Sveikas vaikas - tai visų tėvų svajonė ir auklėtojų tikslas. Ar vaikas toks užaugs, priklauso nuo suaugusiųjų - kokias sąlygas vaikui augti ir vystytis jie sudarys. Vaiko organizmą labai stipriai veikia jam skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje auga. Judėjimo stoka, televizija, kompiuteriai, užteršta aplinka lemia nevisavertį vystymąsi ir augimą.
Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl jie turi bendradarbiauti, vieni kitiems padėti. Jie su vaiku praleidžia daug laiko, rodo pavyzdį, perteikia žinias, gebėjimus ir įpročius. Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą.
Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi. Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai.
Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu. Vaiko psichinis vystymasis dažniausiai sinchronizuojasi su jo judesių vystymusi. Nuolatinis fizinis aktyvumas, ypač augimo laikotarpiu, atlieka panašų vaidmenį kaip sportininkų treniruotės. Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį.
Muzikinės mankštos svarba
Mažųjų kūno kultūra neatsiejama nuo visų raumenų grupių lavinimo. Ypač svarbu treniruoti silpnesnes raumenų grupes, pavyzdžiui, pilvo preso raumenis, kurie užtikrina normalų vidaus organų darbą. Dažnai šiems, taip pat ir pečių juostos bei riešo raumenims, skiriama per mažai dėmesio.
Augančio žmogaus organizme kaulų mažėja, nes jie suauga vienas su kitu. Naujagimis turi apie 400 kaulų, ikimokyklinio amžiaus vaikas - apie 300, o suaugęs žmogus - 208. Visi ikimokyklinuko kaulai yra minkšti ir elastingi, nes kremzlinio audinio juose yra daugiau nei kaulinio. Vaikui augant kauluose mažėja vandens, ir jie vis labiau prisisotina mineralinių medžiagų. Tinkamas kaulų vystymasis yra glaudžiai susijęs su vaiko fiziniu aktyvumu - taisyklinga kaulo struktūra susiformuoja tik jį veikiant gniuždymo ir tempimo jėgoms.
Ikimokyklinio amžiaus vaiko širdis yra palyginti maža ir silpna, o organizmo jaučiamas deguonies bei maistinių medžiagų poreikis, kurias perneša kraujas, - didelis. Todėl vaiko širdis turi dirbti intensyviau nei suaugusiojo. Lyginant su pastaruoju, vaiko kraujospūdis yra mažesnis, o pulsas - dažnesnis. Plaučiai vystosi kartu su krūtinės ląsta, kuri vaikui augant keičia formą. Iš pradžių krūtinės ląsta būna statinės pavidalo, vėliau, susiplodama ir išsitempdama, įgauna nupjauto kūgio formą.
Vaiko plaučių tūris yra nedidelis, tai kompensuojama dažnesniu kvėpavimu. Taigi, judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą, nes plaučiams tenka atlikti didesnį darbą. Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia geresnę judesių koordinaciją.
Rūpindamiesi savo vaikų sveikata, tėvai turi sudaryti jiems deramas motorinio vystymosi sąlygas. Ribojant vaikų fizinį aktyvumą vėlinamas motorinis, fizinis ir psichinis vaiko vystymasis. Judesių lavinimas neatsiejamas nuo vaiko protinio ugdymo. Fizinė veikla turėtų būti praturtinama užduotimis intelektui ugdyti, pasauliui pažinti.
Pratimai ir žaidimai
Pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek kartų metei kamuolį aukštyn, draugui, kiek kartų sugavai, pasakyti, kuris kamuolys - guminis ar kimštinis - yra didesnis, kuris sunkesnis, kokios jis formos ir spalvos. Arba, tarkime, nustatyti, kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio maišelis - apskritimo, kvadrato, ar trikampio. Kokių spalvų yra ant jo nubrėžti koncentriniai ratai, kuris iš jų didesnis.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas. Įvairūs pratimai ir žaidimai praturtina vaikų judėjimo patirtį, supažindina su skirtingais judesiais, elementariausiais sporto šakų veiksmais. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Vaikai sistemingai mokomi kaskart vis sudėtingesnių judesių. Sąlygos dažnai keičiamos, palengva sunkinamos. Veiksmai atliekami su įvairaus dydžio, formos, svorio priemonėmis. Tai ugdo gebėjimą diferencijuoti judesių parametrus, pajausti erdvę, suvokti laiko trukmę.
Nereikia pernelyg daug dėmesio skirti technikos mokymui. Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda - stovi, sėdi, vaikštinėja.
Mankštai reikia parūpinti tinkamą aplinką. Darželyje tai - sporto salė ar kita tam pritaikyta ir paruošta patalpa. Ruošiant vietą mankštinimuisi namie, reikėtų perstumti arba pernešti trukdančius baldus. Svarbu pasirūpinti dviem dalykais: besimankštinančiųjų saugumu, kad jie neužsigautų, nesusižeistų, taip pat kad nebūtų gadinamas interjeras, pavyzdžiui, mėtant sviedinį.
Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos įtraukia įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, judėjimo erdvė. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios.
Vaikui būtina sudaryti įvairiapusio judėjimo galimybes, jį aktyvinti ir skatinti. Mankštinimasis ikimokyklinukui turi būti smagus užsiėmimas. Vaikui labai svarbu, kad jis darželyje su kitais vaikais ar namie su tėvais galėtų pašokinėti, pamėtyti sviedinį, varžytis ir nugalėti, pasimokyti naujų judesių, o ką nors išmokęs - turėtų kam pasigirti. Tačiau suaugusieji šioje programoje privalo numatyti ir sveikatingumo bei edukacinių tikslų įgyvendinimą. Reikia pasirinkti tinkamus pratimus ir vadovauti juos atliekant.
Parinkti tinkamus pratimus nėra lengva. Nereikėtų siūlyti ir pernelyg lengvų pratimų, o tuos, kuriuos vaikas išmoksta atlikti - palaipsniui sunkinti. Sudėtingesnius, didesnių fizinių ir psichinių pastangų reikalaujančius pratimus rekomenduotina kaitalioti su lengvesniais, tada vaikas galės pailsėti. Raumenų grupių veiklos kaita - irgi svarbus pratimų atrankos kriterijus. Pamankštinus kojas, reikia imtis rankoms skirtų pratimų - tuo metu kojų raumenys galės ilsėtis; pamankštinus pilvo raumenis, pradėti mankštinti nugarą ir t. t.
Patarimai kaip vesti mankštą
Nereikia vaiko versti daryti pratimą, jei vaikas bijo ar nenori jo atlikti dėl kitų priežasčių. Kad mankšta būtų vaikui maloni ir teiktų džiaugsmą, ji turi vykti ramioje, draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje. Žaidimų taisyklės turėtų būti paprastos ir aiškios. Vaikas paprastai stengiasi parodyti, kad mokės, ir labiau susidomi pratimu. Dažna ikimokyklinukų mankštinimosi forma yra mėgdžiojamieji žaidimai. Vaikas mėgdžioja jam žinomų gyvūnų, daiktų elgesį arba judesius.
Žaidimą patartina organizuoti taip, kad vaikas turėtų galimybę laimėti. Nuolatos pralaimėdamas jis praras norą rungtyniauti ir mankštintis. Optimalus mankštinimosi laikas - 20-30 min. Šis laikas priklauso nuo vaiko norų, galimybių ir susidomėjimo. Ir priešingai - kai vaikas nerodo nuovargio požymių ir dar norėtų mankštintis, mankštos laiką galima pratęsti. Kiek kartų kartoti kiekvieną pratimą, ir kiek jis turi trukti, taip pat priklauso nuo individualių vaiko galimybių.
Pavyzdžiai pratimų
Pirmuosius pratimus galima atlikti net ir lovytėje, ypač jei vaikutis tingi keltis. Pradėkite nuo kvėpavimo ir labai gero pasirąžymo, kad ištampytumėte visą kūną. Kvėpuoti reikėtų giliai ir lėtai: giliai įkvėpkite, kol suskaičiuos iki 3, sulaikyti kvėpavimą, po to pamažu iškvėpti per suspaustas lūpas. Pratimą kartokite 3 kartus. Įkvėpkite pro nosį ir išpūsti kuo daugiau oro pro burną, tarsi stengiantis pripūsti žaislą.
- Pratimas „Daryk, kaip aš!“ Mama ir mažylis stovi lengvai pritūpę. Pratimą pradeda mama rodydama pavyzdį: pirmiausia suplojama delnais, tada kaire ranka suplojama i dešinę koją, p tą patį padaroma kita ranka ir pan.
- Pratimas „Malūnėlis“ Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
- Pratimas „Lanksti nugarytė“ Vaikutis atsistoja, kojytės pečių plotyje, o rankos ant liemens. Pirmiausia į dešinė ir kairę pusę lenkiama galva, paskui tą patį padarome visu kūnu. Sunkesnė pratimo versija: įkvėpiant palenkti liemenį į kairę pusę ir dešine ranka moti aukštyn. Iškvėpiant grįžti į pradinę padėtį.
- Pratimas „Pečių raumenų tempimas“ Atsistoti pražergtomis kojomis, vieną ranką pakelti virš galvos, kitą nuleisti prie šono.
- Pratimas „Siek, kiek pasieksi!“ Vaikutis sėdasi ant grindų, kojas pražergtos į šalis kiek galima daugiau. Viena po kitos rankutėmis „žingsniuojama“ į priekį.
- Pratimas „Lėktuvėlis“ Mažylis atsigula ant žemės liesdamas ją priekiu. Pakelią kairę ranką ir bando suimti dešinę koją, nugara išsilenkia. Galvą reiki pakelti į viršų. Stenkitės koją pakelti kiek galima aukščiau. Palaikome kelias sekundes, tada lėtai nuleidžiame.
- Pratimas „Kojos kėlimas“ Atsigulti ant nugaros, kojas ištiesti, rankas priglausti prie liemens. Pakelti dešinę koją, sukti ratuką ir nuleisti.
- Pratimas „Nykštukai - milžinai“ Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas pakelti aukštyn.
- Pratimas „Kojos pirštų siekimas“ Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Iškvėpiant pasilenkti ir rankomis paliesti kairės kojos pirštus. Įkvepiant išsitiesti, rankos ant liemens.
- Pratimas „Ritmas“ Mažylis sėdi ant kėdutės. Mama stovi priešais ir ploja melodiją.
- Pratimas „Plojimas delnais virš galvos“ Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
- Pratimas „Rankų tempimas“ Vaikutis sėdi ant kėdės, į rankas paima kamuolį. Mama stovi jam už nugaros. Vaikutis pakelia rankas su kamuoliu virš galvos ir atiduoda kamuolį mamai. Vaikutis trumpam atsipalaiduoja.
- Pratimas „Linksmieji sukiniai“ Vaikas ir mama atsisėda ant grindų vienas kitam nugaromis per rankų ilgio atstumą. Mama apima kamuolį ar kokį kitą žaislą ir pasisukusi į dešinė perduoda į mažyliui.
- Pratimas „Linksmasis futboliukas“ Mažylis atsisėda ant grindų, per kelius truputį sulenkia kojas, o rankutėmis atsiremia į žemę. Mama atsisėda priešais, maždaug 1,5-2 metrų atstumu. Kad paspirtų kamuolį mamai, vaikutis turės atkelti sėdynę nuo žemės, remdamasis į ją rankomis.
- Pratimas „Beždžioniukas“ Vaikas stovi, po to pasilenkia į priekį ir rankomis atsiremia į grindis. Rankomis ir kojomis spardo kamuolį, kaip beždžioniukas.
- Pratimas „Pritūpimas“ Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi.
Baigiant makštelę, o taip pat ir tarp pratimų galima padaryti atpalaiduojančių pratimų. Kartais užtenka tiesiog papurtyti rankas ar kojas, kad raumenys atsipalaiduotų. Norint atipalaiduoti labiau reikėtų atsigulti ant nugaros, užsimerkti ir pagulėti.
Muzikinė mankšta darželiuose
Ar žinote, kad Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Linelis‘‘ kiekvienas rytas prasideda nuo mankštos? Didžiausi mankštos mėgėjai yra „Bitučių“, „Žibučių“, „Dobiliukų“, „Pienės“, „Saulučių“, „Boružiukų“, „Varpelių“, „Ramunės“ grupių ugdytiniai. Pasak trenerės Nataljos, sporto salėje 15 minučių mankšta suteikia žvalumo visai dienai. Vaikų atliekami pratimai išjudina visą kūną, stiprina raumenis, lavina lankstumą, laikyseną, pusiausvyrą ir koordinaciją, erdvės suvokimą, gerina šoklumą, ištvermę bei reakciją.
