Važiuojant nuo Plungės prieš pat Mažeikius pasitinka Tirkšlių miestelis. Tvarkingi namai, kruopščiai prižiūrėti kiemai, daugelyje jų net ankstyvą pavasarį širdį šildo pirmieji žiedai. Kaip liudija įvairūs šaltiniai, Tirkšlių vardas jau aptinkamas XIII amžiuje.
Tirkšlių Istorijos Bruožai
„Tai gana senas miestelis“, - pasiteiravus, kuo ypatingi Tirkšliai, sako seniūnas Juozas Kungys. Nuo XVI a. minimas Tirkšlių dvaras. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės. Miestelio neaplenkė ir inkvizicija. Iš senųjų išlikusių dokumentų išsiaiškinta, kad 1630 m. birželio 12 dieną Tirkšlių miestelyje įvyko inkvizicijos teismas ir už raganavimą ant laužo buvo sudeginta Regina Kosčiukienė. Vėliau buvo nuteistos dar dvi „raganos“ - Sudienė ir Saukienė. XIX a. - XX a. pirmoje pusėje Tirkšliai buvo valsčiaus centras. Čia vykdavo dideli turgūs ir prekymečiai. 1901 m. tirkšliškis G. Miežis įsteigė pirmąją lietuvišką krautuvę su lietuviška iškaba „Krautuvė S. Miežio.
1905 m. miestelyje veikė valsčiaus raštinė, vaistinė, 7 alinės, krautuvė ir degtinės monopolis, kuriame 1904 m. Nepriklausomybės metais Tirkšliai buvo valsčiaus centras. Veikė valsčiaus savivaldybė, girininkija, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktas, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, malūnas, kooperatyvas, elektrinė, smulkaus kredito draugija, valstybės bibliotekos šaulių skaitykla, kelios krautuvės ir amatininkų įmonės. Sovietmečiu miestelis buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, 1978 m.
Šiandien kai kuriuos miestelio istorijos epizodus primena išlikę statiniai ir paminklai. Bene seniausias iki mūsų dienų išlikęs paminklas - Penkių širdžių koplytstulpis, kaip manoma, pastatytas XVII a. pabaigoje. Beveik penkių metrų aukščio balto mūro su penkiomis raudonomis širdutėmis ir kryžiumi pasibaigiantis koplytstulpis apipintas įvairiausiais pasakojimais. Vienuose teigiama, kad koplytstulpį 1667 m. pastatė Tirkšlių dvaro savininkė Važinskienė savo sūnui, kurį švedai pakorė, atminti.
„Kituose pasakojama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių dvaro savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Į Tirkšlius atvykę švedai pradėję ieškoti Važinskio. Juos pamačiusi Važinskienė su 4 vaikais pasislėpė viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet nieko neradę, sugavo sargą, visaip jį klausinėjo, kur yra dvarininkas ir jo šeima, bet sargas neišdavė ir slėptuvės neparodė. Įpykę švedai nuvedė sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudė. Kitais duomenimis, koplytstulpis pastatytas 1867 metais penkiems sukilėliams, žuvusiems per 1863 m.
Miestelio centre stovi 1939 m. pastatyta Kristaus Karaliaus bažnyčia, per gaisrą sudegus senajai. Išlikusi ir medinė žydų sinagoga. Paveldosaugininkų manymu, tai ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų. Ji medinė, nedidelė, stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu, atgręžta rytų-vakarų kryptimi. Nėra aiškios išorinės ribos tarp vyrų ir moterų pusių.
Konradas Kaveckas: Iš Tirkšlių Kilęs Maestro
2015 m. Tirkšliai didžiuojasi ir savo kraštiečiais. Čia 1905 m. lapkričio 5 d. gimė Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas Konradas Kaveckas. „Minėdami jo 110-ąsias metines, Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje surengėme VI sakralinės muzikos festivalis „O Sacrum Convivium“.
