Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio.

Kodėl nėštumo metu paūmėja ar atsiranda naujai nugaros ir dubens skausmai?

Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą.

Svarbu paminėti, jog šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, sąlygojančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni.

Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių: pakitusia laikysena, didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo, per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį), kraujotakos ir hormonų pokyčių, kūno masės indekso.

Ar tiesa, kad nugaros ir dubens skausmo atsiradimui įtakos turi nėštumo metu priaugtas svoris?

Taip, didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą.

Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas. Dar didesnę riziką turi tos, kurios priauga per daug svorio.

Ar nėštumo metu patiriamas nugaros skausmas pavojingas vaisiui, mamos sveikatai?

Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas - pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.

Kaip sau padėti?

Kokiais būdais galima sumažinti ar net visiškai atsikratyti nėštumo metu kamuojančio nugaros ir dubens skausmo? Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus.

Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.

Dabar jau žinoma, kad nėštumo metu sportas ne tik nekenkia, bet ir yra naudingas. Tačiau žinoma ir tai, kad nėščiosios turėtų sportuoti nepersistengdamos ir atsakingai. Ką svarbu žinoti sportuojančioms besilaukiančioms?

Sportas nėštumo metu

Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui (diabeto rūšis, kuria susergama nėštumo metu) arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi.

Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas.

Tačiau kiekvienas atvejis skirtingas. Negalima drąsiai teigti, kad pradėjus sportuoti visiškai išnyks skausmas, bet reguliariai sportuojant skausmo atsiradimo tikimybė labai sumažėja.

Patarimai nugaros skausmui malšinti

  • Nekilnoti sunkių daiktų.
  • Avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
  • Sėdint paremti nugarą pagalve.
  • Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
  • Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
  • Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

3 R taisyklė

Specializuotame centre taikome mokslo pagrįstas ir pasaulyje pripažintas gydymo metodikas - Mulligan, McKenzie, Meitlando, Cyriax ir aiškų gydymo standartą, kuris remiasi funkcinės reabilitacijos principais ir 3 R taisykle, Reset, Reinforce, Reload = Perkrauti, Pastiprinti, Perprogramuoti.

Dažniausiai pasireiškiantys nėštumo simptomai

Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

Kiti patarimai nėščiosioms

  • Pykinimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
  • Kojų venų problemos: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
  • Pėdų tinimas: Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
  • Hemorojus: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
  • Dantenų kraujavimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
  • Odos problemos: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
  • Mėšlungis: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
  • Vidurių užkietėjimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
  • Strijos: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
  • Makšties problemos: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
  • Odos jautrumas: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
  • Krūtų jautrumas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
  • Nuovargis: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
  • Mityba: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
  • Nuotaikų kaita: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

žymės: #Nestumo

Panašus: