Šiame straipsnyje apžvelgiamas žymaus teatro aktoriaus ir dramaturgo Moljero gyvenimas bei kūryba.
Moljero Biografija
Teatro aktorius gimė 1934 m. kovo 23 d. Grašių kaime, Utenos rajone. Mirė 2014 m. kovo 7 d.
- 1957 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) aktoriaus meistriškumo katedrą.
- 1956-1959 m. Kapsuko (dabar - Marijampolės), 1959-1960 m. Rusų dramos teatrų aktorius.
- 1960-1965 m. Vilniaus kultūros švietimo technikumo dėstytojas.
- 1965-1994 m. Jaunimo teatro aktorius.
Svarbiausi Vaidmenys
Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, daugiausia charakterinių. Svarbesni vaidmenys:
- 1967 m. Bodrikuras Ž. Anujo „Žana“
- 1968 m. Nasturtas V. Palčinskaitės „Aš vejuosi vasarą“
- 1969 m. Silvestras Ž. B. Moljero „Skapeno klastos“
- 1971 m. plėšikas Karlas A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė“
- 1976 m. Imrė Šebekas I. Šarkadžio „Prarastas rojus“
- 1979 m. Kozeris Žemaitės „Trys mylimos“
- 1980 m. stalius Engstranas H. Ibseno „Šmėklos“
- 1981 m. Redžinaldas P. Ustinovo „Fotofinišas“
- 1981 m. Kapinių kunigaikštis V. Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani…“
- 1983 m. Tansykbajevas Č. A.
Asmeninis Gyvenimas ir Kūryba
Grašio humoro programose skambėjo Rytų aukštaičių tarmė. Linksmose istorijose dažnai buvo girdėti žodelis „brač“. Todėl žmonės A. 2012 m. Vardas: MykolasPavardė: KARKAGimimo data: 1892-11-01Gimimo vieta: Samarakėlių k. Gimimo data pagal naująjį kalendorių - 1892 m.
Mykolas Karka: Įvairiapusė Asmenybė
Tėvai: Jurgis Karka (1850-1904) - kariškis, žemdirbys, išsilavinęs valstietis, ir Kotryna Ališauskaitė-Karkienė (1851-1935) - žemdirbė, švietėja, kaimo daraktorė. Augo su broliais, buvo jauniausias. 1892 m. lapkričio 3 d. 1903-1906 m. M. Karka lankė Troškūnų pradžios mokyklą, vėliau pas vargonininką J. Balčiūną mokėsi muzikos.
Mokslai ir Muzikinė Veikla
1908-1912 m., finansiškai remiamas Troškūnų dvaro savininko Stanislovo Montvilos, jis mokėsi Vilniaus muzikos mokyklos vargonų skyriuje, jo vargonavimo mokytojas buvo J. Lesnevskis, diriguoti mokė A. Vyležinskis, teorinių muzikos disciplinų - T. Brazys ir J. Kalinauskas. Mokydamasis jis dainavo choruose, vargonininkavo, bendradarbiavo su J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičiumi, L. Gira, J. Tumu-Vaižgantu ir kitais lietuvių inteligentais.
Darbas ir Kūrybinė Veikla
1912-1913 m. M. Karka dirbo vargonininku Traupyje (Anykščių r.), 1913-1914 m. - Panevėžio Šv. Stanislovo koplyčioje. Panevėžyje jis subūrė lenkų chorą, kuris giedojo ir lietuviškai. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vengdamas mobilizacijos į carinės Rusijos kariuomenę, M. Vėliau 1914-1918 m. jis praleido Sankt Peterburge (Rusija), kur 1915 m. subūrė "Spindulio" darbininkų chorą, bendravo su Č. Sasnausku, A. Kačanausku, P. Adomavičiumi, K. Petrausku ir kitais lietuvių muzikais. 1918 m. grįžęs į Panevėžį, M. Karka ten liko iki gyvenimo pabaigos. Gyvendamas Panevėžyje, jis 1918-1919 m. dar dirbo vargonininku, o nuo 1919 m. ėmėsi pedagoginės veiklos: 1919-1944 m. dėstė muziką Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, 1927-1935 m. - ir Panevėžio mokytojų seminarijoje, o 1938-1944 m. - ir Panevėžio amatų mokykloje. Visur jis steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus. Nuo 1919 m. M. Karka įsitraukė ir į teatrinę veiklą.
