Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje vis dar labai aktuali skurdo problema, kuri šeimos instituto kaitos kontekste rodo jų sąsajas. Statistikos departamento duomenimis, santykinį skurdą patiria kas penktas Lietuvos pilietis. Šioms šeimoms gresia patekti į "atstumtųjų" sąrašus.
Tyrimo tikslai ir metodologija
Siekiant atskleisti skurdžiai gyvenančių šeimų patirtis, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Remtasi interpretuojamąja-konstruktyvistine ontologija bei subjektyvistine epistemologijos pozicija. Tyrime dalyvavo 7 šeimų atstovai (6 moterys ir 1 vyras). Duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruotas interviu su nestruktūruoto interviu intarpais. Duomenys analizuoti remiantis grindžiamosios teorijos metodu, siekiant generuoti teoriją iš gautų tyrimo duomenų.
Mokslinio tyrimo problema ir aktualumas
Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje vis dar labai aktuali skurdo problema, kuri šeimos instituto kaitos kontekste rodo jų sąsajas. Apie paramos šeimai politiką valstybės ir pasaulio kontekste daug rašo Maslauskaitė (2004, 2005, 2006, 2009, 2010). Šerniūtės atliktuose tyrimuose (2004, 2008) kultūriniu aspektu apžvelgtos šeimos kūrimo strategijos ir gyventojų subjektyvus požiūris į šeimos sampratą. Gvaldaitė (2009, 2012) bandė atsakyti į klausimus kodėl šeima? Kodėl verta dirbti su šeima? Taip pat daug autorius analizavo skurdo Lietuvoje raiškas, jo formas, priežastis (Lazutka (2003), Brazienė (2004), Gruževskis ir kt.(2009), Jurkuvienė, Sniežkienė (2008) ir kt.). Socialines paslaugas ir jų raiškas Lietuvoje, bei pasaulyje aptarė Žalimienė (2003, 2004). Šiame kontekste svarbu suvokti, kad šeima susiduria su dideliais iššūkiais. Siekiama suprasti, kaip šeimos išgyvena kritinius įvykius Lietuvos kontekste, kur yra menkai išvystyta paslaugų šeimai infrastruktūra, didelis skurdas ir nedarbas.
Tyrimo naujumas ir praktinis aktualumas
Šis tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip skurdžiai gyvenančios šeimos išgyvena kritinius gyvenimo įvykius. Tyrimo rezultatai gali būti naudingi ne tik pačioms šeimoms, bet ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei tolimesniems tyrimams. Svarbu suprasti šių šeimų patirtį, siekiant geriau suprasti jų poreikius ir suteikti tinkamą pagalbą.
Šeimos sampratos
Šeimos samprata nėra paprasta. Jų yra daug ir įvairių. Siauresne prasme šeima apibūdinama kaip sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra. Šeima taip pat gali būti nepilna ar išplėstinė (Valstybinė šeimos politikos koncepcija, 2008). Minėtuose apibrėžimuose skirtingai suprantama šeimos sąvoka. Juose nepilnos ir išplėstinės šeimos traktavimas - skirtingas. Šiuose apibrėžimuose santuoka nėra būtina sąlyga nusakyti šeimos sąvokai. Daugiau išryškinami kiti šeimos sampratos aspektai. T.y. šeima - natūrali visuomenė, šeima - žmonių grupė, šeima - bendruomenė. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima apibūdinama, kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Abiejuose minėtose teisės aktuose akcentuojama pagalba šeimai, kaip svarbiausiai visuomenės ląstelei, valstybės pagrindui. Kituose šaltiniuose šeimos apibūdinamas siauresnis, daugiau orientuotas į šeimos sudėties apibrėžimą. Svarbu pastebėti, kad apibūdindami šeimos sąvoką akcentuoja vis kitus jiems svarbiausius aspektus. Šiuose šeimų, galima aptikti visas galimas šeimos formas - branduolinę, nepilną, išplėstinę. Kituose minėtuose šaltiniuose šeima traktuojama, kaip vertybė, gėris, pagrindas, bendruomenė, apibrėžiamos šeimos funkcijos. Susidaro tam tikra priešprieša. Svarbu priimti bendrus sprendimus, ir susitarti dėl sąvokų vartojimo. Šią priešpriešą išspręsti nėra lengva. Tam reikia konstruktyvaus dialogo, kuris Lietuvos visuomenėje iki šiol dar nėra įprastas.
Šeimos deinsititucionalizacija
Šeimos deinstitucionalizacija - tai procesas, kuris apima šeimos instituto postmodernėjimą, gyvenimą kohabitacijoje arba bandomojoje santuokoje. Tai generuoja patriarchalinius galios santykius ir autoriteto krizę. Neteisinga manyti, kad tradicinė, homogeninė branduolinė šeima nyksta. Ji egzistuoja ir klesti kaip idealas, kaip simbolis, kaip galingas kolektyvinės vaizduotės mitas.
