Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris.
Naujagimio svoris ir ūgis
Viena pirmųjų žinių, kurias gimdymo namuose gydytojai praneša tėveliams, - tai gimusio kūdikio svoris ir ūgis. Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, kuris vertina gimusio mažylio būklę, tiek tėveliams, skubantiems pranešti šią naujieną giminėms ir draugams. Optimalus naujagimio svoris laikomas nuo 3000 iki 4000 g.
Mažas vaikelio svoris gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų stoka, kurią jautė būdamas mamos pilvelyje, arba dėl įvairių nėštumo komplikacijų. Mažo svorio būna neišnešioti mažyliai, taip pat dvynukai ar trynukai. Tačiau ne visada mažas svoris susijęs su ligomis ar komplikacijomis.
Stambių vaikų pastaruoju metu gimsta vis dažniau. Nors tėveliai ir ypač seneliai džiaugiasi, kad jų mažylis lenkia savo bendraamžius svoriu, itin tuo didžiuotis nereikėtų. Pirma, riebaliukų perteklius kūdikystėje gali pereiti į ankstyvąjį nutukimą. Antra, per didelis svoris kartais signalizuoja apie rimtas endokrinines (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija) ir nervų ligas.
Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu). Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio.
Naujagimio svorio kitimas pirmosiomis dienomis
Per pirmąsias 5-6 paras naujagimis netenka 5-6 proc. svorio. Taip nutinka dėl kelių priežasčių. Tik gimęs vaikutis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje. Visa tai kainuoja daug pastangų.
- Netekus skysčių.
- Pasituštinus. Naujagimis gimsta pilnu žarnynu ir šlapimo pūsle.
- Dėl mažos skrandžio talpos. Išnešioto naujagimio skrandžio talpa gimus yra 20-30 ml, pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Neišnešiotuko ji vos 2-4 ml vienam kilogramui svorio, o penktą šeštą parą jau 16-19 ml vienam kilogramui svorio. Taigi į tokį skranduką nelabai daug maistelio ir tilps. Be to, pirmomis dienomis ne itin daug ir mamos pienuko pasigamina.
Pradinę kūno masę 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą.
Kūdikio augimo tempai
Svarbu! Kūdikis auga itin sparčiai. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau.
Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu.
Tačiau jei kūdikio svoris krinta, reikėtų susirūpinti. Jei neramu, kad mažylis per mažai priauga, įsigykite ar išsinuomokite svarstykles, geriausia elektronines.
- Svoriui sužinoti. Sverti mažąjį geriausia prieš vakarines maudynes ir tuščiu skranduku. Ant svarstyklių užtieskite vystyklą, tik tada įjunkite svarstykles (tada svarstyklės nerodys vystyklo svorio, o rodys gryną vaiko svorį) ir paguldykite ant jo vaikelį.
- Suvalgyto pienuko kiekiui sužinoti. Sveriant šiuo tikslu, mažylio galima ir nenurengti. Pasverkite jį su tais pačiais drabužėliais prieš maitinimą ir po jo. Svorio skirtumas ir bus suvalgyto pienuko kiekis gramais. Šį kiekį padauginę iš maitinimo skaičiaus sužinosite, kiek mažylis suvalgo per parą.
Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja vidutiniškai po 3-4 cm kas mėnesį; ketvirtą-šeštą mėnesį - po 2-3 cm; antrąjį pusmetį didėja po 1-2 cm kas mėnesį. Taigi per pirmuosius metus vaikas paauga vidutiniškai pusantro karto, tai yra apie 25-30 cm. Vėlgi kiekvieno kūdikio augimo tempai labai individualūs, vieni mažyliai būna aukštesni, kiti žemesni. Tam įtakos turi ne tik tėvelių, bet ir senelių ar net prosenelių ūgis.
Labai svarbus mažylio vystymosi rodiklis yra galvos apimtis - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys. Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį). Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm.
Kiekvieno kūdikio raidos istorijoje yra diagramos, kuriose pažymimas vaiko ūgis, svoris, galvos apimtis ir brėžiama augimo kreivė. Yra atskira diagrama, parodanti, kaip svoris atitinka ūgį. Šiose diagramose pažymėtos ir procentilėmis išreikštos normos, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus vaikutis. Taip patogu stebėti mažylio augimą.
Kūno masės indeksas (KMI)
Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį.
Mokinių kūno masės indekso (toliau - KMI) įvertinimas apskaičiuojamas pagal 2-18 m. amžiaus vaikams pritaikytas KMI vertinimo ribas, šalyje oficialiai įsigaliojusias nuo šių metų gegužės 1 d. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr.
Vertinant mokinių KMI pasiskirstymą per ketverius mokslo metus, darytina išvada, kad mažėjant mokinių, turinčių normalų kūno svorį, auga per didelį svorį (antsvoris, nutukimas) turinčiųjų dalis. Per minėtus metus turinčių per didelio svorio (antsvoris, nutukimas) mokinių dalis išaugo 1,8 proc. 2016-2017 m. m. jie sudarė 20,6 proc., 2017-2018 m. m. - 21,6 proc., 2018-2019 m. m. - 21,7 proc., 2019-2020 m. m.
Normalaus kūno svorio mokinių (7-17 m. amžiaus) dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo 2,1 proc. 2016-2017 m. m. tokių mokinių dalis sudarė 68,0 proc., 2017-2018 m. m. - 67,5 proc., 2018-2019 m. m. - 66,2 proc., 2019-2020 m. m.
Per mažo kūno svorio mokinių dalis kito nežymiai - nuo 2016-2017 m. m. ji padidėjo 0,3 proc.
Per mažas vaiko svoris
Per mažas vaiko svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas.
Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.
Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą.
Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.
Augimo sutrikimai
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą.
Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Šis laikotarpis - tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą reguliuoja mityba. Todėl šiuo laikotarpiu pastebima stiprių augimo greičio svyravimų.
Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir trečiaisiais metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Maždaug nuo 3 metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus.
Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms atsiranda menstruacijos.
Žemaūgiškumas
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus.
Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, skirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis.
Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų.
- Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Jie auga ilgiau, todėl dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį.
- Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jie irgi neturi kitų ligų simptomų.
Abiem šiais atvejais šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas sveikas, ir gydyti nereikia. Kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs.
Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.
Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą. Kad nustatytume, ar hipofizė skiria užtektinai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius.
Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą.
Negalima pamiršti ir emocinių bei socialinių problemų, kurias išgyvena žemo ūgio vaikai. Tėvelių (globėjų) pareiga - padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, nepriklausomai nuo to, kokio ūgio ji ar jis yra.
Veiksniai, įtakojantys naujagimio svorį
Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės.
Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos.
Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta.
- Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centrine nervų sistema.
- Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.
Mitybos taisyklės naujagimiams
Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.
Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Gera būtų, kad šias pasenusias žinias pakeistų nuo amžių amžinųjų žinotos ir šiuo metu mokslo įrodymais pagrįstos žinios.
Žindomas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.
Mokinių KMI pasiskirstymo duomenys
Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenimis, kurie kaupiami Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau - VSS IS), 2019-2020 mokslo metais 7--17 m. amžiaus mokinių kūno masės indekso įvertinimo rezultatai išsidėstė atitinkamai: 65,9 proc. nustatytas normalus kūno svoris, 15,8 proc. - antsvoris, 11,7 proc. per mažas kūno svoris ir 6,6 proc.
Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį.
7-17 m. amžiaus mokinių KMI pasiskirstymas 2016-2020 m. m.
| Rodiklis | 2016-2017 m. m. | 2017-2018 m. m. | 2018-2019 m. m. | 2019-2020 m. m. |
|---|---|---|---|---|
| Normalus kūno svoris | 68,0 % | 67,5 % | 66,2 % | 65,9 % |
| Antsvoris | 15,8 % | 15,8 % | 15,8 % | 15,8 % |
| Per mažas kūno svoris | 11,4 % | 11,5 % | 11,6 % | 11,7 % |
| Nutukimas | 4,8 % | 6,1 % | 6,1 % | 6,6 % |
Panašus:
- Mažas hemoglobinas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Mažas cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu (hipoglikemija): priežastys, simptomai ir ką daryti?
- Nepilnamečių įdarbinimas: svarbiausios darbo kodekso taisyklės ir sąlygos
- Šokiruojantys globos namuose augusių vaikų įgūdžių trūkumai: ką atskleidžia naujausi tyrimai Lietuvoje?
- Volvo V70 vaikiškos kėdutės tvirtinimo sistema: kaip įveikti iššūkius ir užtikrinti saugumą