Teatrinė Veikla
1919 m. jis subūrė vaidintojų trupę "Šikšnosparnis", iš pradžių vaidindavo šios trupės pastatymuose, vėliau režisavo jos spektaklius. 1919 m. pavasarį jis kartu su Liudviku Jakavičiumi pastatė Panevėžyje pirmąjį spektaklį - G. Landsbergio-Žemkalnio "Blindą". 1919-1921 m. jo trupė Panevėžyje pastatė ir parodė net 26 vaidinimus. Po to, kai 1921 m. "Šikšnosparnis" įsiliejo į "Aido" draugiją, 1921-1927 m. M. Karka aktyviai dalyvavo dramos, muzikos ir dainos draugijos "Aidas" veikloje, buvo šios draugijos valdybos narys, 1924 m. 1927-1940 m. M. Karka vadovavo "Dainos" draugijos Panevėžio skyriui, statė muzikinius veikalus, vadovavo mėgėjų chorams, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje.
Dalyvavimas Dainų Šventėse
Chorus parengė 1924 m., 1928 m. ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune ir buvo 1924-ųjų šventės dirigentas. 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei M. Karka parengė Panevėžio katedros 42 dalyvių chorą ir Panevėžio "Dainos" draugijos 34 dalyvių chorą. 1940 m. jis suorganizavo Panevėžio muzikos kursus ir jiems vadovavo. Antrojo pasaulinio karo metais, 1943 m. birželio 6 d., Panevėžyje jis surengė dainų šventę.
Pedagoginė Veikla Po Karo
1944-1960 m. M. Karka buvo Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas, 1944-1950 m. - direktorius. Dėstė muziką ir dainavimą miesto pedagoginėje mokykloje, 1958-1962 m. vadovavo darbo veteranų mišriajam chorui.
Darbas Operetės Teatre
1960-1975 m. M. Karka buvo Panevėžio operetės teatro muzikos vadovas ir dirigentas. Jo iniciatyva buvo pastatyta R. Planquetto komiška opera "Kornevilio varpai" (1960 m.), J. Miliutino operetė "Čanitos pabučiavimas" (1964 m.), B. Gorbulskio operetė "Naujametinis karnavalas" (1965 m.), K. Millockerio operetė "Gasparonė" (1966 m.), A. Riabovo muzikinė komedija "Vestuvės Malinovkoje" (1967 m.), D. Šostakovičiaus muzikinė komedija "Maskva-Čeriomuškos" (1969 m.), E. M. Karka buvo Panevėžio miesto meno mėgėjų apžiūrų ir dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas.
Kūrybinis Palikimas
Jis taip pat sukūrė muziką S. Čiurlionienės-Kymantaitės, Moljero, N. Pogodino dramos veikalams, operetę "Šviesutė" pagal B. Buivydaitės libretą, operą "Miškelio pasaka", muzikinį vaidinimą "Sniego karalaitė", parašė dainų ir giesmių, harmonizavo liaudies dainų chorams.
Šeima ir Atminimas
M. Buvo vedęs, žmona Julija Karkienė. Sūnūs: Vytautas Karka (1919-1977) - jūrininkas, Gediminas Karka (1922-1991) - teatro ir kino aktorius bei režisierius. Anūkai dvyniai Andrius Karka (g. 1948 m.) - pedagogas, aktorius, ir Kristina Karkaitė-Mazūrienė (g. Mirė 1984 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Kapą ženklina iškilus betoninis paminklas su stilizuotu kryžiaus siluetu, postamente akmens plokštėje iškaltas įrašas: "Karkų šeima / Kotryna Mykolas / Julija Gediminas / Eugenija". Karkų šeimos kapas įtrauktas į Panevėžio miesto vietinį kultūros vertybių registrą. 1992 m. Panevėžyje, ant pastato A. Smetonos gatvėje Nr. 4, buvo atidengta memorialinė lenta, kuri primena čia gyvenusius: 1958-1984 m. - Mykolą Karką ir 1980-1991 m. - Gediminą Karką. Panevėžio 13-oji vidurinė mokykla 1995 m. buvo pavadinta Mykolo Karkos vardu, nuo 2009 m. - Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla. Kasmet lapkričio 12-ąją, per M. M. Karkos gimtosios sodybos vieta buvusiame Samarakėlių kaime XXI a. Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas M. Karkos dokumentų asmeninis fondas (F.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- „Nuaro“ Gyvūnų Globos Namai: Tikros Atsiliepimų istorijos, Veikla ir Sprendžiamos Problemos
- Vaiko Alergija Ant Veido: Kaip Atpažinti, Ką Daryti Ir Greitas Gydymas