Marlonas Brando - pasaulio kino legenda, vienas didžiausių visų laikų amerikiečių aktorių, dukart „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ laimėtojas, politikos aktyvistas.
Amerikietis žurnalistas ir rašytojas Stefanas Kanferas, nuodugniai tyrinėjęs M.Brando gyvenimą ir kūrybą, rašė: „Yra kinas iki Brando ir po Brando, lygiai kaip tapyba iki Pikaso ir po Pikaso, literatūra iki Hemingvėjaus ir po Sinatros, popmuzika iki Sinatros...“.
Vaikystė ir jaunystė
Marlonas Brando gimė 1924 metų balandžio 3-iąją Omahoje, didžiausiame JAV Nebraskos valstijos mieste. Nepakenčiamą elgesį, emocingą vaidybą ir vėjavaikišką būdą lėmė sunki tėvų meilės negavusio M.Brando vaikystė.
Tėvas, alkoholikas ir tironas, dažnai žemindavo, mušdavo sūnų ir žmoną. Nieko keista, kad visą gyvenimą Marlonas bandydavo nuversti autoritetus, dažnai konfliktuodamas su režisieriais. Po tėvų skyrybų jo mama taip pat nebepaleisdavo iš rankų butelio. Norėdamas kaip nors patraukti jos dėmesį, sūnus nuo 7 metų jai vaidindavo visokias sceneles - aktorystė jam visada buvo išgyvenimo instrumentas.
M.Brando pabėgo iš namų ir išvyko užkariauti Niujorko. Iš pradžių Niujorko užkariautojas svajonių mieste gyveno ne itin gerai: nakvodavo, kur pakliūva, pinigų užsidirbdavo vairuodamas sunkvežimį, dirbo liftininku, pardavėju.
Ir vėliau M.Brando griebdavosi bet kokio juodo darbo, kad galėtų susimokėti už mokslus aktorės ir teatro pedagogės Stelos Adler (Stella Adler) studijoje, ir kartu vaidindavo antrarūšiuose spektakliuose. Mokytoja jo pastangas pastebėjo. Praėjus tam tikram laikui S.Adler apie M.Brando atsiliepė taip: „Tas vaikiščias taps geriausiu Amerikos aktoriumi“.
Stela apsiriko tik vienu aspektu: Marlono šlovė toli peržengė JAV sienas, jis tapo vienu didžiųjų aktorių pasaulio kino istorijoje.
Karjera ir pasiekimai
Išgarsėjo jis labai greitai - Stenlio Kovalskio vaidmuo T.Viljamso pjesėje „Geismų tramvajus“ (1947) sulaukė tiesiog grandiozinio pasisekimo. Paskui jis užkariavo kiną pjesės ekranizacijoje, kurioje suvaidino be jokio teatrališkumo.
Pats M.Brando interviu visada pabrėždavo, kad jis yra didžiojo rusų teatro reformatoriaus K.Stanislavskio metodo šalininkas: šis sukūrė sistemą, kuri padėdavo pasiekti visišką aktoriaus vaidybos psichologinį įtikinamumą.
Tais laikais Holivude aktoriai buvo mokomi save išreikšti fiziniais gestais, o pagal Stelos Adler sukurtą Aktoriaus metodą, plėtojusį K.Stanislavskio idėjas, atlikėjas semiasi įkvėpimo iš savo prisiminimų ir išgyvenimų, kad sukurtų natūralesnį ir tikroviškesnį paveikslą.
Labai greitai M.Brando tapo milijonų dievaičiu. Nuo 1952-ųjų jis tris kartus iš eilės buvo nominuojamas „Oskarui“, kol pagaliau pelnė auksinę statulėlę už 1954 m. filmą „Uoste“ (po to sugebėjo ją pamesti).
M.Brando visada siekė stebinti žiūrovus. Jis nebijojo eksperimentuoti su savo kalba ir balso tembru, neaiškiai burblenti ir būti natūralus. Pikti liežuviai kritikuodavo jo dikciją, bet jis užčiaupė nedraugams burnas, kai virtuoziškai susidorojo su Šekspyro „Julijus Cezaris“ dialogais.
M.Brando viską darė dėl emocinės tiesos. Kaip tikram kūrėjui, jam patiko savaip interpretuoti personažus ir bandyti juos atskleisti per daugybę dublių ir improvizaciją.
Kai Marloną vėjai nunešė į miuziklą „Vaikinai ir lėlės“ su Frenku Sinatra (Frank Sinatra), jų ideologijos susidūrė. Garsus dainininkas niekino savo kolegą, nepakentė repeticijų ir manė, kad bet kurį epizodą užtenka suvaidinti vieną kartą. Kad pamokytų nedraugą, M.Brando tyčia sumaudavo jų bendrą sceną, kurioje F.Sinatra valgė pyragaitį.
