Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Būsimasis generolas Stasys Pundzevičius gimė 1893 m. rugsėjo 2 d. Laibiškių vienkiemyje, Skapiškio valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Tėvai - Juozapas ir Grasilda - iš viso augino du sūnus ir tris dukteris.

Vyresnėlis Petras užsitarnavo kariškio majoro laipsnį, bet tęsė civilio darbą - buvo dramaturgas, teatro režisierius, kūrė pjeses, jas pasirašydavo Petliuko slapyvardžiu. Antrajam sūnui - Stasiui - buvo lemta pasukti į karinę aviaciją ir užsitarnauti aukštus laipsnius.

1913 m. jis baigė Panevėžio girininkijos mokyklą, pora metų studijavo Kijevo komercijos institute. Nebaigęs mokslo, 1916 m. buvo paimtas į Rusijos kariuomenę ir pasiųstas mokytis į Orenburgo karo mokyklą.

Po jos tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės pulkuose, Pirmojo pasaulinio karo Šiaurės fronte. 1918 m. pateko į vokiečių nelaisvę, grįžo į Lietuvą.

1919 m. pradžioje įstojo į Lietuvos kariuomenę, netrukus paskirtas adjutantu. Jau turėdamas vyresniojo leitenanto laipsnį, tapo pirmosios divizijos štabo viršininku, vėliau perėjo dirbti į Krašto apsaugos ministro kanceliariją, baigė Aukštuosius karininkų kursus ir pradėjo eiti Vyriausiojo štabo Operacijų skyriaus viršininko pareigas.

1923-1925 m. mokėsi Čekoslovakijos karo akademijoje. 1927 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu S. Pundzevičius pradėjo eiti Lietuvos aviacijos viršininko pareigas.

Nors jo karinė specialybė nieko bendra neturėjo su karo aviacija, tačiau per septynerius metus, pradėjęs kurti Lietuvos aviaciją, daug nuveikė. Jam vadovaujant 1928-1929 m. Lietuvos karines oro pajėgas papildė 15 modernių itališkų naikintuvų „Fiat“ ir 20 lengvųjų bombonešių „Ansaldo“ bei pirmieji Antano Gustaičio sukonstruoti lėktuvai ANBO-3 ir ANBO-4.

Suformuotos dvi naujos eskadrilės, įrengtas Zoknių aerodromas prie Šiaulių. Kaip tik tuo metu pulkininkas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ir Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinais.

1934 m. vadovavo pėstininkų divizijoms Šiauliuose ir Panevėžyje, ėjo ir Kauno įgulos viršininko pareigas. 1935 m. pabaigoje jam suteiktas generolo leitenanto, o 1938 m. 1939 m. generolas S. Pundzevičius paskirtas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininku.

1939 m. spalio pradžioje vykusiame Lietuvos Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas tik vienas klausimas - Lietuvos kariuomenės demobilizacija. Šiame posėdyje generolai Stasys Raštikis ir S. Pundzevičius nedalyvavo.

O įvyko taip turbūt todėl, kad valdžioje buvę tautininkai nepasitikėjo karininkais. Vyriausybė ryžosi priimti minėtą politinį sprendimą be aukštų kariuomenės karininkų.

Po šio Vyriausybės pasitarimo buvo priimtas Maskvos ultimatumas įkurti Lietuvoje sovietų karines bazes mainais už Vilnių. 1939 m. spalio 23 d. kariuomenės štabo viršininkas S.

1940 m., kada generolas S. Raštikis paliko Lietuvos kariuomenės vado postą, į jo vietą buvo du kandidatai - generolai Mikas Reklaitis ir S. Pundzevičius.

Tačiau tada Lietuvos kariuomenės vadu tapo generolas V. Vitkauskas, o S. Pundzevičius - kariuomenės štabo viršininku. Sunku pasakyti, kodėl generolas S.

1940 m. birželio 15 d. paskutiniame Vyriausybės posėdyje Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai paklausus S. TSRS okupavus Lietuvą, kai Lietuvos kariuomenė buvo prijungta prie sovietinės kariuomenės, generolas išliko karinėje tarnyboje, tačiau 1940 m. pabaigoje buvo apskritai atleistas iš kariuomenės.

Priežastis - politinis neveiklumas. Buvo sekamas NKVD. 1941 m. prasidėjus Birželio sukilimui, jis tapo krašto gynybos tarybos nariu.

Nacių okupacijos metais ne tik aktyviai dalyvavo rezistencinėje veikloje, bet ir daug prisidėjo neleidžiant vokiečiams Lietuvoje įkurti SS legiono. 1944 m. su šeima per Vieną pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. apsigyveno JAV, Niujorke.

1947-1955 m. buvo ieškomas KGB. Nors mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, čekų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas, tačiau emigracijoje beveik visą laiką pradirbo sodininku ir slaugė sergančią žmoną.

Mirė 1980 m. spalio 20 d. Niujorke. P. Spundzevičius tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje dirbo aviaprietaisų, deguonies įrengimų ir lėktuvų mechaniku, tačiau grįžęs ilgiems dešimtmečiams pasirinko darbus, susijusius su technine priežiūra, darbų sauga.

Daugiau giminėje niekas taip tampriai su aviacija nėra susijęs, kaip buvo S. Pundzevičius. Simboliška, kad giminės susitinka Zybolių kaime, - ten, kur jis apie 1939 m. apskraidė pusbrolių valdas. P. S.

žymės:

Panašus: