Šįkart laidoje išvydome tris garsius scenos atstovus ir jų atžalas. Linksmų patarimų laidoje savo garsiems tėvams turėjo ir vaikai.
Vitulskių šeimos vertybės ir tradicijos
Apie tai, į ką žvelgia labai rimtai, papasakojo ir Merūnas. „Grįžus namo, yra trys šventi darbai: susitvarkyti kambarį, gražiai pasidėti rūbus ir paruošti pamokas.
Apie savo santykius su žmona Erika Vitulskiene papasakojo ir pats Merūnas. „Visada ryte ir išlydint verčiu duoti bučinį. O taip pat dažnai stengiuosi nupirkti gėlių.
Merūnas įsitikinęs: „Aš manau, kad tokias šventes reikia švęsti visą gyvenimą, kiekvieną dieną. Nustebinti reikia ekspromtu. Mes taip darome ir su Mamos diena, ir su Vaikų gynimo diena. Pas mus nėra taip, kad vienintelę dieną parodome dėmesį artimam žmogui. Tėvo dienos ritualų jų namuose nėra. Jei vaikai atsimena ir pasveikina - smagu, jei ne - gyvenimas tęsiasi. Svarbiau už tai yra kasdieniai mažieji dėmesio gestai, nuoširdūs pokalbiai, kartu leidžiamas laikas.
Sūnaus pamoka Merūnui
Šeimoje jie su žmona Erika stengiasi nesiskirstyti į „geruosius“ ar „bloguosius“ policininkus. „Stengiamės, kad būtų kuo lygiavertiškiau. Jei mama pavargusi, tada tėtis „išrašo velnių“, jei reikia, o jei tėtis pavargęs - mama. Jam svarbu, kad namuose nebūtų vieno blogojo ir vieno gerojo, nes tada neišvengiamai vienas iš tėvų tampa „superherojumi“, o kitas - piktu prievaizdu.
Vaikai, kaip pripažįsta dainininkas, dažnai būna net geresni mokytojai nei tėvai. Jis prisimena vieną ypač pamokančią situaciją: „Mano vyresnėlis mane pamokė labai paprastai. Ir tada jis mane nusivedė į mano kambarį po koncertinio turo… Rūbai numesti, pakrovėjas numestas, kompiuteris bet kaip padėtas. Aš pasakiau: „Žiūrėk, jeigu aš nesitvarkysiu kambario, tai ir tu gali nesitvarkyti. Bet jeigu aš laikysiu tvarką, tai ir tu turi.“ Tai buvo gera pamoka.“
Vaikų išdaigos ir nuotykiai
Juokų ir nuotykių šeimoje netrūksta. Viena ryškiausių vaikų išdaigų Merūnui įstrigo atmintin, kai su šeima viešėjo pas draugus prie jūros. Vaikai kažkur nugirdę pokalbį, kad kluoną reikia išversti, prisirinko tų uogienių stiklainių ir pradėjo svaidyti į sieną.
„Jiems buvo labai gražu - viskas tiško, viskas juokinga. Tada atėjo draugų vaikai ir sako: „Jūsų vaikai daro nesąmones“, atėjome ir pamatėme, kad tikrai vyksta nesąmones. Tuoj pat liepiau berniukams viską susitvarkyti“, - dabar jau su šypsena prisimena M.
Laisvalaikiu Vitulskių šeima mėgsta keliauti, tyrinėti aplinką - pavyzdžiui, po bunkerius su vaikais pavaikščioti ar sodyboje pažvejoti. Vasarą jie stengiasi praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, o Merūnas pabrėžia, kad vaikams svarbu leisti patirti ir nuotykių, ir nuobodulio akimirkų: „Vaikystė turi būti maksimali - kartais ir vėjavaikiška.
Šeimos pagausėjimas
Kalbėdamas apie brolių tarpusavio santykius, jis neslepia, kad kartais tenka spręsti mažus karus: „Broliai visada bando vietą po saule pasidalinti. Dažnai kambary daiktus dalijasi per pusę, žaidimuose vienas kitam kažko neleidžia, net mokykloje kartais atrodo, kad vienas kitam gėdą daro.
Paklausus apie šeimos pagausėjimo planus, Merūnas šypteli: „Niekada nežinai. Kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi.“ Su dviem berniukais šeima jaučiasi laiminga, bet ateities nuspėti neketina. „Vaikai yra pamoka ir dovana - viskas, kas gražiausia. O jei dar vienas vaikas ateitų, visada būtume laimingi.“
Ir taip, paprastai, nuoširdžiai, gyvena Vitulskių šeima - kur meilė ir humoras, pamokos ir pokalbiai eina koja kojon su kasdienybe ir kur, kaip sako Merūnas, svarbiausia išlikti draugais.
Geriausias laikas šeimai
Į klausimą, kaip sekasi jų šeimai Merūnas užtikrintai atsakė: „Dabar geriausias laikas. Geriausias laikas šeimai, geriausias laikas būti su vaikais, karjerai visada geras laikas, jei dirbi ir stengies”, - sakė dainininkas.
Vitulskiai atrodo tobula šeima, visada laimingi ir besišypsantys, tad laidos vedėjui Džiugui pašmaikštavus, kiek visame tame yra tiesos, Merūnas nepasimetė. „10 procentų. Esam žiauriai geri aktoriai. 20 metų vaidinam seriale „Vitulskiai“. Kiekvieni metai atneša savo fokusų, nėra namų be dūmų, mes irgi pykstamės, riejamės, paklausiam kaimynų ar girdi”, - juokėsi Merūnas.
Temai pasisukus apie jųdviejų sūnus, ar yra šansų, kad ir vaikai pasuks muzikos keliu, Merūnas atviravo. „Tik nuo jų pačių priklauso. Mes bandom suprasti, į kurią pusę kiekvienas linksta. Vienam buvo didelė aistra sportas, dabar jau silpsa. Herkui vis dar yra, dabar kovų menus norėtų pabandyti. Muzika visada šalia. Jie labai grynuoliai, nesugadinti, socialūs vaikai, žmonės plačiom akim, didelėm širdim“, - dalijosi M.Vitulskis.
Erika pabrėžia, jog jai kartais kelia baimę sūnų žingeidumas ir betarpiškumas su kitais, jiems nesudaro sunkumų užduoti klausimą nepažįstamam žmogui. Pasiteiravus, iš kur vaikai tokie atviri ir tyri, Erika atskleidė priežastį. „Mes patys vaikystėje nebuvome labai glostomi, todėl mes mėgstame tą glostymosi kultūrą. Namuose ant sofos keturiese minkomės, turim tromboną, krumplinską, kaulinską, daug veikėjų, tai raktiniai žodžiai į juoką“, - juokaudami vienas kitą pildė sutuoktiniai.
Mama ir vertingos pamokos
M. Vitulskis kiekvienais metais stengiasi per Motinos dieną aplankyti ir savo Mamos kapą. „Standartiškai visada su vaikais perkame gėlytes Mamai. Stengiuosi ir pas savo Mamą ant kapų nuvažiuoti, padėti gėlių. Tokios ir tradicijos, tačiau aš nemanau, kad tai turėtų būti viena diena. Aš labai daug kalbu apie savo mamą, ją miniu. Kol tu mirusį mini - tol jis gyvas širdyse ir gyvenime.
Pasak operos solisto, jis kiekvieną dieną prisimena savo Mamą, kuri ir lydi kiekviename žingsnyje: „Einu per gyvenimą ir kiekviename žingsnyje matau jos pamokymus: nuo medicinos iki gyvenimiškų. Sakė, kad reikia elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi.
Merūnas džiaugiasi, kad Mama buvo gerbiama ir labai mylima. „Ji buvo pakankamai komunikabili, turėjo daug draugų, buvo pradėjusi daug verslų. Tie draugai ją labai mylėjo, mus irgi supa žmonės, kurie yra it šeima“, - pridūrė jis.
Operos solistas kartu su žmona Erika stengiasi sūnus išauginti dorais piliečiais. „Mūsų vaikai yra labai geri. Jeigu pamato, kad kokioje nors žaidimų aikštelėje nukrenta vaikas, tuomet jie pribėga prie jo padėti, pakalbėti. Tai labai svarbus momentas. Mano Mama irgi nebuvo niekada pasyvi svetimam skausmui. Pas ją ateidavo benamiai į kiemą pavalgyti. Ji buvo labai rūpestinga. Man ji buvo kaip šventoji. Man toli iki jos mąstymo. Ji ir kūrybinga buvo labai, galėčiau milijoną gražių dalykų papasakoti apie ją.
Netektis paauglystėje
Neteko mamos paauglystėje Merūnas paauglystę prisimena su liūdesiu. Būtent tada neteko savo Mamos Aurelijos, kurios gyvybę pasiglemžė plaučių vėžys. Laimei, jį supo žmonės, kurie ištiesė pagalbos ranką ir neleido nugrimzti į liūdesį.
„Draugai padėjo atsitiesti, su kai kuriais iki dabar bendrauju. Atsimenu, kad dar tada nebuvo labai daug pinigų ir jie atvežė man vokelį pinigų tam, kad aš išvažiuočiau į stovyklą. Realiai iki gimtadienio buvo likusi savaitė. Miniu dabar gimtadienius su tokia pilka tema. Dabar gyvenimas spalvingesnis, kai ir tada buvo ir dabar yra geri draugai“, - atviravo žinomas šalies tenoras.
Pasiteiravus, kokia buvo vaikystė, kai augo kartu su Mama, Merūnas šyptelėjo, kad ji labai jį mylėjo: „Ji man sakydavo, kad labai myli, esu jos vaikas ir nesvarbu, kad kartais pabardavo. Taip pat sakau ir savo vaikams, nes būna įvairių nuotykių ir mokykloje. Vaikai labai aktyvūs. Sakai, kad elgiesi taip, nes labai myliu. Mama lygiai taip pat su manimi buvo. Visos kortos atvertos. Bendraudavome labai - nuo iki. Vaikai labai jautrūs, mažos asmenybės.“
Pašnekovas pridūrė, kad Mamai nebuvo lengva su juo: „Aš pakeičiau 7 mokyklas. Tai daug ką pasako apie mane. Nebuvau šventas. Mama labai anksti pražilo per mane. Buvau velnių pririjęs. Labai išgyvendavo tai. Dabar žiūriu į savo vaikus ir suprantu, kad jie labai panašiai elgiasi.
Merūno ir Erikos atžalos bei muzika
Merūnas su Erika augina 2 sūnus - Ajų ir Herkų. Pasak jo, vienas sūnus yra labiau panašus į tėtį. „Ajus į mane labai panašus iš charakterio. Nei vieno vaiko neišskiriu, kuris yra fainesnis ar mylimesnis. Ajaus elgesys ir požiūris į daiktus, žmones - labai panašus. Jis elgiasi it būtų vienturtis. Mėgsta susidėti savo daiktus, kasdien eina į dušą. Yra labai savarankiškas.
Tiesa, abu sūnus turi ir puikią muzikinę klausą: „Jaučiasi muzikantų gyslelė, jie niūniuoja. Mes jiems esame padarę kabutėse paslaugą, nes vedėme nuo 4 metų į muzikos mokyklą. Po darželio jie ir taip būdavo pavargę, o mes dar veždavome į muzikos mokyklą. Man buvo truputėlį liūdna, bet jeigu širdyje atras muziką, tai turėtų daug nuveikti su balsais, nes turi puikią klausą. Su noru bus galima daug nuveikti.“
Baigdamas pokalbį apie a.a. Mamą bei atžalas, Merūnas atskleidė ateities planus: „Dabar užsidarinėja teatro sezonai, yra daugiau privačių užsakymų. Šiemet noriu pakurti daugiau muzikos. Bus mažiau koncertų, nes noriu pakurti daugiau kūrinių. Daug kirba idėjų.“
Naujas šeimos narys - šuniukas Loris
Vitulskiai nuo šiol turės, ką vedžioti rytais. Jų namuose augs šunytis Loris. Erika instagrame pasidalijo jaudinančiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip naują namų gyventoją išvydę vaikai apsipila ašaromis. Šiuo įrašu E. Vituskienė sutiko pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais. „Kalėdos yra stebuklų metas.Turime naują šeimos narį, Lorį. Vaikams - didžiulė staigmena, o mums - šuo po 10 metų pertraukos. Patikėkit jaudulio netrūksta“, - brūkštelėjo Erika.
Po šiuo vaizdo įrašu pasipylė sveikinimai, kurių negailėjo ir žinomi žmonės. „Aš ir noriu būt tavo vaiku!“ - rašė laidų kūrėjas Mantas Bertulis. „Nuostabių emocijų video. Sveikinu“, - komentavo renginių ir TV projektų vedėjas Rolandas Mackevičius. „O, Dieve, kaip gražu ir jautru. Nuostabių artėjančių švenčių, Mielieji“, - rašė „TV Pagalbos“ žurnalistė Gerda Žemaitė. „O dievuliau, kokios emocijos“, - žavėjosi dainininkė Natalija Bunkė.
Bandymas prieš įsigyjant šuniuką
Paramos koncerto akimirkos - galerijoje: Merūno, Erikos, Ajaus ir Herkaus Vitulskių namus papildė naujas šeimos narys - šuniukas Loris. Tačiau tam, kad svajonė apie gyvūną išsipildytų, vaikai turėjo praeiti specialius tėvelių jiems paskirtus bandymus.
„Vaikai šuniuko prašė jau trejus metus, o paskutinius pusę metų atlikom nemažai bandymų - lankydavomės šuniukų globos namuose ir žiūrėdavome, kaip vaikai reaguoja į gyvūnus. Tikrinome, ar nesibaido priežiūros, išmatų“, - Žmonės.lt sakė Merūnas.
Operos solistas atskleidė, kad nepaisant to, jog šuniuko vaikai prašė jau ne vienerius metus, jie tikrai nesitikėjo jį gauti likus dienai iki Kūčių, todėl jų emocijos liejosi per kraštus. „Vaikams buvo šokas iki ašarų. Jie net nežinojo kaip reaguoti, Herkus sakė, kad jo emocijos tiesiog liejosi (juokiasi). Mes kalbėjome, kad gal per Kalėdas Senis Šaltis atneš, bet tas pokalbis nublanko ir jie jau nebedrįso daugiau klausti, nes matė, kad mes jaučiame spaudimą. Jiems tai pats pirmiausias gyvūnas, iki tol neturėjo net žuvyčių“, - teigė pašnekovas.
Merūnas džiaugėsi, kad naujasis šeimos narys namus pasiekė pačiu geriausiu laiku. Juk neseniai Vitulskių šeima pasistatė vasaroti skirtą namelį, o ne už kalnų ir buto remontas, todėl šuniuko nuodėmės bus lengviau atleidžiamos. „Seniau neturėjome tam sąlygų, o dabar jau turime vasarnamį, kuriame vasaromis leisime daug laiko, taip pat planuojame buto „parfumerinį“ remontą, todėl nieko tokio, jei mažas šuniukas kokius baldus pagrauš dabar. Viską rimtai pastrategavome ir nusprendėme, kad dabar tam tinkamiausias laikas“, - Žmonės.lt kalbėjo M.Vitulskis.
Naujam Vitulskių šeimos nariui labai pasisekė - pasirodo, kad jis vos išvengė gyvenimo prieglaudoje. „Šuo mišrūnas, mes jį išgelbėjome nuo gyvenimo gyvūnų globos namuose. Pasiskambinau pagal skelbimą, jį atidavinėjo viena pagyvenusi, serganti moteris, kuri neturėjo galimybių jo auginti. Ji sakė, kad prieš važiuodama Kūčioms pas vaikus, šuniuką atiduos į prieglaudą, o mes spėjome jį paimti. Veislė mums nebuvo svarbi, nes yra labai daug šunų, kurių istorijos labai liūdnos ir kurie neturi namų. Mes visada labai palaikėme gyvūnų globos namus, todėl norėjome prisidėti visapusiškai“, - gerumu dalijosi Merūnas.
Parsivežus mažąjį draugą į namus kitas rimtas žingsnis buvo išrinkti jam vardą. O tam prireikė ne vieną valandą trunkančių diskusijų. „Keturias valandas diskutavome, susirašėme vardus, ieškojome variantų ir internete, o tada Erika ramiai sėdėdama pasakė: „Loris“. Pagalvojome, kad tikrai - atrodo lyg tikras Loris. Mielas snukutis, akytės meilios - vardas tiesiai į dešimtuką“, - su šypsena sakė operos solistas.
Tiesa, pasiruošti Lorio atėjimui reikėjo ne tik vaikams, bet ir patiems Merūnui bei Erikai. Dar prieš susilaukdami sūnų jiedu turėjo kalytę Merą, kurios netektis juos stipriai paveikė. Prireikė net dešimties metų, kol jiedu ryžosi kitam augintiniui. „Mes dar prieš vaikus su Erika turėjome kalytę Merą, kuri labai stipriai susirgo ir iškeliavo. Tikrai labai išgyvenome ir sunkiai ją paleidome, nes buvo mums kaip šeimos narys. Reikėjo daug laiko atsigauti, buvo sunku ryžtis, nes vis tiek žinai, kuo viskas finale baigsis. Kad ir kaip drąstiškai skambėtų, bet šunų „galiojimo laikas“ yra mažesnis, o pas mus šeimoje nebūna, kad gal čia kažkam kitam dabar duoti gyvūną, ne, pas mus jis užima garbingą vietą. Šuo yra geriausias draugas, prisideda prie namų jaukumo, namų sielos“, - Žmonės.lt sakė Merūnas Vitulskis.
