Šiandien Lietuvos visuomenėje ypač garsiai eskaluojama vaikų teisių apsaugos reglamentavimo problematika. Atkreipdama dėmesį į visuomenės susiskaldymą vaiko teisių apsaugos tema, Europos studentų teisininkų asociacijos nacionalinė grupė ELSA Lietuva kvietė aptarti šią problemą diskusijoje „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“. Pasak A. Jakavonienės, vaiko teisės šiandien išgyvena labai daug permainų.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko apsaugos sistema tapo centralizuota - dabar teritoriniai skyriai dirba pagal vienodus standartus, priešingai, nei anksčiau, kai buvo formuojamos skirtingos praktikos. Mes reaguojame į visus pranešimus, susijusius su pažeidimais, atstovaujame vaiko interesus teisme ir administracinėse institucijose, inicijuojame globą, bendradarbiaujame su kitomis vaiko gerovės srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, stebime teisinį reguliavimą.
Taip pat po pertvarkos atsirado mobili komanda ir atvejo vadyba, kai mūsų specialistai nustato galimus pažeidimus ir perduoda informaciją savivaldybės paskirtam socialiniam darbuotojui. Specialistai, vertinantys galimus vaiko teisių pažeidimus šeimose, jose apsilankę įvertina grėsmės lygį. Visos šios naujovės sukėlė daug nepasitenkinimo ir panikos visuomenėje, tačiau, A. Jakanovienės teigimu, statistika rodo, kad kol kas reformą galima laikyti sėkminga: „Vaikų be reikalo niekas neatvažiuoja ir neatima.
Mobilios komandos funkcijos ir veikla
Pasak Seimo pranešimo, mobiliosios komandos per savaitę aplanko nuo trijų iki 20 šeimų. Šios komandos nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos teikia šeimai intensyvią pagalbą, padeda jos nariams keisti elgesį, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.
Svarbu pabrėžti, kad mobili komanda vaikų nepaima. Mobilioji komanda vyksta į šeimą tik po to, kai vaikas iš jos paimtas nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. kai kyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą iš nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai.
Per vieną darbo dieną kreipiamasi į skyriaus vedėją dėl mobiliosios komandos, kuri pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje ir vykdo jį 14 kalendorinių dienų. Gavę dokumentus ir adresus mes susisiekiame, susiskambiname su šeima ir jai patogiu laiku vykstame į namus.
Mobili komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekdama koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. Mums parengti specialūs klausimynai, kurie atskleidžia šeimos stiprybes, silpnybes, poreikius.
Kalbamės, aiškinamės, gal reikia pagalbos įdarbinant, gal sveikatos problemos, gal priklausomybės. Priklausomybių specialistas remdamasis anketa nustato, ar kuriam nors šeimos nariui reikalinga priklausomybių gydytojo konsultacija. Tenka bendrauti ir su artimiausiais kaimynais, vaikų seneliais, kad išsiaiškintume, kaip tai šeimai efektyviau padėti.
Mobilios komandos sudėtis ir veikimo principai
Šiaulių apskrityje yra viena mobilioji komanda. Ją sudaro socialinė darbuotoja ir priklausomybių specialistė. Labai reikėtų psichologo, bet kol kas jo neturime. Mūsų tikslas atvykus į šeimą išsiaiškinti, kokios jai reikia pagalbos, kad galėtų susigrąžinti vaikus.
Ne sumenkinti šeimą, ne nubausti, o padėti, kad jų vaikai galėtų saugūs augti namuose. Jeigu tėvai pasirašo sutikimą, galime teikti pagalbą, jeigu raštu atsisako - atsitraukiame.
Šiaulių apskrityje yra tik viena mobili komanda, todėl tenka vykti į Akmenės, Joniškio, Kelmės ir kitus rajonus. Dažniausiai deriname taip, kad vieną dieną lankome šeimas viename krašte, kitą - kitame. Bet atsitinka įvairiai. Būna dienų, kai į šeimas nevykstame, bet pasitaiko per vieną dieną aplankyti net keletą šeimų. Mūsų darbo valandos yra nuo 8 iki 17 val., bet dažnai tenka važiuoti į šeimas po darbo valandų. Mūsų nereikėtų painioti su tarnybos budėtojais.
Panevėžio apskrityje paslaugas teikiančioje mobilioje komandoje darbuojasi trys specialistės: psichologė Aura Svetikienė, socialinė darbuotoja Rasa Bložienė ir priklausomybės ligų specialistė Renata Karpovienė. „Mes atvykstame į šeimą tada, kai nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, tada suaugusiems pagalbą ir teikia mobilioji komanda - psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su turinčiais priklausomybių.
Iššūkiai ir problemos
„Labai trūksta mokymų darbuotojams, kaip elgtis su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kaip keisti jų elgesį ir jiems padėti. Tėvai dažnai nesulaukia realios pagalbos, o tik pasakymo, ką reikia padaryti. Nėra pakankamai lėšų ir galimybių apmokyti tėvus, suteikti jiems galimybę dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose ar gauti žinių, kaip auginti vaikus su specialiaisiais poreikiais.
Didžiausia bėda yra psichologinės pagalbos trūkumas. Pasigendame stiprių su šeima galinčių dirbti psichologų. Jų trūksta visur: mokyklose, bendruomeniniuose namuose, sveikatos centruose. Stinga ne tik psichologų. Per didelius krūvius turi atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai. Kiekybė neužtikrina kokybės. Gal tai viena iš priežasčių, kad atsiranda šeimų, iš kurių vaikai paimami ne pirmą kartą.
Suprantama, kad atėmus vaikus, šeimoje būna krizė. Jei psichologo būtinai reikia, kviečiame iš kitos apskrities. Deriname susitikimus su bendruomenių namų ar psichikos centro psichologais.
Nėra lengva. Bandau save priversti darbo rūpesčius palikti už namų durų. Bendraujant su šeima, vyksta motyvavimas keisti gyvenimo būdą, bet tai nereiškia, kad žmonės taip greitai atsikratys savo įpročių. Gaila, kad mes niekada negauname grįžtamojo ryšio, kiek atvejų buvo sėkmingų. Informacijos apie lankytas šeimas mums institucijos nepateikia. Būtų malonu sužinoti, kelioms šeimoms padėjai susigrąžinti vaikus. Tada ir nemiegotos naktys, galvojant, ką dar vienai ar kitai šeimai galiu pasiūlyti, kur nukreipti, įgytų prasmę.
„Nelengva motyvuoti, kad jie pasiryžtų reabilitacijai, todėl itin svarbu įvairiais būdais juos paskatinti dalyvauti reabilitacinėje programoje, užtikrinti pagalbos tęstinumo galimybes“,- kalbėjo R.
„Pagrindinis vaiko teisių apsaugos specialistų ir mobilios komandos darbo tikslas - kad vaikai gyventų biologinėje šeimoje ir saugioje aplinkoje. Todėl po krizės šeimoje 14 dienų turime intensyviai dirbti su tėvais, kad šie priimtų pagalbą, norėtų keistis, koreguoti savo elgesį ir turime padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti. Tarpinstituciniame bendradarbiavime susiduriama su įvairiais iššūkiais: skirtingais tikslais, vertinimo metodais, lūkesčiais, požiūriais, prioritetais, profesine kalba ir pan.
Statistika
Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 3816 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Vaikų, kuriuos reikėjo apsaugoti, ne darbo metu buvo beveik dvigubai daugiau nei darbo valandomis ar darbo dienomis. Daugiausia pranešimų susiję su galimu smurtu prieš vaiką.
Per šį laikotarpį pirmasis grėsmės vaikui lygis, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės saugumui sveikatai ir gyvybei, nustatytas 2491 vaikui. Antrasis grėsmės vaikui lygis, kai vaikai paimti iš atstovų pagal įstatymą nustatytas 589-iems vaikams.
Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad nustatant vaikų laikiną apgyvendinimą net 7 proc. atvejų vaikai apgyvendinami ligoninėse. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad tokių apgyvendinimo atvejų iš viso neturėtų būti. Be to, nors ir plėtojamos vaikų globos paslaugos, tačiau daugiau nei trečdaliui (32 proc.) vaikų, netekusių tėvų globos, laikinas apgyvendinimas nustatomas globos institucijose.
A. Jakanovienės teigimu, statistika rodo, kad kol kas reformą galima laikyti sėkminga: „Vaikų be reikalo niekas neatvažiuoja ir neatima. Visų pirma, beveik 70 proc. pranešimų apie galimus pažeidimus gaunama iš policijos pareigūnų, įvertinusių situaciją konkrečiuose namuose. Žymiai rečiau apie tai praneša kaimynai, mokytojai ar medikai. Antra, 48 proc. atvejų, kai vertintas grėsmės lygis nuo 2018 liepos iki 2019 m., grėsmės lygis nenustatytas, 44 proc. nustatytas pirmas lygis ir tik 8 proc.
Pasak vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, apie kokybišką institucijos specialistų darbą ir tikslų rizikų įvertinimą galima spręsti iš teismų praktikos: „Nuo 2018 liepos iki 2019 m. buvo pateikta 700 prašymų paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Leidimai išduoti 97 proc. atvejų. Be to, kalbant apie vadinamąjį vaikų „paėmimą”, nuo 2013 m. iki 2019 m., lyginant paskutinis šešis kiekvienų metų mėnesius, būtent 2018 m.
Statistika rodo, kad nedarbo dienomis ir nedarbo valandomis gaunama maždaug dvigubai daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė atkreipia dėmesį, kad viskas nėra taip pozityvu - neseniai atliktas tyrimas, kuriame apklausti vaikų apsaugos srityje dirbantys specialistai, vaikų tėvai ir kiti asmenys, šią reformą įvertinę kaip skubotą, eksperimentinę, ignoruojančią darbuotojų ir mokslininkų pastebėjimus bei praktinio darbo specifiką.
| Grėsmės lygis | Apibūdinimas | Nustatymo dažnumas (proc.) |
|---|---|---|
| Nenustatytas | Nėra grėsmės | 48 |
| Pirmas | Pažeistos vaiko teisės, bet nėra grėsmės saugumui, sveikatai ir gyvybei | 44 |
| Antras | Vaikas paimtas iš atstovų pagal įstatymą | 8 |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Tommee Tippee mobili auklė – išsamūs atsiliepimai ir geriausios alternatyvos jūsų vaikui!
- Geriausios mobili auklės: Tommee Tippee ir kitų gamintojų apžvalga bei vartotojų atsiliepimai
- Įspūdingos „Motorola“ mobilios auklės: TOP 5 geriausių modelių apžvalga
- Neįtikėtina Vaikiško Kosmetikos Rinkinio "Frozen" Apžvalga – Atraskite Magišką Grožio Paslaptį!
- Motinystė – Kodėl Ji Nevisada Atneša Džiaugsmą? Sužinokite Tikrąsias Priežastis!