Gimdymas - tai šventė ar košmaras? Neskauda vienai iš tūkstančio. Nėščia lankiau R. Šemetos mokyklėlę. Tada pagalvojau, kad būsiu ta vienintelė. Žinojau, kad mintis - visagalė, ir visą nėštumą tuo šventai tikėjau. Kaip svajojau, taip ir nutiko.
Įvairios Gimdymo Patirtys
Nuėjusi pas ginekologę prasitariau, kad lyg šiek tiek silpniau jaučiu kūdikio judesius. Nieko nelaukusi ji mane nusiuntė į ligoninę. Labai patenkinta nuvykau į šv.Jokūbo ligoninę. Mat vos prieš kelias dienas buvome baigę namuose remontą ir aš labai norėjau pailsėti.
Ligoninėje mane visapusiškai ištyrė, paguldė į tuščią palatą, davė vitaminų, kvėpuoti deguonies. Dvi dienas pragulėjau kaip sanatorijoje, perskaičiau 3 knygas. Atėjo pirmadienis, ir skyriaus vedėjas nutarė pats mane nuodugniai apžiūrėti. 12.00 manęs aplankyti atėjo mama. Ji po pusvalandžio išėjo pažadėdama po pietų dar sugrįžti. Mano vyras kaip tik tą pirmadienį buvo išsiųstas dviem dienoms į komandiruotę. Mama aplankydama atnešė vaisių. Suvalgiau porą vynuogių ir staiga taip suraižė pilvą, kad net supykau. Atsiguliau į lovą, ėmiau skaityti, bet vis tiek jaučiau, kad vėl tą pilvą raižo. Pasakiau, kad kas tris minutes. Sesutė tik akis pastatė, tuoj nuvarė mane pas gydytoją. Šis apžiūrėjo ir liepė kuo skubiau ruoštis gimdymui. Man net kojas pakirto. Kol mane paruošė, kol nuėjau į gimdyklą, kol paklausė kūdikio širdies plakimo praėjo dvi valandos.
Bet pasakiau, kad nieko nebus, jau tuoj pagimdysiu. Ir tikrai, vos spėjau atsigulti ant stalo, mano Paulinutė ir iššovė. Vos pagimdžius suskambo mano mobilusis ir sanitarė man jį padavė. Aš dar gulėjau ant stalo, buvau lopoma. Susijaudinęs vyras paklausė, kodėl nekėliau ragelio. Grėsė priešlaikinis gimdymas (nešiojau dvynius). Nuolat teko gulėti ligoninėje. Likus dviems savaitėms iki termino, gydytoja pastebėjo, kad gimdos kaklelis atsidaręs 4 cm. Visai neskaudėjo, bet 10 val. susiruošiau į gimdyklą. Ant gimdymo stalo ramiai užsnūdau. Netrukus šalimais gulinti moteris pagimdė berniuką (dar ašarą iš džiaugsmo nubraukiau), o man nė skausmai neprasidėję. Tik 12 val. pajutau pirmus skausmelius, o 14 val. akušerė liepė stumti ir aš per 3 kartus išstūmiau pirmą berniuką. Nė nepajutau, kaip jis gimė. Pagimdžiau greitai, o kirpimą siuvo ilgai. Nesuvokiu, kas lėmė tokį visiškai beskausmį mano gimdymą. Mama mane gimdė 19 valandų dideliuose skausmuose.
Savo gimdymą galiu tikrai pavadinti neįprastu, nes jis truko tik akimirką. Buvau susitarusi gimdyti Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Savaitė prieš numatytą dieną, 3.20 val. nakties pajutau kūdikio spyrį į šoną. Bandydama apsiversti ant šono, pamačiau, kad nubėgo vandenys. Iškart paskambinau gydytojai. Ji telefonu nuramino - tai pirmas gimdymas, greitai tikrai nepagimdysiu. Bet Tomukas pasirinko greitesnį scenarijų. Skausmas stiprėjo, tad 4 val. ryto išsikvietėme greitąją. 4.30 val. Priėmimo skyriuje paprašiau, kad paskambintų mano gydytojai, bet laiko skambučiui neliko - pasirodė vaiko galvutė. Visas personalas sukilo ant kojų. Veždama mane į gimdyklą seselė maldavo nesistanginti, kad nepagimdyčiau lifte. Gimdykloje visi lakstė, kaip seriale „Ligoninės priimamasis“. Su trečia stanga gimė sūnelis Tomas Marijonas. Mano gydytojai, su kuria buvau susitarusi, 7 val. atėjusiai į darbą, beliko tik žagtelėti iš nuostabos ir pasveikinti mane su sūnelio gimimu.
Ramiai slinko paskutinės nėštumo dienos. Pirmadienį turėjau pasirodyti gydytojai, o sekmadienį nuvažiavome į turgų pirkti drabužių vyresniajai dukrytei. Bevaikščiodama pajutau, kad maudžia nugarą, bet, galvoju, nėštumo pabaigoje taip ir turi būti. Pasižiūriu į laikrodį - skausmas kartojasi kas 10 minučių. Vyras pasiūlė važiuoti namo, bet aš nesutikau. Neskubėdami apsipirkome. Grįžę namo svarstėme - važiuoti į gimdymo namus ar ne? Mums bediskutuojant atvažiavo svečių. Plepėjome ir gėrėme arbatą iki 18 val. Pavakarieniavau, nusimaudžiau, pasiėmiau daiktus. Pakeliui į ligoninę vaizdajuosčių nuomos punkte grąžinome kasetę. Skausmas suimdavo jau dažniau. Vyras buvo įsitikinęs, kad tai sąrėmiai, o aš dar vis abejojau. Pagaliau 19 val. atsidūriau ligoninėje. Paaiškėjo, kad kaklelis atsidaręs 7 cm. „Jūs jau beveik pagimdėte“, - pasveikino gydytoja. Na va, galvoju, vos nepražiopsojau savo pačios gimdymo. Po dviejų valandų jau laikiau ant rankų sūnų.
Kai laukiausi, galvojau, kad mažylio gimimas man bus didžiausia šventė. Deja, tai liko tik svajonėse, o šventė virto košmaru. Visai nesinervinau, nes gerą nuotaiką palaikė palatos kaimynės ir nuostabus personalas. Pajutusi pirmuosius sąrėmius kreipiausi į budinčią seselę. Ji paklausė vaikučio širdies tonus ir palydėjo į gimdymo skyrių. Vos atsidūriau palatoje, įpuolė gydytojas. Jis pradėjo šaukdamas klausinėti, ar sąrėmiai stiprūs, ar dažni, kada prasidėjo. Jaučiausi puikiai, skausmo beveik nejutau, todėl atsakiau: nežinau. Nors šalia manęs buvo vyras, gydytojas pradėjo rėkti: „Visos jūs jaunos - žioplos!“ Jis rimtai plūdosi, o vyrui liepė važiuoti namo (nes jau buvo 22 val.). Sakė, kad su tokiais sąrėmiais pagimdysiu tik rytojaus dieną. Vyrui išvažiavus vos už 10 minučių nutekėjo vandenys. Pasakiau gydytojui. Tas ne į temą paklausė: „Kiek tau metų?“ Nustebo, kad 23. Akušerės elgėsi gana maloniai, bet gydytojas - savo stiliuje. Kai gulėjau ant gimdymo stalo, tik ir girdėjau: „Tu nežviek“, „Neužsimerk“. Net dabar prisiminusi apsiverkiu. Kai pradėjau gimdyti, gydytojas vis klausinėjo vyro telefono, sakė - reikės atsilyginti. Pagimdžiau sunkiai, plyšo visur, kur tik gali, stipriai nukraujavau. Nepaisant to, kad gulėjau leisgyvė, akušerė siūdama vis minėjo, kad reikėtų didelio atlyginimo už dukrą.
Šv.Velykų rytą prabudau šlapia - nubėgo vandenys. Po dviejų valandų pajutau pirmą sąrėmį. Užplūdo nuostabus jausmas - skausmas neatrodė baisus, jaučiausi laiminga. Jis ateina! Sąrėmiai dažnėjo, nusprendžiau nelaukti - išvažiavau į gimdymo namus. Gydytoja nė neklausė, tik šūktelėjo: „Gerai, gerai, greičiau lipk, manęs kita laukia“. Lipant ant „lėktuvo“ čiurkštelėjo dar dalis vandenų. Gydytoja tikrindama kaklelį paklausė: „Ar tavo gydytoja nesakė, kad pas tave - gimdos kaklelio anomalija? Gal atauga, gal auglys“. Staiga ji visa išbalo, nes tai, ką pavadino augliu - pulsavo. „Virkštelė!“, - ji suklykė. Šaukė padrikus žodžius: „Virkštelė! Nesupratau, kas vyksta, suvokiau tik, kad kūdikiui trūksta oro ir bandžiau kvėpuoti kuo giliau. Gydytoja susitvardė. Mane nuvežė į operacinę. Beje, gydytoja rankos taip ir neištraukė, kol gimė sūnus. Sesutės kažko suleido į veną, uždėjo deguonies kaukę ir viskas, tamsa. Mane operavo su visais papuošalais, liemenėle. Delsti nebuvo galima nė minutės. Sūnų ištraukė vos gyvą, gaivino, begaivindami perpompavo kraują į placentą, tada nukirpo virkštelę, vaikas neteko daug kraujo. Greitai išvežė į Klinikas daryti kraujo perpylimo. Tada ir sugalvojau sūnui vardą - Dangelas (dangaus Angelas). Sunkiai atsigavau po operacijos, juk pjūvio skersmuo buvo beveik 20 cm. Dabar Dangelui 10 mėnesių, jis turi 8 dantukus, pradėjo vaikščioti. Dar ir dabar nukrato šiurpas, kai prisimenu gimdymą.
Visą nėštumą jaučiausi puikiai, bet paskutinis vizitas pas gydytoją nebuvo malonus. Jis miglotai pasakė, kad „vaisiaus galvytė nėra taip, kaip reikia, bet gal viskas atsitaisys“. Naktį pabudau nubėgus vandenims. Ligoninėje sužinojau, kad gimda atsidariusi tik per pirštą. Suleido skatinamųjų, bet gimda vis neatsidarinėjo. 11 val. apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad reikės cezario pjūvio. Po operacijos jaučiausi slogiai, puoliau į depresiją, visko bijojau, net pati savęs. Plungės ligoninėje (manau, ir daug kur kitur) neleidžia vyrui būti su žmona, tačiau gydytojai matė mano pakrikimą ir padarė išimtį - vyras su manimi ligoninėje praleido tris naktis. Seselės iš manęs tyčiojosi: „Atsirado pacientė, negali viena pabūti. Ims ir numirs. Nė viena nenumirė“. Man tai buvo košmaras, kurio nenorėčiau pakartoti.
Nuvykau į ligoninę be sąrėmių, bet kaklelis jau buvo atsidarę 4 cm. Po kelių valandų prasidėjo sąrėmiai, jie tapo nepakeliami. Gimda atsidarinėjo lėtai, nuskausminamieji padėdavo tik pusvalandžiui. Gydytoja apžiūrėjusi pažadėjo, kad pagimdysiu po 3 valandų, o aš galvojau - kažin ar ištversiu? Staiga gimda atsidarė neįprastai greitai, teko kirpti. Kirpo su neaštriomis žirklėmis (už tai akušerė atsiprašė). Skausmas buvo neapsakomas. Laimei, mergaitė gimė sveika. Kai ji gulėjo man ant krūtinės, pasižadėjau, kad antro karto nebus. Neturiu tiek drąsos.
Man gimdymas buvo šventė, nes aš jo labai laukiau. Visą nėštumą svajojau, kaip bus nuostabu tapus mama. Kalbėjausi su vaikeliu ir dėkojau jam, kad pasirinko mane, kad pasitiki manimi. Visada tikėjau, kad kūdikių sielos pasirenka sau tėvus. Artėjant gimdymo terminui, nuteikiau save, kad gimdysiu lengvai ir neskausmingai. Po gimdymo gydytojai paklausė - ar dar kada norėsiu gimdyti? Atsakiau: Žinoma, nors ir dabar. Sąrėmius jaučiau 1,5 paros, bet buvau laiminga, kad tai jau prasidėjo, kad greitai pamatysiu savo vaikutį, kurio taip pasiilgau per ilgus nėštumo mėnesius. Nesvarbu, koks tai bus gimdymas - su komplikacijomis, ar be - vis tiek tai didžiausia gyvenimo šventė.
Kaip Jaučiasi Moterys ir Vyrai Gimdykloje?
Apie tai, kaip komfortiškiau gimdyti - vienai moteriai ar drauge su antrąja puse, - pora turėtų susitarti dar iki gimdymo. Atvejų būna įvairių. Vienoms moterims reikalingas besąlygiškas palaikymas, joms norisi bendrauti, kalbėtis, dalintis išgyvenimu. Kitos linkusios susikaupti rimtyje ir vienumoje. Kartais nutinka ir taip, kad iš anksto suderintas gimdymo „planas“ koreguojamas pačioje gimdykloje, priklausomai nuo vyro ir moters patyrimų ir jausmų. Bet kuriuo atveju abu partneriai išgyvena nekantrumo būseną, milžinišką emocijų pliūpsnį.
„Vyras dažniausiai patiria pozityvias emocijas, nors kyla ir natūralūs išgyvenimai dėl moters ir kūdikio. Pasitaiko tokių atvejų, kai būsimi tėčiai „susireikšmina“ labiau nei gimdyvės, tad būsimoms mamytėms tenka raminti ir guosti vyrą. Būna moters pykčio protrūkių, kai šioms kyla noras keistis vietomis, norisi kad sutuoktinis išgyventų tą patį patyrimą ir labiau vertintų, ką reiškia susilaukti vaiko. Retkarčiais moterims suveikia ir „didvyrės“ instinktas, kai nori, jog vyras jomis didžiuotųsi, tad bando nuslėpti, jog kenčia. Taip pat būna vyrų nepakančių moterų patiriamam skausmui, todėl kyla rizika alpti. Tokiais atvejais būsimiems tėveliams rekomenduojama kantriai laukti poilsio kambaryje“, - sako ilgametę praktiką dirbant su šeimomis turinti psichologė Daiva Grikšienė.
Dviejų Porų Patirtys
Indrė, 28 m.: „Pirminis planas buvo paprastas - vyras gimdyme dalyvaus. Atvykus į ligoninę, jaučiausi rami, džiugi nuotaika neapleido iki didžiųjų sąrėmių. Šiems prasidėjus ir prie pilvo prijungtam sąrėmių stiprumo matuokliui rodant vis didesnius skaičius, vyro akys ėmė lakstyti į šalis, jis garsiai kvėpavo, atrodė išblyškęs. Mano prašymus - paduoti vandens, pakišti pagalvę - vykdė atsakingai, tačiau jutau, kad jam sunku. Raminau, laikiau jį už rankos, kartojau, kad man viskas gerai. Sąrėmiams dar labiau sustiprėjus, išbalusio vyro paprašiau palaukti poilsio zonoje. Likusi viena, galėjau labiau susikaupti, tad netrukus prasidėjęs gimdymas praėjo greitai ir sklandžiai. Iškart pagimdžius, akušerė pakvietė vyrą paimti ant rankų ką tik gimusią dukrytę.“
Eimantas, 29 m.: „Gimdymo dienos labai laukiau - buvome sutarę būti kartu. Atvykus į ligoninę, žmoną prijungė prie aparatų. Matavimai, tikrinimai, kvėpavimo ir stūmimo treniruotės prieš gimdymą… Žmonai netenkant vis daugiau jėgų, man pasidarė nepakeliamai sunku matyti ją kenčiančią. Iš visų jėgų stengiausi jai padėti, bet, žmonos veidui vis rimtėjant, mane sukaustė bejėgiškumo jausmas - aš niekuo jai negaliu padėti! Mielai būčiau apsikeitęs su ja vietomis, perėmęs visą skausmą, deja… Tiksliai neprisimenu, kaip tai įvyko, bet prieš pat gimdymą atsidūriau koridoriuje. Mane pakvietė už keliolikos ar dvidešimties minučių - paimti ant rankų ką tik gimusį kūdikį. Jausmo, kurį patyriau laikydamas savo ką tik gimusią dukrą, neįmanoma apsakyti.“
Brigita, 32 m.: „Artėjant gimdymui, daug svarstymų, ar vyrui dalyvauti, ar ne, nebuvo. Tiek vyras, tiek aš norėjome būti kartu ypatingąją dieną. Lankėme specialius poroms skirtus kursus, kuriuose akušerė ne tik supažindino su gimdymo eiga, bet ir su vyro „pareigomis“ gimdymo metu - palaikyti, masažuojant mažinti sąrėmių skausmą, paduoti vandens, nuvalyti prakaitą ir kt. Atėjus gimdymo laikui, įsitikinau - mūsų pasirinkimas buvo teisingas. Būdama su vyru jaučiausi ramiai, saugiai. Sąrėmių metu vyras masažavo, skausmui aprimus ir pajuokaudavome. Artėjant lemiamoms akimirkoms, džiaugiausi, kad yra kam pakviesti gydytoją. Kartu išgyventas vaiko gimimo momentas buvo labai jautri ir suartinanti patirtis.“
Rimas, 33 m.: „Dalyvauti gimdyme tikrai norėjau, nes, nežinodamas, kas vyksta, ir negalėdamas bent santykinai kontroliuoti situacijos, būčiau jaudinęsis dar labiau. Geriau jau būti dalyviu, nei laukti nežinioje. Gimdymo metu rūpinausi, kad nieko netrūktų, stengiausi palengvinti žmonos būseną, praskaidrinti nuotaiką, palaikyti, kviečiau specialistus, kai situacija baugino. Įspūdžiai tik teigiami. Kad ir kaip sunku bebūtų, rekomenduočiau visiems vyrams dalyvauti, palaikyti savo žmonas. Pamatysite, kokios jos stiprios. Dalyvavimas tikrai ne atitolina, o tik sustiprina tarpusavio ryšį. Vaiko gimimo akimirkos pamiršti neįmanoma.“
Gimdymas Vyrus Veikia Ne Tik Teigiamai
„Artimo žmogaus buvimas gimdymo metu veikia teigiamai: vyro buvimas šalia mažina skausmo pojūtį gimdymo metu, stiprina tarpusavio poros emocinį ryšį, drąsina ir skatina būsimą mamytę“, - įsitikinusi gydytoja ginekologė Inga Gruzdienė.
Tiek gydytojai, tiek psichologai sutaria, kad gimdykloje moteriai vyras labai reikalingas - artimo žmogaus palaikymas ir supratimas lengvina moters patirtį, teikia saugumo jausmą. „Deja, vyro dalyvavimas gimdyme ne visada teigiamai veikia patį vyrą. Dalyvauti gimdyme gali tik emociškai pasiruošę vyrai, turintys žinių apie gimdymo procesą“, - įsitikinusi gydytoja ginekologė.
Anot gydytojos, gimdymo procesui nepasiruošę, bet jį stebėję vyrai vėliau gali turėti psichologinių problemų, tokių kaip kitoks požiūris į savo moterį, pasikeitusi lytinio gyvenimo kokybė, verčianti ieškoti gydytojo psichiatro ar psichologo pagalbos.
Psichologė Daiva Grikšienė mano, jog vyro požiūris į gimdančią moterį daug pasako apie jo būdą ir brandą: „Viskas labai paprasta: gimdymas neigiamai gali paveikti tik tą kategoriją vyrų, kurie nelinkę palaikyti monogamiškų santykių. Vyras, kuris vertina gyvenimo kartu patirtį, kaip bendrystės ir partnerystės dalį, moterį bus linkęs matyti vienodai gražią ir mylimą, nepriklausomai nuo fiziologinio gimdymo proceso vaizdo“. Anot specialistės, kai pora vienodai nusiteikę laukia kūdikio, o jų emocinis tonusas pozityvus - neigiami jausmai neįmanomi.
Vyrų Vaidmuo Gimdykloje
Vyrų vaidmuo gimdykloje - ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti visame gimdymo procese. Daugiau informacijos apie tai suteikia parengiamieji kursai, taip pat specialūs vaizdo įrašai, literatūra, draugų patirtys. Maža to, moteriai motinystės instinktas yra įgimtas, o vyras savo tėvystės instinktą turi žadinti ir ugdyti. Dalyvaudamas gimdyme, vyras prisiima tėvystės vaidmenį, tampa tėvu.
Partneriai, gimdymo metu būdami kartu, kuria komfortiškesnę ir jaukesnę aplinką, geresnes komunikacijos galimybes. Gimdymo eigoje būsimi tėvai gali palaikyti vienas kitą, juokauti, tartis, konsultuotis ir bet kuriuo metu kviesti pagalbą, bendrauti su medikais.
„Svarbiausia yra atminti, jog vyro vaidmuo gimdymo metu turi būti griežtai palaikantis, momentais - reikliai raminantis, kartais - švelniai drąsinantis ar pasireiškiantis tik tyla, tvirtu apkabinimu, šalto vandens stiklinės padavimu, vilgymu drėgnu rankšluosčiu“, - sako psichologė Daiva Grikšienė. „Vyras gali būti pasiruošęs keletą pasakojimų, dėl ko myli savo žmoną, kaip įsivaizduoja namus, kai grįš visi drauge.“
Vyras Gimdyme: Už ar Prieš?
Gydytoja ginekologė Inga Gruzdienė: „Žinoma, kad už. Tik būtina vyrui pasiruošti ir pačiam norėti pamatyti pirmąsias savo mažylio atėjimo į pasaulį akimirkas. Kaip yra smagu matyti šitiek daug verkiančių vyrų vienoje vietoje! Mieli būsimi tėčiai, yra tik kelios akimirkos gyvenime, kai Jūsų ašaros yra jaudinančiai gražios ir, ko gero, būtinos. Viena jų - tampant tėčiu!“
Psichologė Daiva Grikšienė: „Patarčiau vyrams dalyvauti gimdyme. Buvimas kartu sukuria papildomas komforto galimybes, kai su savo mylimuoju eigoje gali tartis, paprašyti apkabinimo, gero juokelio, o, esant reikalui, kviesti gydytoją.
žymės: #Namai
Panašus:
- Neįtikėtina Krikščioniškųjų Gimdymo Namų Transformacija Kaune: Paslaugos, Istorija ir Ateities Vizija
- Neįtikėtini atsiliepimai apie gydytoją Biržietį ir P. Mažylio gimdymo namus – sužinokite tiesą!
- Atviri Atsiliepimai ir Ekspertų Konsultacijos P. Mažylio Gimdymo Namų Paslaugoms
- Ar Nėštumo Testas Gali Klaidingai Rodyti Neigiamą Rezultatą? Sužinokite Tiesą!
- Naujagimių dehidratacija: kaip atpažinti simptomus, pagrindinės priežastys ir efektyvūs gydymo būdai