Merūnas virtuvėje ir šeimos mitybos įpročiai
Kiekvienam patiekalui reikia gero prieskonio, o kiekvienam pokalbiui - gero pašnekovo. Gamindami meksikietiškas kesadilijas vyrai šnekučiavosi apie mėgstamiausius patiekalus, maistą, o M. Vitulskis atskleidė, kam namuose griežtai prieštarauja žmona Erika.
Virtuvėje Merūnas Vitulskis leisti laiką mėgsta, tačiau to daryti savęs neverčia. „Pas mus namie nutarta taip: jei yra įkvėpimo - gamini, jei nėra - užsisakome“, - atskleidė dainininkas.
Anot jo, įkvėpimas ypač aplanko vaikštant tarp šviežių produktų, tačiau ne visada pavyksta norus įgyvendinti. „Mane įkvėpimas labiausiai pagauna turgeliuose - viskas kvepia. Eini ir galvoji: ir tą pagaminčiau, ir tą, ir tą. Po to visą savaitę lakstai ir dirbi, o šaldytuve viskas supūva“, - pasakojo M. Vitulskis.
Du sūnus su žmona Erika auginantis dainininkas sako, kad šeimoje stengiasi maisto neišmesti - čia iniciatyvą ir griežtumą rodo žmona. „Vitulskienė ties kuo šeimoje dirba, tai ties maisto ir gamtos saugojimu, ekologija. Ji ir vaikus šviečia, kala jiems į galvas, kad nedrįstų atkandę išmesti obuolio“, - sakė Merūnas.
Visgi toks požiūris ne visada į naudą pačiam „Valgoma ar nevalgoma“ svečiui - juk šeima stengiasi viską suvalgyti ir maisto nešvaistyti. „Iš esmės namie esu kaip šiukšlių dėžė - ko vaikai nesuvalgo, suvalgau aš. Kitaip nieko nepadarysi - juk Vitulskienė neleidžia išmesti“, - juokėsi dainininkas.
Mėgstamiausias Merūno patiekalas - sultingas kepsnys. Paklaustas, kokį vieną patiekalą pasirinktų paskutiniu, jis nedvejojo. „Jautienos išpjovos steiką su pipiriniu padažu. Kalbu ir net silpna darosi... Esu visiškas mėsėdis“, - pasakojo svečias.
Virtuvėje Merūnas sako ieškantis meditacijos - kaip ir kiekviename darbe, kurio imasi. „Valgoma ar nevalgoma“ žiūrovams jis pasakojo, kaip po truputį dėliojantis darbo detalėms jis įžvelgia tame į vietas stojančią harmoniją. „Aš nesu chaotiškas. Man tai yra meditacija. Bet kuris techninis darbas šiame gyvenime man meditacija - ar pjauti žolę, ar gaminti maistą, ar kažką statyti. Susidėlioji ir tokia harmonija ant stalo. Pradedi kažką iš to kurti - labai geras jausmas“, - atviravo M. Vitulskis.
Jei mėgstamiausias dainininko patiekalas - jautienos kepsnys, yra ir viena daržovė, kurią Merūnas tiesiai šviesiai vadina blogiu. „Aš viską valgau, bet svogūnai... Man svogūnai yra blogis, blogių blogis. Porai, svogūnai ir visa svogūninė šeima“, - sakė dainininkas.
Auklėjimo principai Vitulskių šeimoje
Tikrai nesu tobulas - juk niekas gyvenime negavome instrukcijos ir gairių, kaip būti gerais tėvais, LRT.lt sako du sūnus auginantis operos solistas Merūnas Vitulskis. Ką jie atsinešė iš vaikystės ir kaip šiandien auklėja savo vaikus?
- Manau, kad visais laikais tėvai dėl savo vaikų darė viską, ką gali, manieji elgėsi taip pat. Manau, tėvai tai jautė ir dalis tos įtampos persidavė vaikams, vaikai kartais būdavo auklėjami kiek griežčiau, kartais be išsamesnių paaiškinimų. Tada galbūt mažiau buvo atsižvelgiama ir į vaiko psichologinę būseną, nes reikėjo apsaugoti šeimą ir išgyventi. Jaučiu, kad ir mane augino kiek tada galėjo geriausiai.
Augau be tėvo, apsuptas trijų moterų - mamos, senelės ir tetos, skiepijusių man šeimos vertybes, tradicijas ir galbūt švelnesnį požiūrį į pasaulį.
Griežtumas ar laisvė?
- Vis tik ko buvo daugiau - griežtumo ar laisvės? - Augau ganėtinai meniškoje aplinkoje, mane supo daug inteligentijos atstovų, kūrėjų, rašytojų, turėjusių savitą požiūrį į pasaulį ir prieš sistemą kovojusių per kūrybą. Pamenu, mano kambarys buvo pilnas knygų ir puoštas senelio paveikslais. Tos istorijos apie jį, jo darbai man darė didelę įtaką - ir aš norėjau būti dailininku. Netgi buvau 100 proc. įsitikinęs, kad juo būsiu, tad siekiau šio kelio. Muzikalumą, beje, veikiausiai taip pat paveldėjau iš šeimos - senelis turėjo absoliučią klausą, mama ir teta buvo baigusios muzikos mokyklą. Močiutė mane nuolat vesdavosi į Kauno muzikinio teatro spektaklius, tad repertuarą mokėjau kone mintinai, augau klausydamas muzikos. Tiesa, turiu prisipažinti, kad visada jaučiausi esąs kitoks vaikas. Kaip sakoma, buvau „ne prie chebros“, laikiausi kiek nuošaliau, nors turėjau porą gerų draugų.
- Tikrai nesu tobulas - juk niekas gyvenime negavome instrukcijos ir gairių, kaip būti gerais tėvais. Su žmona Erika tiesiog dedame kiek galime daugiau pastangų, kad vaikai gautų visus atsakymus ir suprastų, kas yra tikrosios vertybės, kad jaustų pagarbą tiems, kas augina, stengiasi ir kartais net lieja ašaras dėl jų gerovės ir išsilavinimo. Taip pat labai svarbu su vaiku kalbėtis. Jis yra asmenybė, tad manau, turi žinoti, kodėl iš jo reikalaujama vieno ar kito, kodėl jam skiriamos kokios nors bausmės, kodėl yra giriamas ir pan.
- Ir viena, ir kita. Yra tam tikros disciplinos taisyklės, vaikai privalo jų laikytis. Dėl savo pačių gerovės jie turi eiti miegoti laiku, turi išmokti grįžę namo pasidėti drabužius ar įmesti juos į skalbinių krepšį, turi skirti laiko knygoms ir mokslams ir pan.
- Kaip ir visiems, ypač tarp brolių. Bet mes visuomet stengiamės jiems priminti, kad jie vienas kitam yra svarbiausi žmonės. Galbūt kada nors ateityje nebus močiutės ar net tėvų, o jie turės vienas kitą, galės vienas kitam padėti, vienas kitą išklausyti, vienas į kitą atsiremti. Būna, kad dėl vaikų elgesio sulaukiame ir pedagogų pastabų. Kartais net pajuokaujame, kad su mokytojomis bendraujame dažniau nei su draugais. Mūsų sūnūs yra itin judrūs ir smalsūs, tad kartais sunkiai nusėdi vietoje. Stengiamės bendradarbiauti su mokytojais ir šias problemas spręsti. Iš esmės esame įsitraukę į jų gyvenimą, tiesiog gyvename vaikais. Mums su žmona jie yra svarbiausias dalykas, šviesa.
- Nelengvas. (Juokiasi.) Būna, iš vakaro viską aptarei, susitarei, o iš ryto vėl kas nors naujo. Man padeda vienos auklėtojos pasakyta mintis, kai vaikai baigė darželį. Ji sakė, kad grupėje yra vaikų, kuriuos kur pasodinsi, ten ir surasi, mūsiškiai - tikrai ne tokie. „Jie judresni, smalsesni, turi daugiau ugnies ir iš gyvenimo nori daugiau. Jie ras kur padėti savo energiją ir gyvenime pasieks daugiau“, - sakė ji.
Panašus:
- Merūnas Vitulskis: Įspūdinga Biografija ir Sėkminga Muzikinė Karjera
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- 5 metų vaiko raida: svarbiausi faktai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas tėvas!
- Ar tikrai reikia duoti vandens kūdikiui iki 6 mėnesių? Sužinokite tiesą!