Martynas Švėgžda von Bekker - ypatingos ir išskirtinės lietuvių šeimos atžala, tapusi dar viena ryškia lietuvių kultūros liudytoja pasaulyje. Smuikininkas, muzikos pedagogas, kompozitorius ir žinomas Lietuvos menininkas save įvardina kultūros ginklanešiu arba net muzikos kariu.
Šeima ir įkvėpimas
M. Švėgžda von Bekkeris gimė itin spalvingoje, žinomoje menininkų šeimoje. Tėtis Algimantas Švėgžda (in memoriam) - grafikas, tapytojas, mąstytojas, mama Agnietė Rafaelė Bekerytė (von Bekker)-Švėgždienė - scenografė. Senelė (babytė) iš Tėčio pusės - Paulina Eringytė-Švėgždienė - prūsė - mokytoja, Močiutė iš Mamos pusės - Elena Strazdaitė-Bekerienė - viena žymiausių nepriklausomos Lietuvos smuikininkių ir Martyno įkvėpėja.
Prieškariu, Prezidento Antano Smetonos teikimu, Elena Strazdaitė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, 1998 metais už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją, Elenai Strazdaitei-Bekerienei buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas. Senelis iš Mamos pusės - Povilas Bekeris vokietis (Paul von Bekker) - orkestro „Vilnius“ dirigentas, dainų švenčių daugkartinis vyriausiasis dirigentas, kompozitorius, apie 40 metų dirbęs chorvedžiu.
Mokslai ir kūrybinis kelias
Pats smuikininkas M. Švėgžda mokėsi M. K. Čiurlionio mokykloje, smuiko mokytojų Tado Šerno, Gintvilės Vitėnaitės, Ingridos Armonaitės, Emilijos Armonienės klasėse, tačiau Močiutė Elena Strazdaitė-Bekerienė liko pagrindine kelrode žvaigžde. Tuomet sekė smuiko studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pas prof.
Turbūt nuo 1989 metų, kuomet pirmą kartą išvykau gyventi į Hamburgą. Būtent tada sąmoningai ir prasidėjo mano, kaip smuikininko, tarptautinių kultūros akcentų dėliojimas ir savosios šalies atstovavimas. Dažnai prisimindavau Močiutę. Tuomet sekė šešeri, neišdildomų įspūdžių ir atradimų, kupini solinių koncertinių gastrolių Europoje, meninių bei savitumo paieškų metai Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje.
Tikruoju kutūros „ambasadoriumi“ tapau 1997 metais, Prancūzijoje, kuomet man teko garbė talkinti ir būti Lietuvos ambasadorės UNESCO, diplomatės Ugnės Karvelis artimu patikėtiniu bei pagalbininku. Tuo metu ir buvo man suteiktas Lietuvos jaunimo garbės kultūros atašė vardas.
Noriu ypatingai padėkoti Bostono lietuvių bendruomenei. Tą, ką pamačiau ten, neprilygo niekam, ką prieš tai esu patyręs. Tai yra seniausia bendruomenė Amerikoje. Mes labai daug įveikėme kartu. Norėčiau juos išskirti kaip itin vieningą lietuvių bendruomenę. 2010 m. vasario 17 d. žaibišku greičiu įvykdytas Lietuvos tūkstantmečio minėjimas valstybiniame lygmenyje, sujungus bendras visų lietuvių pasaulyje pajėgas.
Taip, man kaip niekada puikiai sekasi būti Lietuvos patriotu ir pasaulio piliečiu. Turint tokias galimybes laisvai keliauti ir dalyvauti Tėvynės ir pasaulio gyvenimuose - neišnaudoti jų tiesiog nedera. Dėka taip išvystytų susisiekimo ir komunikacijos priemonių, man puikiai sekasi bendrauti su lietuviais tiek namuose tiek svetur, su įvairiais festivalių organizatoriais, menininkais, visuomenės veikėjais, institucijomis. Didžiąją dalį savo atostogų praleidžiu gimtinėje, Šimonių girioje - labai dažnai į ją sugrįžtu.
Mano tikslas buvo skatinti jaunųjų kompozitorių susidomėjimą kūryba smuikui solo - tai itin svarbi ir aktuali kūrybinio repertuaro dalis.
Mobili menų akademija
Taigi ši, spalio 6 d. duris atversianti tarptautinė mobili menų akademija - mano ilgai brandintos minties pasekmė. Akademijos tikslas - sujungti menus, aprėpti ir ieškoti naujų meno krypčių, naujų raiškos bei reprezentacijos formų pabrėžiant minties nepriklausomumą, ypatingumą, savitumą. Jaunimui leisti bendrai kurti savitas modernias išraiškos formas bei jų pristatymo būdus ir galimybes. Akademija (AAofA) startuoja Vokietijoje, tačiau tolygiai veiks ir reziduos Lietuvoje bei Prancūzijoje.
Dalyvavimas Antano Baranausko minėjime
Šių metų sausio 25 dieną Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje vyko renginiai, skirti Antano Baranausko 190-ųjų gimimo metinių minėjimui. Jų siela tapo Martynas Švėgžda von Bekkeris, parengęs didžiulį solinį rečitalį, kuriame skambėjo jo paties sukurto Romui Kalantai skirto kūrinio, muzikinio kodo-matricos „Šventa Ugnis“ smuikui solo, pasaulinė premjera.
Prieš koncertą įvyko kitas reikšmingas renginys, taip pat sumanytas Martyno: 2019 metais jam su bendraminčiais įkūrus „Girių spiečių“, žmonių iniciatyva saugoti ir ginti Lietuvos miškus natūraliai išsivystė į šio sambūrio ir Antano Baranausko kūrybines sąsajas, tad Martynas pasiūlė rašytojo gimtadienio proga surengti ir gamtosaugai skirtą renginį. Idėja įsikūnijo žaibiškai, per trejetą savaičių.
Minėjimą pradėjo buvęs muziejaus direktorius Antanas Verbickas, didžiausią kalbos dalį skyręs Antano Baranausko, mokėjusio griežti įvairiais muzikos instrumentais, smuiko likimo peripetijoms, kaip jis keliavo iš rankų į rankas, ir kaip galop vėl atsidūrė gimtinėje.
Kompaktinė plokštelė "Lietuvos XXI a. raiška smuikui"
Neseniai nuvilnijo pozityvūs ir teigiami Jūsų išleistos kompaktinės plokštelės „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“ atgarsiai Lietuvoje - įvykusio pristatymo metu Kaune „POST“ galerijos salė sausakimša nuo klausytojų, meno mėgėjų, profesionalų gausos. Albumą sudaro 12-ka dešimties skirtingų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių jaunųjų kompozitorių - Monikos Sokaitės, Agnės Mažulienės, Lukecijos Petkutės, Karolinos Kapustaitės, Linos Posėčnaitės, Rasos Bartkevičiūtės, Jono Jurkūno, Dominyko Digimo, Kristupo Bubnelio ir Veslavo Sobieskio - kūriniai smuikui solo.
Atsiminimai apie senelį Povilą Bekerį
Užtikrintai galiu jums pasakyti, kad mūsų dabartiniame Lietuvos kultūriniame lauke niekas jau nieko nežino apie tai, kas tas LTRS mėgėjų simfoninis orkestras „Vilnius“ buvo, kokią svarbą šalies kultūriniame bei intelektualiniame-visuomeniniame gyvenime turėjo, kokias to laiko mokslo asmenybes, dėstytojus ir mokytojus, LTSR žymius piliečius ir muzikus orkestras jungė ir spietė į bendrą būrį, kokią unikalią erdvę tais komunistiniais laikais kolektyvas „Vilnius“ sostinėje užėmė.
Gyvenimo kredo
Džiaugtis, tai kitas reikalas, man tai labiausiai tinka. O džiaugtis mėgstu kas dieną! Ko gero, daugiausia džiaugiuosi ištikimybe sau ir ištverme, drąsa, valia, asmenine laisve ir nepriklausomybe, ištikimybe užsibrėžtiems tikslams, sveikata, artimųjų laime ir skalsa, bičiulių geromis naujienomis, mažais kasdienos „stebuklais“, protėvių išmintimi.
Muzika - tai...
Muzika yra tai, per ką mes turime galimybę transformuotis, muzika yra burtai ir mistika, dievų kalba, suteikianti jautrios sąmonės ir turtingos-kūrybingos sielos asmenims išskirtinius virpesius-dažnius, gebančius perteikti energetinį minčių krūvį, įgalinantį sąmonės ir kūno metamorfozes. Muzika gimdo, gydo ir taip pat kankina bei užmuša. Ji yra galingas mediumas. Muzika yra kerai.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Martyno Čepo Neįtikėtina Biografija: Atraskite Paslaptis ir Sėkmės Raktus!
- Martyno Starkaus Įkvepianti Biografija: Nuo Žurnalistikos Iki Nepamirštamų Kelionių
- Martynas Vainilaitis: Įdomiausia Biografija ir Unikalūs Kūrybos Bruožai
- Neįtikėtini Kūdikių Maisto Receptai: Lengvi Patarimai ir Skaniausios Idėjos Jūsų Mažyliui!
- Neįtikėtinos Joninių tradicijos vaikams: atrask stebuklingą šventės pasaulį!