Festivalio iškilmės prasidėjo Tirkšlių šventoriuje, šalia prieš dešimtmetį K. Kavecko 100-ųjų gimimo metinių atminimui pastatyto memorialinio akmens. Tais metais mūsų rajone ir pradėtas rengti kompozitoriui, pedagogui, chorvedžiui skirtas Sakralinės muzikos festivalis, - iškilius miestelio žmones prisimena seniūnas J. Kungys. K. Kaveckas gimė 1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšliuose, jo tėvas - vargonininkas, mokytojas ir chorvedys Vladas Kaveckas taip pat buvo J. Naujalio mokinys, todėl nenuostabu, kad nuo pat mažų dienų Konradas buvo gabus muzikai, tėvas leisdavo jam atsisėsti ir prie vargonų.
Sūnui baigus pradinę mokyklą, šeima išsikraustė į Kaišiadoris, bet supratę, kad sūnui reikia mokslo, išleido mokytis į Mažeikių progimnaziją. Ten būsimasis chorvedys įsitraukė į mokyklos chorą, dramos būrelį, o muzikos ir chorinio dainavimo mokėsi pas vargonininką Karolį Pukevičių. 1922 m. baigęs keturias gimnazijos klases būsimasis kompozitorius pradėjo mokytis Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, baigė ir ją, ir muzikos mokyklą, kur mokėsi vargonauti pas J. Naujalį.
1926 m. K. Kaveckas įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti pedagogikos, ten gavo ir vargonininko-chorvedžio vietą, 1929-1933 m. Paryžiaus muzikos mokykloje jis studijavo vargonų mokslą, dirigavimą ir kompoziciją, muzikos teorijos ir istorijos paskaitų klausėsi Sorbonos universitete, o Šv. Grigaliaus institute studijavo grigališkąjį choralą.
„Kaip pasakojo pats kompozitorius, visų šių mokslų galėjo ir nebūti. Lietuvos vyriausybė nusprendė, kad jis privalo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, nes yra tik pirmo kurso studentas. K. Kaveckas keturis kartus ėjo pas konservatorijos direktorių, prašė, kad parašytų, jog jis yra penkto kurso studentas, tačiau jo prašymų niekas nepaisė. Ir tik apsilankius bažnyčioje bei paprašius šv. Antano pagalbos, penktasis jo prašymas buvo išgirstas“, - pasakojo R. Grušas. Atlikęs karo prievolę K. Kaveckas aktyviai įsitraukė į muzikinį gyvenimą: vadovavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mišriam chorui, dirbo Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku.
Vėliau jis išvyko į Vilnių, kur dirbo konservatorijos dėstytoju, vėliau - choro dirigavimo katedros vedėju, sukūrė daug dainų, instrumentinių kūrinių, parašė daug straipsnių, recenzijų. K. Kaveckas buvo 1939 m. Kaune vykusios Pavasario federacijos dainų šventės dirigentas ir rajoninių dainų švenčių dirigentas, 1946-1990 m. - respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyriausiasis dirigentas, chorų konsultantas, meno ir repertuarinių komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų vertinimo komisijų pirmininkas, išugdė apie 70 choro dirigentų. Kompozitorius mirė 1996 m. lapkričio 8 d.
K. Kaveckas neužmiršo gimtinės - jis dalyvavo Mažeikių muzikos mokyklos veiklos 25-mečio ir 30-mečio šventėse, su Lietuvos radijo ir televizijos choru buvo atvežęs autorinę programą, parašė melodijas garsiajai dainai „Ten, kur Venta“ bei kitai dainai apie mūsų miestą - „Gyvuokit, Mažeikiai“.
Buvęs Mažeikių muzikos mokyklos direktorius R. Grušas prisimena: jam studijuojant muzikos akademijoje, dirigavimo egzamino metu K. Kaveckas paprašė sugroti taip pat Tirkšliuose gimusio kompozitoriaus Vytauto Klovos kūrinį „Mirštantis sveikina gyvenimą“. „Atvykęs į mūsų rajoną, kompozitorius visada prašydavo, kad jį nuvežtume į Tirkšlius. Nors senieji tirkšliškiai sakė, kad kraštiečio gimtojo namo jau nebėra, pats maestro man vis parodydavo nuo miestelio bažnyčios Kapų gatvės link stovintį pirmą dešinėje juodą namą ir sakydavo, kad štai čia jis gimęs. Jis turėjo fenomenalią atmintį - pasakodavo prisiminimus ne tik dienų, bet ir valandų tikslumu, o jo charakterį būtų galima apibūdinti keliais žodžiais: paprastas, nuoširdus, tikras žemaitis“, - prisiminė R. K. Kavecko 100-ųjų gimimo metinių proga Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios šventoriuje buvo atidengtas memorialinis akmuo, viena Mažeikių miesto gatvių pavadinta kraštiečio vardu, mūsų mieste kas dvejus metus vyksta tradicinis K. Kavecko sakralinės muzikos festivalis „O Sacrum Convivium“.
Tikimasi, kad kitais metais bus surengtas devintasis festivalis. Mažeikių dailės mokyklos direktorius, skulptorius Zenonas Steponavičius sukūrė akmeninę kompoziciją, skirtą Vytautui Klovai ir K. Kaveckui. „Buvo idėja ją pastatyti Tirkšlių miestelio bažnyčios šventoriuje, tačiau tam negauta vyskupo leidimo. Manau, kad reikėtų prie tos idėjos sugrįžti, o kompoziciją pastatyti prie Mažeikių muzikos mokyklos. Ji pavadinta V. Klovos vardu, tad čia tikrai tiktų, pagerbiant du iškilius mūsų krašto muzikus“, - kalbėjo R. Grušas.
Vytautas Klova: Kompozitorius ir Pedagogas
Minint kompozitoriaus bei pedagogo Vytauto Klovos 90-ąsias gimimo metines, Mažeikių rajono Tirkšlių miestelyje 2016 m. Vytautas Klova gimė 1926 m. sausio 31 d. Mažeikių apskrities Tirkšlių miestelyje vaistininkių Emilijos ir Julijono Klovų šeimoje. 1927 m. lapkričio 18 d. šeimoje gimė dar vienas sūnus - Boleslovas, vėliau tapęs žymiu Lietuvos dailininku monumentalistu. Motina Emilija Navickaitė, gyvendama su tėvais Peterburge, lankė dailės studiją, skambino fortepijonu, buvo meniškos sielos ir pirmoji sūnų muzikos mokytoja. Ji buvo baigusi farmacijos mokslus ir kartu su vyru Julijonu bei tėvu Jokūbu Navicku dirbo Tirkšlių vaistinėje. Julijonas Klova mirė anksti, palikęs abu sūnus 11-12 metų.
Meilę muzikai sūnūs, matyt, paveldėjo iš senelių, o pomėgį piešti - iš motinos Emilijos. Tirkšliuose baigę pradinę mokyklą, broliai mokėsi Mažeikių gimnazijoje ir lankė 1942 m. įkurtą Čiurlionio dailės būrelį, kuriam vadovavo piešimo mokytojas akvarelistas Česlovas Kontrimas. Gimnazijoje dirbęs muzikos mokytojas Juozas Remys subūrė įvairių instrumentų orkestrėlį, kuriame fortepijonu grojo Vytautas, o smuiku Boleslovas. Jau tuo metu Vytautas Klova kūrė populiarią muziką fortepijonui bei mokinių spektakliams. Vos pravėrus Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos duris nustebina ant sienos pritvirtintas meniškas kaltinis viekšniškio kalvio Česlovo Pečetausko darbas.
Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Tirkšliuose įsisuko permainų vėjai. Nyko kai kurie privatizuoti pastatai. Trūko lėšų gatvėms, šaligatviams remontuoti. „Pastaruoju metu pasinaudojant ES lėšomis pavyko sutvarkyti miestelio centrą. Atnaujinome gatves, šaligatvius, susitvarkėme centre esantį skverą. Į miestelio centrą investuota apie 59,6 tūkst. eurų, - pasakoja seniūnas. - Žinoma, dabar laikas nėra palankus pamatyti visą mūsų miestelio grožį.
Pasitinkant Velykas Tirkšlių seniūnijos bendruomenė papuošė miestelio centrą originalia ir spalvinga kompozicija. Miestelį švarinti ir gražinti padeda dirbantys viešuosius darbus ir atidirbantys už gautas pašalpas. Pasak J. Kungio, jie ir gėles sodina, jas prižiūri, ir menkaverčius krūmus iškerta, ir šiukšles surenka. „Seniūnija turime vieną darbininką, bet jis vienas visų tų darbų nesuspėtų nudirbti. Jis nudirba didesnės atsakomybės reikalaujančius darbus, kur be įrangos neišsiversi. Taip yra, kad ateinantiems dirbti viešųjų darbų nelabai gali ir moka naudotis šiuolaikiniais įrankiais. Ne visi ir dirbti nori. Vieniems gėda šiukšles rinkti ar kitus darbus miestelyje dirbti, tad jie tai suserga, tai kitų priežasčių nedirbti randa.
Miestelio centre akį patraukia atnaujintas pastatas. „Tai socialinis būstas, - paaiškina seniūnas. Atnaujintas vaikų darželio pastatas. Jį lanko apie 100 vaikų. „Turime ir mokyklą, bet mažėjant vaikų skaičiui iš vidurinės mokykla perorganizuota į pagrindinę. Jau anksčiau dalis tėvų savo vaikus leisdavo į Mažeikius, o dabar į Mažeikių mokyklas perkelta dar daugiau vaikų, nes tėvai nori, kad nereikėtų vaiko vėliau perkėlinėti mokytis kitur, - sako seniūnas. Prieš ketverius metus Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ėmė organizuoti konkursą „Saugiausia seniūnija“.
Nugalėtojai renkami pagal daugybę kriterijų - kaip seniūnija rodo iniciatyvą rūpinantis gyventojų saugumu, kaip propaguojama saugi kaimynystė, vertinamas policijos rėmėjų skaičius ir jų veikla, nusikalstamumo ir avaringumo būklė, visuomenės atstovų pagalba, išaiškinant nusikalstamas veikas bei teisės pažeidimus ir kita. Atgimė ir miestelio centre esantis ir ne vieną dešimtmetį užkaltais langais stovėjęs kultūros namų pastatas.
„Sovietmečiu tai buvo vieni moderniausių kultūros namai. Buvo ir koncertų salė su scena, ir šokių salė, ir dar „Seklyčia“. Vėliau kultūros namai buvo privatizuoti, bet naujajam savininkui nereikalingi. Nušiuro pastato išorė. Išdraskytas vidus. Taigi užkalė langus ir paliko, - kultūros namų istoriją pasakoja Tirkšlių kultūros centro direktorius Leonardas Žalimas. - Prieš kelerius metus Mažeikių rajono savivaldybė apsižiūrėjo, kad prie pat Mažeikių šmėkšo apleistas pastatas. Jį nupirko iš savininko ir, pasinaudojant ES paramos lėšomis, atnaujino. Buvo panaudota apie 70 tūkst. eurų. Prieš trejus metus kultūros darbuotojai įsikėlė į atnaujintą pastatą. Dabar turime kur ir susirinkti, ir renginius organizuoti. Tik viena bėda - žmonės atprato dalyvauti mėgėjiško meno kolektyvuose ar eiti į renginius. Kas nori, nuvažiuoja į Mažeikius, kur vysta labai daug ir įvairių renginių.
„Labai malonu, kad Mažeikių rajono savivaldybės įsteigta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija šiemet paskirta mūsų miestelio menininkei, atsidavusiai savo darbui mokytojai, poetei, tautodailininkei, Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio narei Almai Krapauskienei, - įsikalbėjus apie kultūrą pasidžiaugia seniūnas J. Kungys ir priduria, kad didžiausios tirkšliškių šventės - Petrinės ir rudenį rengiamas Kermošius.
- Atvykusiųjų į šventę laukia prekybininkų ir amatininkų mugė, sporto varžybos, koncertas ir daug kitokių šventinių malonumų. Šie renginiai ne šimtus, o tūkstančius žmonių pritraukia. Suvažiuoja ir iš aplinkinių rajonų, ir iš tolimesnių vietovių. Tapo tradicija per tas šventes ir giminėms, ir seniai bebendravusiems draugams susitikti. Seniūnijos vadovas pasidžiaugė ir padėkos vakarais bei jų svečiais - žmonėmis, kurie niekada neatsisako padėti. L. Žalimas prasitaria, kad jo galvoje sukasi idėja suburti dūdų orkestrą - juk pats muzikantas, mokslus krimtęs dabartinės Muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose. Orkestras pagyvintų miestelio gyvenimą.
„Žinoma, sovietiniais laikais buvo kitoks kultūros supratimas. Nepasakyčiau, kad šiandien tas supratimas geresnis, - užsimena centro direktorius ir pagyvėjęs priduria. - Kai prieš metus pradėjau vadovauti kultūros centrui, pirmiausia pasidairiau, ką siūlo aplinkiniai centrai. Nusprendžiau, kad reikia pradėti rengti šokius brandesnio amžiaus žmonėms. Pasak L. Žalimo, visi reginiai organizuojami kartu su seniūnija, Tirkšlių seniūnijos bendruomene, vadovaujama Vytauto Norbuto, ir parapija. „Viską darome kartu, juk to paties miestelio gyventojai esame“, - pritaria V. Vasaros estrada - tik nedidelė dalis tirkšliškių poilsio infrastruktūros jų nuo seno pamėgtame pušyne. Čia įrengtos pavėsinės, kuriose orams atšilus mielai renkasi mamos su savo mažyliais. Ne tik miestelio, bet ir Mažeikių gyventojai pušyno takais mėgsta pavaikščioti.
„Žiemą vaikams nuo kalniuko ir slidėmis nusileisti, ir rogutėmis pasivažinėti labai patinka. Per poilsio dienas čia visada gausu lankytojų, - pastebėjimais pasidalija seniūnas. - Mažeikių savivaldybės rūpesčiu įrengta futbolo aikštė. Tiesa, ji ne visai atitinka dydžio reikalavimus, bet futbolą joje galima žaisti. Yra ir paplūdimio tinklinio, krepšinio aikštelės. Atšilus orams jose visada pilna jaunimo. Tampa tradicija rengti ir sporto šventes. Prieš metus seniūnija sudalyvavę Mažeikių rajono savivaldybės konkurse, skirtame sveikai gyvensenai populiarinti, nusipirkome ir pušyne sumontavome treniruoklių komplektą. Mėgsta žmonės ant jų pasimankštinti. Nors miestelis didesnio vandens telkinio neturi, jį kerta Stulpo upelis, bet visiškai netoli savo vandenis plukdo Venta.
2000 metais susikūrusi Tirkšlių seniūnijos bendruomenė jau kelinti metai suburia gyventojus gerumo akcijai. Už bendruomenės surinktas lėšas kalėdinėmis dovanėlėmis pradžiugina miestelyje gyvenančius neįgaliuosius. „Kadangi lėšos kuklios, visiems dovanų neužtenka. Tai vienais metais vieniems dovanų nuvežame, kitais metais - kitiems“, - gyvenimo tikrovę apibūdina V. Kitas Tirkšlių išskirtinumas - kasdien juntamas nemažo miesto alsavimas. „Manau - tai privalumas. Pirmiausia - miestelyje nemažėja gyventojų. Šiuo metu čia gyvena apie 1700 žmonių. Kitas privalumas - miestelyje mažesnis nedarbas, nes nemaža gyventojų dalis darbą susiranda Mažeikiuose, - miestelio kasdieninį gyvenimą apžvelgia seniūnas. - Žinoma, yra ir kita pusė. Kaip jau minėjau, gyvenimas miesto pašonėje nelabai palankus mokyklai.
Pasak seniūno, miestelyje ne tiek daug darbo vietų. „Yra kelios stambesnės įmonės. Tai „Translandija”, „Autobastionas“, „Dujoda”, „Vistana“, „Visvilas”, „Andrava”, „Tirmeda”, „Danuva“. Prie miestelio ribos yra įsikūrę „Pušyno namai“. Ten yra viešbutis, nedidelis SPA centras, restoranas. Tad atvykus į mūsų kraštus, yra kur apsigyventi. O parodyti mes turime ko.
Muzikiniai Renginiai: Sakralinės Muzikos Festivalis „O Sacrum Convivium“
Mažeikių rajono Tirkšlių Šv. Kristaus Karaliaus bažnyčioje 2005 m. lapkričio 4-ąją aukotos šv. Mišios, skirtos kraštiečio pedagogo, chorvedžio, kompozitoriaus Konrado Kavecko 100-osioms gimimo metinėms. Po jų apie maestro gyvenimą, kūrybą kalbėjo muzikologas Vaclovas Juodpusis, o Šv. Kristaus Karaliaus bažnyčios (P. Cvirkos g. 11) šventoriuje parapijos klebonas Antanas Beniušis pašventino paminklinį akmenį su memorialine lenta. Eskizą kūrė mažeikiškis skulptorius Zenonas Steponavičius. Renginyje dalyvavusi Muzikos akademijos pianistė, maestro dukra Cecilija Kaveckaitė-Jamontienė, pirmą kartą apsilankiusi tėvo gimtinėje, dėkojo už gražų atminimo įamžinimą. Ji prisiminė, kad Konradas Kaveckas domėjosi Mažeikių kraštu ir jo muzikiniu gyvenimu, būdamas Žemaitijoje visada stengėsi aplankyti Tirkšlius, nebijodavo užeiti ir į čia esančią bažnyčią.
Vakare Mažeikių kultūros centre vyko 1-asis Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalio „O sacrum convivium“ („O, šventas susitikime“) koncertas. Mažeikiuose bažnytinės muzikos festivaliai vyko nuo 2003-iųjų, tik jie dar nebuvo vadinami maestro vardu. Taip siekta įprasminti iš Tirkšlių kilusio vargonininko, pedagogo ir kompozitoriaus atminimą. „Tai buvo vienas garsiausių chorvedžių per beveik aštuoniasdešimties metų laikotarpį, ne vienos respublikinės dainų šventės vyriausiasis dirigentas, ilgametis valstybinės filharmonijos choro vadovas, iš koncertų po pasaulį parsiveždavęs pačius gražiausius atsiliepimus.
Juozas Vitkus-Kazimieraitis
Numatoma gruodžio 16 d. 17.00 val. Tirkšlių kultūros centre demonstruoti naują istorinį dokumentinį filmą J. Vitkui-Kazimieraičiui atminti „Bučiuoju, Juozas“. J. Vitkus-Kazimieraitis gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Ketūnuose, Mažeikių r. Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. Studijavo Kauno karo mokykloje, Briuselio (Belgija) aukštojoje karo mokykloje. Grįžęs į Kauną, tarnavo Inžinerijos bataliono technikos viršininku. Dėstė inžineriją Karo mokykloje.
Rašė į „Kardą“, „Karį“, „Mūsų žinyną“ ir kt. 1941 m. prisijungė prie stiprėjančios pogrindžio kovos už Lietuvos laisvę, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, įkūrė ir vadovavo antinacinei „Kęstučio“ organizacijai, dėstė pogrindinėje karo mokykloje. Antrosios bolševikinės okupacijos metais visas jėgas skyrė partizanų veiklai organizuoti. 1944 m. pasitraukė į pogrindį ir tiesiogiai partizanavo: įsteigė Dzūkų grupės štabą, parengė pirmuosius dokumentus, suformavo Merkio rinktinę. Įkūrė „A“ apygardą, o 1946 m. pavasarį, kartu su Tauro apygardos partizanais suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu.
1946 m. balandžio 22 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią valstybingumo atkūrimo principus, leido srities laikraštį „Laisvės varpas“. 1946 m. liepos 2 d. Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“ yra viešosios informacijos sklaidos priemonė, pateikta sertifikuoti pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą. Redakcinė politika ir Žurnalistų etikos kodeksas, paremti mūsų redakcijos vertybėmis, lemia mūsų sprendimų priėmimo procesą ir formuoja mūsų platinamos informacijos turinį. Biudžetinė įstaiga, Laisvės g. (8 443) 98 204, faks. (8 443) 25 844 | El. p. *DĖMESIO!
žymės: #Gime
Panašus:
- Kaip Išsirinkti Tobulas Vaikiškas Ausines Muzikai – Patarimai Tėvams
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Kelionė automobiliu su kūdikiu: nepakeičiami patarimai kiekvienam tėvui!
- Neįtikėtinos Idėjos Vaikų Darbeliams su Verbomis – Kūrybiškumas ir Linksmybės!