Priežastys susijusios su kapitalistine visuomene, kur darbo rinkoje vertinamas mobilus ir konkurencingas individas, nesaistomas asmeninių įsipareigojimų ir galintis laisvai judėti, didžiąją dalį savo asmeninio laiko skirti darbui ir pan., o tai leidžia teigti jog kapitalistinis ūkis neskatina individų megzti ilgalaikius ryšius. Kita ekonominės prigimties priežastis, skatinanti šeimos deinsititucionalizaciją, yra rinkos ūkio sąlygojama santykinė ekonominė suaugusių individų nepriklausomybė vienas nuo kito. Tradicinių vyriško ir moteriško tapatumo režimų vyravimo pabaiga paskatino daug gilesnius šeimos instituto transformacijos procesus. Socialinėje kultūrinėje plotmėje šeimos deinsititucionalizaciją paveikė ir šeimos idealų transformacija, kur stabilumo suteikianti socialinio ūkio bendruomenės kūrimo tradicija buvo pakeista į emociniu pagrindu kuriamą tradiciją. Šeimos deinstitucionalizacijos procesus paveikė ir mokslo technologijų raida pasauganti poras nuo neplanuoto pastojimo, atsiejant seksualinį malonumą nuo reprodukcijos ir galimybės susilaukti palikuonių. Vartojimo kultūros plitimas taip pat veikia šeimos deinstitucionalizacijos procesus. Tai leidžia žmonėms rinktis įvairiausias gyvenimo būdus bei nesusilaukiant už tai socialinių sankcijų.
Maslauskaitė (2004) išskiria keturis lokalius veiksnius. Pirmas, santuokų atidėjimas vėlesniam laikui, kuomet pasirinkimą gyventi kohabitacijoje labiau sąlygojo ne asmeninis laisvas apsisprendimas, bet psichologinis, socialinis ir ekonominis nesaugumas. Antras, moterų užimtumas darbo rinkoje skatina jų ekonominę nepriklausomybę ir keičia tradicinius vaidmenis. Trečias, lyčių nelygybė, kuomet moterys vis dar atlieka daugiau namų ruošos darbų nei vyrai, o šie neatitikimai gimdo nepasitenkinimą porose. Tai veikia skyrybas bei iš dalies kohabitacijų plitimą. Todėl suvokiant šeimos svarbą visuomenėje reik saugoti ir globoti ją, kaip nurodoma šalies konstitucijoje, kad kuo mažiau šeimų patirtų skurdą ar grėsmę atsidurti jame.
Socialinė atskirtis
Socialinės atskirties ir jos suvokimas priklauso nuo atskirų asmenų, kurie domisi šiuo reiškiniu. Socialinė atskirtis apibrėžiama, kaip visuomenės atsisakymas savo narių (narkomanų, nusikaltėlių) jei jų gyvensena neatitinka visuomenės nuostatų arba jie ilgai negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami reikiamų materialinių išteklių, išsilavinimo ir pan. (Socialinės apsaugos terminų žodynas, 1999). Galima teigti, kad socialinės atskirties sąvoka yra daugialypė ir apima tiek objektyvias, tiek subjektyvias socialinės atskirties sampratas.
Objektyvioji ir subjektyvioji socialinės atskirties samprata
Objektyvioji socialinės atskirties samprata skirstoma į tris grupes. Pirmoji grupė, visuomenės iš esmės sutaria dėl normų ir dėl to palyginti nesunku išskirti kitonias gyvenimo formas, kurios gali būti apibrėžiamos, kaip socialinės atskirties atvejai. Antroji grupė, socialinės atskirties konceptualizavimas yra susijęs su socialinėmis praktikomis, kurių tikslas - užkirsti kelią socialinės atskirties plitimui. Trečioji grupė, socialinės praktikos dar kartą patvirtina, jog visuomenę vienija tam tikros bendros normos, kurios tampa ir socialinės atskirties matu. Subjektyvioji socialinės atskirties samprata, teigiama, kad žmonės ir grupės sąveikauja tarpusavyje, pasitelkdami visiems bendrus simbolius. Ši simbolinė komunikacija leidžia socialinėms grupėms nustatyti ir priskirti vienos kitoms tam tikrą apibūdinimą ar tipą ir atitinkamai veikti. Taip pat daroma prielaida, kad socialinę atskirtį geriausiai suprasti ir aiškinti pagal socialinis grupis sąveikavimą, kurio metu žmonės ar socialinės grupės yra priskiriami įvairiems tipams (pvz.: priklijuojant etiketes). Šio požiūrio šalininkai mano, kad žmonės elgiasi, vadovaudamiesi suteiktais apibrėžimais.
Objektyvias socialinės atskirties priežastis nulemia visuomenės požiūris į tam tikras socialines grupes.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Mamos ir vaiko kuprinė: patogumas ir stilius viename
- Vaiko atėmimas iš mamos: kada tai įmanoma ir kokios pasekmės?
- Neįtikėtinos motinos ir kūdikio fotosesijos idėjos, kurias privalote išbandyti!
- Naujagimio ir mamos draudimas: svarbiausios sąlygos ir patarimai apsaugai užtikrinti
- Mielagėnų Globos Namai: Atraskite Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Šią Globos Įstaigą!
- Neįtikėtini faktai apie kūdikių galvos luobą: priežastys ir veiksmingi gydymo būdai