Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Edukaciniai ir lavinamieji žaidimai yra puikus būdas vaikams mokytis, lavinti savo įgūdžius ir tuo pačiu smagiai praleisti laiką. Šie žaidimai skatina kūrybiškumą, problemų sprendimą, logiką, atmintį ir socialinius įgūdžius.

Kodėl svarbūs mokomieji žaidimai?

Šiame amžiuje itin sparčiai plečiasi vaiko kalbos žodynas ir bendravimo įgūdžiai, nes paruošiamoji darželio grupė ar mokykla kasdien pasiūlo vis naujas diskusijas. Žaidimai, knygos ir žaislai, kurie skatina mokytis kalbos, skaitymo ir rašymo yra labai tinkami šio amžiaus vaikams. Matematiniai ir abėcėlės žaidimai yra įdomūs ir suteikia pasitikėjimo, kuomet vaikai gali rasti tinkamą atsakymą. Aktyvūs žaidimai tampa vis įdomesni, sporto ir fizinės užduotys leidžia jiems sudeginti energijos perteklių ir tyrinėti kiemo pasaulį.

Edukaciniai ir lavinamieji žaidimai yra puikus būdas ne tik lavinti vaikų įgūdžius, bet ir skatinti jų smalsumą, mokytis per žaidimą ir atrasti pasaulį įvairiais aspektais.

Populiarūs edukaciniai ir lavinamieji žaidimai

Taktiliniai vamzdeliai

Tai edukacinis žaislas, dažnai naudojamas vaikams ir asmenims, turintiems sensorinių ar motorinių sunkumų, kad padėtų lavinti taktilinius (lietimo) įgūdžius. Taktiliniai vamzdeliai yra ypač naudingi kaip priemonės įvairiuose terapijos centruose, specialiųjų poreikių turinčių vaikų lavinimui ir sensorinės integracijos užsiėmimuose.

  • Tyrinėjimas ir žaidimas: Vaikai gali laikyti ir liesti vamzdelį įvairiais būdais, norėdami tyrinėti skirtingas tekstūras. Tai gali būti naudinga kaip raminantis žaidimas arba kaip dalis motorinės terapijos.
  • Mokymasis atpažinti tekstūras: Vamzdelis gali būti naudojamas užduotims, kur vaikai turi atspėti, kokia tekstūra yra vamzdelio viduje, gerindami savo suvokimo ir atminties įgūdžius.
  • Kūrybinės užduotys: Vaikai gali naudoti vamzdelį kaip kūrybos priemonę, kuri leidžia tyrinėti įvairias paviršius, padeda lavinti vaizduotę ir smulkiąją motoriką.

Kryžiukai-nuliukai

Kryžiukai-nuliukai (dar žinomas kaip „X ir O“ žaidimas) - tai labai paprastas, tačiau smagus ir lavinantis strateginis žaidimas.

  • Strateginis mąstymas: Žaidimas lavina vaiko gebėjimą mąstyti žingsniais į priekį, analizuoti situaciją ir pasirinkti geriausią veiksmą.
  • Problemos sprendimas: Žaidėjai turi įvertinti kiekvieną judesį ir nuspręsti, kaip užblokuoti varžovo galimybes ir pasiekti pergalę.
  • Kantrybė ir dėmesio koncentracija: Žaidžiant reikia būti atidžiam ir būti kantriam, nes kartais žaidimas užtrunka kelis ratus.

Lietuvių liaudies žaidimai

Taip pat yra daug lietuvių liaudies žaidimų, skirtų žaisti gamtoje ir lauke. Štai keletas pavyzdžių:

  • Virvė rate: Ima ilgą virvę ir suriša jos galus. Visi sustoja ratu ir abiem rankom laikosi už virvės. Vienas žaidėjas, kaip nors išrinktas (ar jis ilgesnį šiaudelį ištraukė, ar jam teko paskutinis būrimo žodis).
  • Baltas ir juodas dvaras: Šiam žaidimui reikia pagaminti lentelę, kurios vieną pusę nudažo baltais, kitą - juodais dažais. Abiejuose žaidimo galuose ant žemės brėžia po vieną „dvarą". Pačiame aikštelės viduryje brėžia liniją, kuri dalina žaidimo vietą į dvi dalis.
  • Tiltas: Du žaidėjai stojasi vienas priešais kitą ir padaro „tiltą", paduodami vienas kitam rankas ir jas iškeldami kaip gali aukščiau. Likusieji stojasi vienas už kito ir, priėję prie tilto, klausia: „Žmogeliai, ką čia veikiat?" Atsako: Statom tiltą, Smėliu piltą,...
  • Sviedinio gaudymas: Žaidėjai sustoja ratu toli vieni nuo kitų ir pradeda mėtyt sviedinį, sakydami vardą to, kuris turi gaudyti. Įvardytasis gaudo sviedinį ir sviedžia jį kitam, pirmiau jį įvardijęs. Jei kuris nesugaus sviedinio, tai visi žaidėjai bėga tolyn.
  • Rožė ir rūta: Kuo daugiau žaidėjų, tuo žaidimas būna gyvesnis. Du žaidėjai, tvirtesniu už kitus, sustoja vienas priešais kitą, susiima už rankų ir pakelia jas aukštyn, lyg vartus padaro. Jie pakuždom susikalba, katras bus „rožė", katras „rūta". Visi kiti...
  • Žvejai ir žuvys: Žaidėjai pasirenka didoką keturkampę vietą, t. y. „kūdrą“ vienoj jos kertėj ant žemės nubrėžia lanką, „žvejų namą". Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Buria, kuri dalis bus „žuvys", kuri „žvejai". Žuvys „plauko" (bėgioja) po kūdrą. Žvejai...
  • Pirkliai ir žvėrys: Išrenka „pirklį" ir „pardavėją", likusieji-„žvėrys". Pardavėjas suvaro bandą į tam tikrą vietą ir kiekvienam parenka kokio nors žvėries vardą: meškos, kiškio, vilko, kurmio ir t.t. Tada prisiartina pirklys, ir vyksta toks pokalbis: Pirklys. Sveikas gyvas!...
  • Mokslai: Šiame žaidime žaidėjas pirmiausia turi baigti gimnaziją, o paskui - universitetą. Mokslas toks: Gimnazija 1 klasė: šokina sviedinį dešiniąja ranka į žemę ir gaudo abiem rankom. 2 klasė: meta sviedinį aukštyn dešiniąja ranka ir gaudo dešiniąja. 3 klasė: šokina sviedinį į...
  • Pagaliuko gaudymas: Padeda ant žemės du akmenis arba dvi plytas, kitas nuo kito už dviejų sprindžių. Ant tų akmenų ar plytų paguldo pagaliuką, kitu pagaliuku žaidėjas (muštukas) meta gulintį ant akmenų pagaliuką tolyn, o kiti visi jį gaudo. Kuris sugaus pagaliuką, tampa...
  • Kas vilko bijo?: Žaidimo vieta-ilga ir plati aikštelė. Abiejuose jos galuose ant žemės brėžia po „dvarą". Žaidėjai sustoja kuriame nors viename dvare. O „vilkas" stovi ploto vidury ir rėkia: „Kas vilko bijo?" Visi atsako: „Niekas!" ir bėga pro jį į kitą dvarą.
  • Kiaušinių ridenimas: Padeda ant žemės akmenį, į jį įremia pusapvalę žievę. Nuo tos žievės ridena kiaušinius. Tuos kiaušinius, kuriuos kliudys riedėdamas kiaušinis, ridentojas pasiima sau. Tada jis vėl ridena. Bet jei riedėdamas kiaušinis nekliudė nė vieno kiaušinio, tada...
  • Žolynų būrimas: Vienas žaidėjas išeina į kitą kambarį. Tuo metu visi kiti pasivadina kokiais nors žolynais ir išėjusiajam dovanoja puokštę! Apdovanotasis turi pasakyti, ką darys su kiekvienu žolynu. Kai jau visi gaus atsakymus, tada tik pasako, kuris kokio žolyno vardą buvo išsirinkęs.
  • Pūkelio pūtimas: Žaidėjai sustoja arba susėda ratu, laikydami rankose didelį pledą. Ant jo guli plunksnelė, kurią visi nuo savęs pučia. Vienas žaidėjas vaikščioja apie ratą ir rūpinasi sugaut plunksnelę.
  • Ugnis dega: Žaidėjai sustoja į eilę arti vienas kito. Kiekvienas užpakalyje savęs per žingsnį pasideda savo kepurę. Vedėjas vaikšto užpakaly žaidėjų kalbėdamas: „Ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?" Vedėjas pasilenkia, nuduodamas lyg dėtų žiužį po...
  • Medžiotojas medžiotų eina!: Visi žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „medžiotoją". Žaidimas prasideda, kai tik medžiotojas suriks: „Medžiotojas medžiotų eina!" Tada žaidėjai į visas puses išbėgioja. Medžiotojas tris kartus sviedžia aukštyn sviedinį ir jį gaudo. Po to jis turi teisę...
  • Be medžio: Miške, sode ar kitoj vietoj visi žaidėjai sustoja prie medžių. Vienas lieka be medžio.
  • Sviedinio mėtymas ratuose: Žaidėja dalinasi į dvi lygias partijas, kurios stovi kita nuo kitos už 100 žingsnių. Abi partijos renkasi vedėją. Kiekvienos partijos žaidėjai sustoja ratu, katro viduryje yra po vedėją. Katras nors vedėjas pradeda žaidimą. Jis sviedžia didelį...
  • Šaulys ir kiškiai: Žaidėjai sustoja i dvi eiles, kita nuo kitos už 15 žingsnių. Viename eilių gale stovi „šaulys", antrame - sviedinio padavėjas. Žaidėjai po vieną paeiliui bėga iš vienos eilės į kitą. Bėgantį „kiškį" „šaudo" „šaulys", t. y. į ji taiko sviediniu. Jei...
  • Varpo skėlimas: Žaidėjai padaro „varpą", t. y., stipriai susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas žaidėjas, „varpo šerdis", stojasi į rato vidurį. Ratas keletą kartų apsisuka, ką nors dainuodamas, ir paskui sustoja. Tada vidurinis, surikęs: „Perskelsiu varpą!", rūpinasi...
  • Šuo ir kiškis: Žaidėjai išsirenka „šunį", o šis pasako vardą to, kurį nori sugauti. Sugautasis tampa šuniu. Jei gaudant kuris nors žaidėjas perbėgs kelią tarp šuns ir kiškio, tai šuo turi mest pirmąją savo auką ir bėgt paskui naująją ir t.t. Žaidimas tol tęsiasi, kol...
  • Akmenukų taikinys: Kiekvienas žaidėjas privalo turėti du arba tris plokščius akmeniukus, sidabrinio rublio didumo. Kuris nors žaidėjas, kaip nors nuburtas, meta vieną akmeniuką, kuris tada visiems yra taikinys. Paskui visi paeiliui meta savus akmeniukus, rūpindamiesi, kad jie...
  • Kvietimas: Šiam žaidimui reikia mažiausiai 16 žmonių. Žaidėjai pasidalina perpus ir stojasi viena dalis nuo kitos už 40 žingsnių. Nuburtoji dalis pradeda. Vienas iš jos, „kvieslys", eina pas priešus, kurie visi iškišę priekin dešiniąsias rankas. Kvieslys suduoda vienam...
  • Kiškelio gaudymas: Visi sustoja ratu. „Kiškelis" - vidury. Žaidėjai svaido vienas kitam sviedinį. Tas, kuris tikisi kiškelį kliudyti, muša jį sviediniu. Jei pasiseka, tai kuris nors žaidėjas nuo žemės paima sviedinį, ir žaidimas tęsiasi.
  • Aklos lenktynės: Šitam žaidimui reikia plačios lygios vietos. Ant žemės brėžia tiesią ilgą liniją. Už 50-100 žingsnių nuo jos sustoja į eilę žaidėjai. Jų visų užrištos akys. Išgirdę ženklą, pradeda dainuodami eiti nubrėžtosios linijos link. Kada nori, tada ir gali kiekvienas sustot.
  • Katytė krūmuose: Šitą žaidimą galima žaisti tiktai vakare, kai sutems. Tinkamiausia vieta - sodas su uogų krūmeliais. Vienas žaidėjas, „katė", slepiasi krūmeliuose, kiti jo ieško. Ieškotojai klausia: - Katyte, kur tu? Katė atsako: - Miau! Ir skubiai nubėga į kitą vietą, o tuo metu...
  • Karvelių gūžta: Padaro „karveliams". „gūžtą“, t. y. ant žemės nubrėžia ratą. Žaidėjai išsirenka „šeimininką" ir „vanagą", kiti visi - „karveliai". Visi karveliai sueina į gūžtą. Įsakius šeimininkui, jie išskrenda iš gūžtos ir bėgioja po aikštelę. Kai šeimininkas...
  • Lenktynės maišuose: Lenktynėms parenkama lygi, be akmenų vieta, o dar geriau pieva. Žaidėjai sustoja į eilę, kiekvienas maiše, prie kaklo užrištame. Kai vedėjas sušuks: „Viens, du, trys!", visi pradeda skubėti į paskirtą vietą.
  • Panaktinis: Žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kurį pavadina „panaktiniu". Visi sustoja įvairiose vietose, paženklintose akmenimis, duobelėmis, lentelėmis, arba prie medžio. Panaktinis vaikščioja po aikštelę, ir tas žaidėjas, kurį jis ranka palies arba kurį vardu, pašauks, turi eiti paskui...
  • Sviedinio varymas koja: Žaidėjai, susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas eina į vidurį ir rūpinasi iš rato lauk koja išmušti didelį sviedinį. Žaidėjai dešiniąja koja atmuša jį atgal į vidurį. Tas, kuris sviedinį iš rato išleidė, eina jo iš vidurio varyti, o vidurinis eina į...
  • Šokdynė: Šiam žaidimui reikia virvelės tokio ilgumo, kad, atsistojus abiem kojom ant jos vidurio, jos galai siektų pažastis. Suėmęs dešiniąja ranka vieną, kairiąja - antrą galą, nuleidžia virvelę už nugaros, paskui meta ją per galvą priekin ir, kai lekia prie žemės, peršoka per ją...
  • Sviedinio mėtymas į puodą: Šitam žaidimui reikia ant žemės pastatyti puodą. Žaidėjai, atsistoję nuo jo už keliolikos žingsnių, paeiliui sviedžia sviedinį, rūpindamiesi jį įmesti puodan. Iš pradžių visi arčiau stojasi, o paskiau nuo puodo vis tolsta. Kuris pirmas pataikys į puodą 5 kartus, tas laimi....
  • Meškerys: Vedėjas ima į ranką virvę, prie kurios galo pririštas smėlio maišelis („meškerys"). Visi kiti žaidėjai („žuvelės") sustoja ratu aplink vedėją („žveją") vienodu nuo jo atstumu, atsigrįžę į rato vidurį. Jie stovi vienas nuo kito mažiausia už žingsnio,...
  • Slėpynės: Šis žaidimas visiems gerai žinomas, ir visi jį noriai žaidžia kambaryje, sode, kieme,- visur, kur tik yra vietos pasislėpti. Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka vieną, kuris ieško likusių draugų. Jis nusigrįžta prie sienos, užsidengia akis, o kiti visi...
  • Sviedinio gaudymas ratu: Šitą žaidimą žaidžiant reikia dovanų, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų ar ko kita. Žaidėjai sustoja ratu. Vienas, esantis viduryje, sviedžia aukštyn sviedinį. Tuomet visi skuba prie viduriniojo žaidėjo ir gaudo sviedinį. Kuris sugauna, tas, atsistojęs...
  • Elnias ir medžiotojai: Šitam žaidimui reikia plačios vietos. Jos viduryje brėžia ratą - „ežerą". Įvairiose vietose daro kliūtis, įkišdami į žemę dvi lazdeles ir jiedvi virvele surišdami. Vienas žaidėjų būna „elnias", kiti visi lygiomis dalimis „šunys" ir „medžiotojai"....
  • Katinas ir pelės: Vienas žaidėjas, „katinas", vejasi likusius draugus ir rūpinasi vieną jų sugauti. Sugautasis tuojau tampa katinu. Naujasis katinas irgi rūpinasi pavyti kurį nors žaidėją. Žaidimas tęsiasi, kol žaidėjai pavargs.
  • Sargybiniai ir priešai: Žaidėjai dalinasi į dvi lygias dalis - į „sargybinius" ir į „priešus". Pirmieji pasirenka sau „dvarą", ir visi nusigrįžta į priešingą pusę, kad nematytų, kur draugai slepiasi. Surikę „Jau!", sargybiniai eina ieškoti, bet labai atsargiai. Kai sargybinis...
  • Motinos: Žaidimo vietą paženklina keturiomis vėliavomis arba pagaliais, įbestais jos kertėse, ir linija dalina į dvi dalis. Žaidėjai, išrinkę dvi „motinas" ir pasidalinę į dvi lygias dalis, stojasi abipus linijos, kiekviena partija savo pusėj. Žaidėjams vietas...
  • Gurbu: Išrenkama lygi vieta, kurios viduryje iškasama duobelė gaivos didumo, kurią gurbu vadina. Maždaug per du žingsnius nuo jos iškasa tiek duobelių, kiek žaidėjų, tik viena mažiau. Kiekvienas žaidėjas pasiima muštuką ir laiko jį įbedęs duobelėn. Sviedinys -...

Žaidimai paaugliams namuose ir lauke

Šiuos žaidimus galima žaisti su klasės draugais, gimtadienio šventėje, mokykloje.

  • Kurčiai ir nebyliai: Žaidėjai dalinasi į dvi lygias dalis. Vienoj yra kurčiai, bet kalba, kitoj - nebyliai, bet girdi. Sėdasi vieni priešais kitus dvejose eilėse. Kurčiai tada kalbasi su nebyliais, kurie girdi, bet gali tik judesiais atsakyti.
  • Pantomima: Įpratęs vedėjas prieina prie kiekvieno žaidėjo ir klausia: „Kaip skraido paukščiai? Ar patinka tau degutas? Kaip katė prausias?.." Į tokius klausimus negalima atsakyti žodžiais, bet tik mosavimais, judesiais, taip sakant, pantomimomis. Sunkių klausimų...
  • Sugedęs telefonas: Visi susėda į eilę. Pirmutinis pasako kokią nors naujieną kaimynui į ausį. Tas ją vėl atkartoja savo kaimynui, tas vėl kitam, taip iki paskutinio. Paskutinis tada garsiai sako, ką išgirdo, paskui - priešpaskutinis, ir taip paeiliui visi pasako, ką girdėję.
  • Patarimai: Žaidėjai sėdasi ratu, ir kiekvienas patylomis klausia savo po kairei kaimyno, ką jis darytų, jei ištiktų toks ir toks sielvartas, o savo po dešinei kaimynui duoda kokį nors patarimą sielvartui ištikus, neturintį su klausimu jokio ryšio. Kai jau visi žino, koks...
  • Fantų išpirkimas: Atsakymuose negalima vartoti žodžių „taip" ir „ne". Būrimu išrinktas žaidėjas užduoda paeiliui kiekvienam po klausimą taip, kad būtų sunku be tų dviejų žodžių atsakyti. Kuris apsiriks ir pasakys „taip" arba „ne", duoda fantą. Kaip išsipirkti fantus aprašymą rasite: Fantų...
  • Šešėlių pažinimas: Vienas sėdasi ant kėdės netoli nuo nubaltintos sienos, nusigrįžęs į ją veidu. Už jo nugaros per 5 žingsnius pastato lempą. Visi žaidėjai slenka tarp lempos ir spėjiko, kuris iš šešėlio turi pažinti, kas slenka. Lempą reikia taip pastatyti, ant sienos,...
  • Nešynės: Šiam žaidimui reikia aštuonių berniukų - keturių didesnių ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmais ant žemės ir suduria padus. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdžiančiųjų ir paduoda jiems rankas. Tada vienu metu sėdžiantieji pasikelia, bet visi...
  • Merginų spėjimas: Susėda visos mergaitės viename kambaryje, o visi bernaičiai išeina į kitą. Kiekviena mergaitė išsirenka sau kurį nors bernaitį. Tada iš kito kambario įeina paeiliui po vieną bernaitį ir lenkia prieš kurią nors mergaitę galvą. Jei nusilenkė tai, kuri jį...

žymės: #Vaikams #Vaika #Zaidimai

Panašus: