Gimtadienis - neabejotinai pati smagiausia šventė vaikui. Tačiau ir suaugusieji savo pradžią šiame pasaulyje sureikšmina ne ką mažiau. Juk kiekvienam malonu dėmesys, emocija, proga pasijusti svarbiam, mylimam ir reikalingam.
Šeimos tradicijos per gimtadienius
Šeimoje dažniausiai išlaikome tradicijas, mums buvusias brangiausias ir reikšmingiausias mūsų tėvų namuose. Šias tradicijas puoselėjame, paaiškiname jų reikšmę vaikams. Tačiau kiekvienoje šeimoje, kurioje yra vaikų, natūraliai kyla savų, naujų tradicijų poreikis, tokių tradicijų, kurių galbūt neturi niekas iš pažįstamų, bet kurios būtent šiai šeimai suteikia daug džiaugsmo - laukimo ir patyrimo.
Kai kurios šeimos tradicijos susikuria lyg savaime, jas galima būtų pavadinti mažosiomis tradicijomis, būdingomis daugeliui šeimų - pavyzdžiui, ledai ar pyragas sekmadienį kavinėje, šeštadieniais kepami sausainiai ar ėjimas į filmą su visa šeima.
Kaip susikurti savo šeimos tradicijas?
Ko gi reikia, siekiant susikurti savo šeimos tradicijas? Pagrindiniai du dalykai - kartojimas ir laukimas. Kai atrandate tai, dėl ko jūsų vaikai džiūgauja ir šypsosi, tiesiog darykite tai ir toliau, tačiau ne per dažnai, kad tai netaptų įprastu, gana kasdienišku dalyku. Lygiai taip, kaip pasakojate vaikams apie Kūčių, Kalėdų, Velykų tradicijas, pasakokite ir apie ypatingąsias jūsų šeimos tradicijas - kodėl darote tai, ką darote, ką tai suteikia jūsų šeimai, kuo ši jūsų tradicija jums ypatinga.
Pateikiame keletą idėjų tiek mažosioms, tiek didžiosioms šeimos tradicijoms. Sąrašas gali būti labai ilgas. Tik jūs žinote savo šeimos poreikius, pomėgius bei būdą, tad galite numanyti, kokios tradicijos jūsų šeimoje prigytų. Išbandykite keletą dalykų, šioje srityje nėra tokio dalyko kaip nesėkmė - jei tradicija neprigis, reiškia tai ne „toji“, ne jūsų šeimos tradicija, tačiau tai bet kokiu atveju suteiks jums daugiau žinių, potyrių ir galbūt net nuotykių.
- Graži šeimos tradicija - paminėti kiekvieną metų laiką.
- Augintiniai mūsų namuose - lyg mažieji šeimos nariai, tad jų gimtadieniai - puiki proga pasidžiaugti jų buvimu šalia.
- Šią dieną galite minėti kiekvieną mėnesį ar kas du mėnesius, ar kaip jums patinka ir priimtina. Tai tokia diena, kurią visa šeima skiriate geriems darbams, kuriuos atliekate kitų žmonių ar aplinkos labui.
- Jeigu jūsų vaikai turi savo mylimą knygų ar vienos knygelės autorių, galite simboliškai minėti to autoriaus gimimo dieną - tądien visi kartu (nesvarbu kelintąjį, galbūt net šimtąjį kartą) perskaitykite mėgstamą to autoriaus knygą ar ištrauką, pasikalbėkite, kodėl būtent ši knyga ar knygos jums taip patinka, už ką esate dėkingi šiam autoriui, galite pasižiūrėti pagal to autoriaus kūrinį sukurtą filmą (juos irgi smagu žiūrėti daugybę kartų).
Šeimos laiško diena
Šeimos laiško dienos variacijų yra keletas, tad tikrai galite atrasti savo šeimai tinkančią ir patinkančią. Taip pat tai gali būti sudėtinė didžiųjų metų švenčių tradicijų dalis. Pavyzdžiui, kiekvienais metais tam tikrą dieną visa šeima parašo laišką patiems sau, kurį skaitys po kelerių metų. Ir taip kasmet. Papasakokite, kaip dabar gyvenate, ko sau linkite ateityje. Taip pat galite keliskart ar kartą per metus visa šeima parašyti laišką kitai šeimai - draugų ar giminių, arba močiutei su seneliu (nesvarbu, kad dažnai kalbatės telefonu). Laiškas - tai savotiška dovana, jį smagu tiek rašyti, tiek gauti. Galbūt savo tradicija užkrėsite ir tuos, kam laišką siunčiate, ir sulauksite atsakymo. Ši tradicija gali būti įdomi tiek vaikus auginančioms šeimoms, tiek jaunavedžiams ar poroms, net senjorams.
Nacionalinio patiekalo diena
Jos esmė - nacionaliniai įvairiausių šalių patiekalai, visos šeimos valgomi tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio pasirinktą dieną. Vis kitas šeimos narys sugalvoja šalį ir pasirinktą dieną visa šeima skanauja tos šalies nacionalinį patiekalą, pagamintą savo namų virtuvėje. Vakarienės metu galima aptarti tos šalies geografinę padėtį, klimatą, žymius joje gimusius žmones ir panašiai.
Gimtadienio tradicijų istorija
Vaikai savo gimtadienių laukia panašiai kaip Kalėdų - juk tortas, žvakutės, dovanos… Taip malonu! Kaip ir kiekviena šventė, gimtadienis turi savas tradicijas ir savo istoriją. Nėra tiksliai užfiksuota, kada žmonės pradėjo švęsti savo gimtadienius ir nuo ko viskas prasidėjo. O ir teorijų apie tai - ne viena. Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad gimtadienius žmonės pradėjo minėti tada, kai išrado kalendorių.
Tačiau taip pat manoma, kad gimtadienių šventimo ištakos atėjo dar iš laukinių genčių, - tikėta, kad savo gimimo dieną žmogus tampa jautresnis, gali apnikti blogosios jėgos, tad jį labai saugodavo, linkėdavo gero. (Beje, toks tikėjimas gajus dar ir šiais laikais.) Pagal dar vieną versiją, tradiciją švęsti gimtadienius paplatino romėnų karininkai. Dar manoma, kad šią šventę pradėta minėti iš pradžių senovės Egipte, paskui tas paprotys paplito ir Asirijoje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Egipto faraonų gimtadienių šventimą datuojami maždaug 3000 m. pr. m. e. Dvaruose būdavo ruošiami didžiuliai pokyliai, dalyvaudavo visi dvariškiai, net ir tarnai.
Ilgą laiką moterų gimtadienių niekas ne tik kad nešvęsdavo, bet net ir neregistruodavo, tokią privilegiją turėjo tik vyrai. Kiek žinoma, pirmoji moteris, kasmet šventusi savo gimtadienius, buvo Kleopatra, Egipto faraonė (185-116 m. pr. m. O štai senovės graikai Artemidės, Mėnulio ir medžioklės deivės, gimtadienį švęsdavo net 12 kartų per metus - kiekvieno mėnesio šeštą dieną.
Paplitus krikščionybei tradicija švęsti kieno nors gimtadienius nebuvo labai gaji. Ankstyvieji krikščionys pasaulį laikė skausmo ir liūdesio vieta, tad džiaugsmingos šventės, anot jų, būdavo tada, kai žmogus ne gimdavo, o plikdavo šią nuodėmingą žemę. Ilgainiui, maždaug nuo XII a., gimtadieniai po truputį pradėti minėti šeimose, atsirado gimimo registracijos knygos. Tuomet jau ir vaikai nebuvo nuošalyje, štai, pavyzdžiui, vokiečių krikščionys XIII a. jau turėjo savo vaikiškųjų gimtadienių šventimo ritualą. Vaiką žadindavo auštant dainomis ir atnešdavo jam pyragą su žvakėmis.
Tačiau pyrago iškart nevalgė - žvakes, kai šios sudegdavo, pakeisdavo kitomis, ir taip - iki pat vakaro, kai šeima susirinkdavo vakarienės. Gimtuvininkas sugalvodavo norą ir užpūsdavo žvakutes. Kaip ir šiandien, noro buvo nevalia pasakyti garsiai (antraip jis neva neišsipildys), o žvakutes būtina užpūsti vienu ypu. Beje, žvakučių būdavo viena daugiau, negu sukakdavo metų, ji simbolizuodavo patį gimimo momentą. Tuomet pjaustydavo pyragą ir padalydavo visiems, sėdintiems prie stalo. O dovanų atnešdavo „gimtadieninis nykštukas” - ši figūra vokiečių folklore gyvavo maždaug iki XX a.
Įdomūs faktai apie gimtadienius
- Pagal tikimybių teoriją, jei atsitiktinai būtų surinkta 22 žmonių grupė, maždaug 50 proc. tikimybės, kad dviejų ar daugiau žmonių gimtadieniai sutaptų (iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunkiai įmanoma).
- Ir ne tik todėl, kad tai - šventė, kad susirenka artimiausi žmonės, draugai, bet ir todėl, kad, kaip tikima, šią dieną žmogų gali paveikti bet koks palinkėjimas - tiek geras, tiek blogas. Tai veikia kaip magija.
- Štai dėl ko siūloma savo gimimo dieną praleisti pozityviai, su maloniais, gera linkinčiais žmonėmis, kaip įmanoma labiau vengti konfliktų ir susitikimų su pikta linkinčiaisiais. Tikima, kad ši diena tokia ypatinga, jog net gali pasikeisti žmogaus likimas.
Gimtadienių tradicijos įvairiose šalyse
- Vietoj gimtadienio šventės kai kuriose Afrikos šalyse surengiama iniciacijos ceremonija.
- Paaugliai Argentinoje savo gimtadienio dieną šoka valsą.
- Vaikas Brazilijoje į mokyklą neša vaišių bendraklasiams ir mokytojams. Kiekvienas mokytojas, kuris yra pavaišinamas, įteikia gimtuvininkui simbolinę dovanėlę, pavyzdžiui, atviruką ar tušinuką.
- Kanadoje gyvuoja įdomus paprotys - tiek kartų, kiek sukanka metų, gimtadienio „kaltininkas” patampomas už… ausų.
- Meksikoje vaikas, kurio gimtadienis minimas, pirmąjį gabaliuką šventinio torto atiduoda pačiam artimiausiam žmogui, paprastai tai būna mama arba tėtis. O kai mergaitei sukanka penkiolika, ji šoka valsą ir pirmas jos šokio partneris būna tėtis arba senelis.
- O Airijoje čia švenčiančiojo gimtadienį nosis ištepliojama sviestu arba margarinu! Taip daroma, kad lydėtų sėkmė gyvenime.
- Vokietijoje Pietums - makaronai!
- Kinijoje vaikas, kurio gimtadienis švenčiamas, išreiškia pagarbą savo tėvams, o dovanų paprastai gauna pinigų.
- Vietname Valgis, muzika, daug žmonių.
- Švedijoje Išaušus gimtadienio dienai, namas, kuriame gyvena šventės „kaltininkas”, pasipuošia vėliava, kad visi aplinkiniai žinotų, jog šiandien - ypatinga diena!
Gimtadienio psichologinė reikšmė
Gimtadienis - žmogaus atėjimo į šį pasaulį diena. Žmogaus raida prasideda dar iki jo gimimo, tad neretai diskutuojama, nuo kada gi prasideda naujo žmogaus egzistavimas: nuo jo pradėjimo ar nuo gimimo momento? Procesai, lemiantys fiziologinius ir psichologinius aspektus, vyksta dar motinos įsčiose. Ir nors pats gimimas kūdikiui galbūt yra labiau traumuojantis nei džiuginantis procesas, vėliau gimtadieniai tampa (ar bent jau turėtų tapti) džiaugsmo kupina švente.
Gimtadienis ir jo (ne)šventimas neabejotinai siejasi su tapatumu, tarpasmeniniais santykiais, saviverte, gyvenime iškylančiais egzistenciniais klausimais. Juk kiekvienas gimtadienis vis labiau priartina žmogų prie jo gyvenimo baigties, tad nekeista, kad su amžiumi žmonės vis mažiau linkę jį švęsti. Bet gimtadienis ir jo minėjimas neturi tapti pareiga - ar paversime jį privalomu dalyku, priklauso tik nuo mūsų. Ir nors kartais jis atneša neigiamų minčių, artina mirties laiką, manau, be tokių „stotelių“ mūsų gyvenimas būtų ne toks spalvingas.
Kodėl vieniems gimtadienis - džiaugsmo, o kitiems - liūdesio kupina šventė?
Gimimo dienos šventimas paliečia daug svarbių gyvenimo aspektų: santykius, savivertę, mirties baimę, o šie lemia gimtadienio šventimo įvairovę. Atvejis atvejui nelygus, tad sunku pasakyti, kuriose iš mano paminėtų sričių glūdi nepasitenkinimas. Bet kuo jis didesnis, tuo daugiau neigiamų jausmų sukelia gimimo diena. Šventei paprastai norime pasiruošti iš anksto, todėl, neišsipildžius mūsų tikslams (pavyzdžiui, „iki 30 metų būti..., turėti..., jaustis...“), mes nejaučiame pasitenkinimo dar vienais „tuščiai“ prabėgusiais metais...
Pranašo Mahometo gimimo diena (Mawlid an-Nabi)
Mawlid an-Nabi, arba Pranašo Mahometo (dar rašoma Muhamadas, Muchamadas, Muhammadas) gimimo diena, yra viena iš svarbiausių švenčių musulmonų pasaulyje, skirta paminėti pranašo gimimą. Nors ši šventė nėra privaloma religinė šventė islame ir jos šventimas skiriasi priklausomai nuo regiono bei tikėjimo mokyklos, ji laikoma reikšmingu įvykiu daugeliui musulmonų.
Mawlid an-Nabi pabrėžia ne tik pranašo Muhammado gimimo svarbą, bet ir jo palikimą, mokymą bei jo įtaką islame. Pranašas Muhammadas gimė 570 m. Mekos mieste, Saudo Arabijoje, Rabi al-Awwal mėnesio 12-ąją dieną pagal islamo mėnulio kalendorių. Todėl Mawlid an-Nabi šventė vyksta būtent šio mėnesio 12-ą dieną, nors kai kurie musulmonai mini pranašo gimimą ir Rabi al-Awwal mėnesio 17-ąją dieną, priklausomai nuo tradicijos. Kadangi islamo kalendorius yra mėnulio kalendorius, Mawlid an-Nabi data kasmet keičiasi pagal Grigaliaus kalendorių.
Šventė apima daugybę tradicijų, kurios gali skirtis priklausomai nuo regiono, tačiau paprastai ji yra švenčiama su dideliais bendruomenės susirinkimais, pamokslais apie pranašo gyvenimą, religinėmis giesmėmis (qasidah arba na’at) bei maldomis. Pranašo Muhammado gyvenimas, jo mokymai ir jo indėlis į islamą yra pagrindinis šventės akcentas. Mawlid an-Nabi metu imamų kalbos dažnai susijusios su pranašo pavyzdžiu, skatinant tikinčiuosius laikytis jo nuorodų, dorybių bei elgesio taisyklių. Taip pat skiriamas dėmesys jo gailestingumui, teisingumui ir atsidavimui Dievui.
Šventės tradicijos
Šventės tradicijos gali labai skirtis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Egipte, Turkijoje, Indonezijoje ar Maroke, Mawlid an-Nabi yra nacionalinė šventė, švenčiama su didelėmis procesijomis, renginiais ir įvairiomis kultūrinėmis išraiškomis. Šventės metu miestai ir namai puošiami šviesomis, gėlėmis ir religiniais plakatais. Yra įprasta šventės metu rengti labdaros renginius, vaišes, kuriose žmonės dalijasi maistu su vargingaisiais, primindami pranašo Muhammado mokymą apie dosnumą ir rūpinimąsi bendruomene.
Mawlid an-Nabi šventė taip pat yra dvasinio susikaupimo laikas. Tikinčiųjų maldos yra skirtos padėkai už pranašo Muhammado mokymą ir vadovavimą musulmonams. Daugelis šios šventės metu recituoja pranašo biografiją (sirah), ištraukas iš jo gyvenimo, pabrėždami jo dorybes ir pavyzdį, kurio musulmonai siekia sekti savo kasdieniame gyvenime.
Vis dėlto, Mawlid an-Nabi šventimas nėra vienareikšmiškai priimtas visose islamo šakose. Kai kurios musulmonų grupės, ypač iš salafitų ar vahabitų tradicijų, mano, kad pranašo gimimo šventė nėra būtina ir neturėtų būti švenčiama. Jie teigia, kad ši šventė nėra paminėta Korane ar hadisuose, todėl laiko ją naujai atsiradusiu papročiu, kuris nėra būtinas islame. Šios grupės ragina daugiau dėmesio skirti kitoms pranašo Muhammado mokymų dalims ir islamo religinei praktikai, pavyzdžiui, maldai, pasninkui ir piligriminei kelionei į Meką.
Nepaisant šių nuomonių skirtumų, daugelyje šalių Mawlid an-Nabi yra džiaugsminga ir dvasinė šventė, kuri leidžia musulmonams giliau apmąstyti pranašo gyvenimą ir jo poveikį pasauliui. Šventė suteikia galimybę susiburti bendruomenei, mokytis apie pranašo gyvenimą ir jo žinią, o taip pat sustiprinti savo ryšį su Dievu ir religija.
Korane pranašas Muhammadas yra apibūdinamas kaip Dievo pasiuntinys, atnešęs šviesą ir teisingumą žmonijai: „O, Pranaše, Mes pasiuntėme tave kaip liudytoją, nešantį gerąją žinią ir kaip perspėtoją, kviečiantį į Dievą Jo leidimu, ir kaip šviesos lempą.“ (Koranas 33:45-46).
Žinomų žmonių gimtadienio tradicijos
Šiemet 56-ąjį gimtadienį švęsiantis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dailininkas Kęstutis Grigaliūnas „Vakaro žinioms” teigė, jog greičiausiai gimtadienį švęs su žmona, nes tai jau tapo jų šeimos tradicija. Mat žmonos ir jo gimtadieniai yra labai arti, todėl dažniausiai gimimo diena tampa tarsi šeimos švente ir yra skirta jiems abiem.
Kaip ir per Kalėdas, sutuoktiniai pasikeičia dovanomis. Tiesa, dailininkas teigia, jog pastaraisiais metais laikosi tradicijos dovaną padovanoti tik tą dieną: „Kadangi gimtadienis su žmonos beveik sutampa, tos šventės kartais persimaišo ir ne visuomet aišku, kieno gimtadienis ir kas švenčia, nes dažniausiai šventę darome kartu. Jau tokia tradicija, kad nusprendėme nebedovanoti dovanų iš anksto. Žinoma, galima pasitarti, kas ką norėtų gauti. Nes išankstinis sveikinimas, kai nuperki kažką, ko reikia ir tai pavadini dovana, atėjus tikrajai progai pasimiršta, kad buvo vietoj dovanos.”
K.Grigaliūnas atsimena ir savo įsimintiniausią dovaną - rudą meškiuką, kurį prieš daugiau kaip 50 metų vaikystėje padovanojo tėvai. Šis brangus vaikystės atsiminimas iki dabar branginamas dailininko namuose.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Gimtadienio Animacija: Kaip Sukurti Neužmirštamą Šventę Vaikams ir Suaugusiems!
- Mano Vaikas Autistas: Kaip Padėti ir Palaikyti? Patarimai Tėvams
- Knyga "Mano vaikas nieko nevalgo": kaip spręsti valgymo problemas?
- Gimdymo datos nustatymas: Patikimiausi metodai ir svarbiausi aspektai, kuriuos privalote žinoti!
- Neįtikėtini Sveikinimai 7 Gimtadienio Proga Vaikams: Širdingiausi Tekstai ir Palinkėjimai!
- Nėštumo Nutraukimas 6 Savaitę: Efektyvūs Metodai ir Būtina Žinoti Informacija