Širvintų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikučiai mankštą įpratę daryti kiekvieną rytą grupėje arba salėje. O štai 2015 m. rugsėjo 21-25 d. žvali nuotaika ir atėjęs ruduo pakvietė visus muzikinei ryto mankštai „Rudens spalvų kokteilis“ gryname ore.
Lopšelio-darželio renginys „Rudens spalvų kokteilis“ sutapo su visoje Lietuvoje vykstančia „Judėjimo savaite“, kurią organizavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija. Tad nelikome abejingais ir prisijungėme prie Europos judėjimo savaitės, nes judėjimas mums suteikė ne tik fizinę, bet ir dvasinę naudą. Šio renginio tikslas - populiarinti vaikų ir darbuotojų fizinį aktyvumą gryname ore, skatinti vaikus mankštintis ir sportuoti, tobulinti išmoktus judesius, ugdyti drausmingumą, draugiškumą ir pagarbą draugams.
Kodėl siūlėme įgyvendinti šį tikslą? Todėl, kad skatiname kitokį fizinį aktyvumą. Renginio organizatoriai ir auklėtojos žino, kad ritminga rytinė mankšta, kuri kiekvieną rytą organizuojama visiems kartu, kelia gerą nuotaiką ir yra geros savijautos šaltinis. Parodėme, kad vaikams ir darbuotojams mankštintis kartu nėra sudėtinga, yra drąsiau ir smagiau. Tad kilo mintis organizuoti ryto mankštą darželio kieme, o po mankštos apibėgti ratą aplink darželį.
Pirmąją šio renginio dieną pradėjome nuotaikinga ryto mankšta salėje, nes lauke lijo lietus. Mankštą pravedė Lėjos mama Renata. Visi džiaugėsi ir dėkojo Renatai, padėjusiai sukurti gerą ir šventinę nuotaiką. Gražus spalvingas antradienio rytas sukvietė visus grupių vaikučius į darželio kiemą. Renginio iniciatorė ir organizatorė auklėtoja Aldona kartu su vaikais darė apšilimą pagal dainelę „Labas rytas tau galvyte“, atliko kvėpavimo pratimus, mankštino rankeles ir kojeles pagal ritminės muzikos įrašą. Kupini džiugių emocijų, energijos vaikai apibėgo aplink darželį ir grįžo į grupes.
Atėjo lauktas trečiadienio rytas. Andželee tėvelis Donatas sukvietė ne tik vaikučius, bet ir darželio bendruomenę į nuostabią, nepakartojamą karatė mankštą. Pedagogai ir vaikai dėkoja Donatui už skirtą dėmesį ir reikalingą pagalbą vedant mankštą. Ketvirtadienį vyko „Futboliuko“ mankšta, kurią pravedė darželio „Futboliukas“ trenerė, Armando mama Vilma. Dėkojame jai. Penktadienį užbaigėme muzikinę mankštą naudodami sporto inventorių, kurią pravedė meninio ugdymo pedagogė Aurelija. Vaikų pageidavimu šokom šokį „Judam, krutam, kaip kas mokam“.
Visos grupės, apibėgusios aplink darželį, puoselėjančios sveiką gyvenseną buvo apdovanotos padėkomis už aktyvų dalyvavimą muzikinėje ryto mankštoje gryname ore „Rudens spalvų kokteilis“. Tikimės, kad ši sveikatingumo idėja kiekvieną rytą dalyvauti mankštoje, kuo daugiau judėti, gyvuos lopšelio-darželio bendruomenėje. Tokios netradicinio ugdymo dienos vaikams teikia sveikatos kūnui ir džiaugsmo sielai. Smagu buvo visiems kartu mankštintis, atsipalaiduoti, apibėgti aplink darželį ir su gera nuotaika grįžti į grupes. Sveikai gyventi yra smagu!
Panašus:
- „Muzikinė kaukė“ užkulisiuose: Kasparo Varanavičiaus neįtikėtinas kelias į žvaigždžių viršūnę
- Mankšta kūdikiams namuose: pratimai, nauda ir patarimai tėvams
- Akių mankšta vaikams: kaip pagerinti regėjimą žaidžiant
- Vaikų Globos Namų "Šaltinis" Pertvarka Šiauliuose: Iššūkiai, Sprendimai ir Ateities Galimybės
- Kodėl Nėštumo Metu Trūkinėja Lūpų Kampučiai? Efektyvūs Sprendimai Ir Patarimai