Nors karjeros pradžioje M.Brando ir pasižymėjo perfekcionizmu, mokytis teksto jis nemėgo jau tada. Jei didžioji žvaigždė nusileisdavo iki scenarijaus skaitymo, tai jau buvo šventė, bet kad jį dar ir iškaltų - atleiskite. Paprastai Marlonas visoje aikštelėje išklijuodavo popierėlius su savo tekstu, kad reikiamu momentu galėtų užmesti akį.
Erotinėje melodramoje „Paskutinis tango Paryžiuje“ išradingas tinginys ketino pritvirtinti paruoštukes tiesiog ant Marijos Šnaider kūno (Maria Schneider), bet piktadarys režisierius B.Bertolučis (B.Bertolucci) jam to neleido. „Supermene“ jis skaitė savo frazes nuo vaiko, kurį laikė ant rankų, sauskelnių.
Beje, pats M.Brando savo kaprizus laikė įtikinamos vaidybos instrumentu. Jo nuomone, kai aktorius tik apytikriai moka savo replikas ir akimis ieško popierėlio su tekstu, ekrane atrodo, tarsi jis rinktų žodžius, nežinodamas, ką atsakyti.
Po motinos, kurią dievino, mirties M.Brando pradėjo tarsi vis mažiau domėtis profesija, daugiau tingėti ir palaipsniui ristis žemyn. Visą 7-ą deš. jį persekiojo komercinės nesėkmės, o jo šokiruojantys išsišokimai prodiuseriams kėlė siaubą. 1973 m. jį sugniuždė artimo draugo Volio Kokso (Wally Cox) mirtis: jis pasigrobė urną su jo pelenais ir laikė ją namuose, kad vienatvės akimirkomis galėtų su juo pasikalbėti.
Marlonas vis labiau nusivylė kino pramonės komerciškumu ir savo sielvartus maldė valgydamas. Antsvorio problemos persekiojo jį iki gyvenimo pabaigos, po truputį naikindamos jo apolonišką grožį.
8-ojo deš. pradžioje su M.Brando jau niekas nenorėjo turėti reikalų, bet režisierius Frensis Fordas Kopola (Francis Ford Coppola) titaniškomis pastangomis apgynė jo kandidatūrą vaidinti „Krikštatėvyje“.
Po 10 metų santykinės užmaršties M.Brando vėl staigiai iškilo į Amerikos kino olimpo viršūnę. Neįtikėtinas M.Brando talentas ir charizma nušlavė visus stereotipus, kaip turi atrodyti gangsteris. Principų neturinčio ir kartu išmintingo mafijos boso Vito Korleonės vaidmuo tapo vienu žinomiausių kino istorijoje ir parodė, kad Marlonas dar turi parako.
„Paskutinis tango Paryžiuje“ tapo M.Brando kūrybinės karjeros viršūne ir jo paskutiniu reikšmingu darbu kine.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
M.Brando pergalių meilės fronte sąrašas priverstų pagarbiai švilptelėti net Kazanovą. M.Brando rezgė romanus su Merilin Monro (Marilyn Monroe), Greise Keli (Grace Kelly), Marlena Dytrich (Marlene Dietrich) ir krūva kitų gražuolių, tris kartus vedė ir, kukliausiais skaičiavimais, susilaukė 8 vaikų. Deja, tėvystė jam laimės taip pat nesuteikė. M.Brando sūnus nušovė savo sesers vaikiną, o ši po 5 metų nusižudė.
Gražuolis Marlonas Brando, kurį buvo įsimylėję milijonai moterų, paskutiniais gyvenimo metais kentėjo dėl nutukimo: sirgdamas cukriniu diabetu jis svėrė 140 kg ir beveik apako. Gydytis aktorius atsisakydavo. Likus nedaug laiko iki mirties didysis Holivudo aktorius neteko praktiškai viso savo turto. Bankrutavusio M.Brando skolos siekė per 11 mln. dolerių. Paskutines dienas Marlonas leido aptriušusiame namelyje ir gyveno tik iš vyriausybės skirtos pašalpos. Kino apdovanojimus jis nuo kreditorių slėpė po lova.
Didysis aktorius mirė nuo plaučių nepakankamumo 2004 m.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Pilvo minkštumas nėštumo metu: pagrindinės priežastys, svarbūs simptomai ir efektyvūs sprendimai
- HiPP Mišinukai Naujagimiams: Išsamiausia Apžvalga, Sudėtis ir Tikrų Tėvų Atsiliepimai!