės:

Panašus: