Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaiko atėjimas į kiekvienos moters gyvenimą atneša džiugių pokyčių, tačiau keičiasi moters kūnas, oda ir plaukai. Beveik kiekviena moteris, kuri laukiasi vaikelio ar jį maitina, susiduria su hormonų nulemtais odos pokyčiais, pavyzdžiui, pigmentacijos, nagų problemomis, sausa oda.

Odos Pokyčiai Nėštumo Metu

„Nordclinic“ dermatologijos padalinio gydytojos dermatovenerologės Ugnės Jarilinaitės-Grinaveckės teigimu, dažniausiai moterys naujas pigmentines dėmes pastebi ant spenelių, areolių, kaklo, pažastų, vidinės šlaunų dalies. Taip pat stebima, kad apie 75 proc. Gydytoja savo nėščiosioms pacientėms nuolat akcentuoja, kad odos pokyčių svarbu neišsigąsti.

Vis dėlto, yra būdų, kaip savo oda mamos gali pasirūpinti ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu. U. Jarilinaitė-Grinaveckė pataria drėkinti odą, naudoti priemones, kuriose nėra kenksmingų medžiagų, geriausia - bekvapes ir hipoalergines, kurių sudėtyje yra hialurono rūgščių ir vitamino C. „Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir pasitarus su gydytoju vartoti maisto papildus bei atstatyti tam tikrų medžiagų kiekius.

Plaukų Pokyčiai Po Gimdymo

Dermatovenerologės-trichologės Aušrinės Ramanauskaitės teigimu, dauguma besilaukiančių moterų nėštumo metu jaučia, kad plaukai sustiprėja ir nebeslenka. Pavyzdžiui, veido, bambos ar krūtų srityse. Tačiau ne visos moterys patiria tą patį. Tuomet moters organizme dauguma plaukų sinchroniškai, visi vienu metu pereina į augimo fazę ir nebekrenta.

Vis dėlto, po gimdymo, po 3-4 mėnesių jaučiamas stiprus slinkimas ir plaukų masės netekimas. Tuo metu estrogenų kiekis organizme sumažėja ir visi papildomai užaugę plaukeliai išslenka. Svarbu prisiminti, kad tai - natūralus procesas.

„Iš tiesų dažnai tokios plaukų problemos, kaip ir odos, išsisprendžia natūraliai. Įprastai pogimdyvinis plaukų slinkimas turėtų trukti apie 3-6 mėnesius ir tuomet plaukai jau turėtų nustoti slinkti nesudarius rizikos nuplikti“, - ramina A. Vis dėlto, jeigu jau ir nėštumo metu pastebimas labai stiprus slinkimas ar net plikimo plotai, jaučiamas niežėjimas, atsiranda pleiskanojimas skalpe, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokia pati rekomendacija galiotų ir moterims, kurioms plaukai nenustoja slinkti daugiau nei 6 mėnesius. „Svarbiausia - neeksperimentuoti namuose.

Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, 10-100 kartų padidėjusia tulžies rūgščių (TR) koncentracija kraujyje, atsirandanti dažniausiai antrąjį-trečiąjį nėštumo trimestrą, kai nėra nustatyta kita kepenų liga. Tai dažniausia kepenų liga, diagnozuojama nėštumo metu. Tiksli šios ligos etiologija nėra aiški, tačiau manoma, kad INC išsivystymui turi įtakos genetiniai, hormoniniai, aplinkos veiksniai, prieš nėštumą persirgtos kepenų ligos.

INC atsiradimui turi įtakos ir nėštumo metu padidėjusi lytinių hormonų koncentracija kraujo serume. Daugiavaisio nėštumo metu INC pasitaiko dažniau, nes jo metu lytinių hormonų koncentracija būna didesnė palyginti su vienvaisiu. INC būdingesnė vyresnio amžiaus moterims, kurios prieš nėštumą vartojo dideles dozes peroralinių kontraceptikų.

Po gimdymo nėščiųjų cholestazės simptomai gana greitai praeina, padidėjusi kepenų fermentų koncentracija susinormalizuoja, nes nustoja gamintis dideli kiekiai lytinių hormonų. Mažas seleno kiekis kraujo serume taip pat turi įtakos INC išsivystymui.

INC Paplitimas

INC atvejai pasitaiko visame pasaulyje, jie varijuoja nuo <1 proc. iki 15 proc., tačiau nėra aiškių priežasčių, kodėl paplitimas skiriasi. Pavyzdžiui, JAV susirgimų dažnumas yra 0,32-5,6 proc., o Europoje paplitimas yra vos 0,5-1,5 proc., kur didžiausias sergamumas stebimas Skandinavijos šalyse. Lietuvoje INC serga 0,5 proc. nėščiųjų. Pats didžiausias sergamumas fiksuojamas Čilėje ir Bolivijoje - 15 proc.

Klinika

Sergant INC dažniausiai II-ojo pabaigoje ir III-ajame nėštumo trimestre (po 30 nėštumo savaičių) moteris vargina odos niežulys be pirminio odos pažeidimo požymių, neskaitant nusikasymo žymių. Niežulys atsiranda dėl to, kad tulžies druskos kaupiasi poodyje. Dažniausiai vargina delnų ir padų niežulys. Jis gali būti įvairaus pobūdžio: nuo nestipraus iki nuolatinio stipraus, intensyvėjančio naktį, net sutrikdančio miegą.

Kartais nėščiosios skundžiasi viso kūno niežuliu. Iki 25 proc. sergančiųjų INC moterų po 1-4 savaičių nuo niežulio pradžios gali pasireikšti gelta. Pacientės gali skųstis ir patamsėjusiu šlapimu. Retesni simptomai: nuovargis, skausmas dešiniajame pašonkaulyje, sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, steatorėja, balkšvos išmatos.

Vaisiaus Komplikacijos

Tulžies rūgštys, kai jų koncentracija kraujo serume padidėja daugiau kaip 40 µmol/l, gali sukelti vaisiaus komplikacijų. Kontrakcinis tulžies rūgščių poveikis gimdai gali išprovokuoti ir savaiminį priešlaikinį gimdymą, tačiau siekiant išvengti didesnių komplikacijų vaisiui, nėštumo metu akušeris ginekologas dažnai pasirenka sužadinti gimdymą prieš laiką. Padidėjęs šių rūgščių kiekis taip pat gali sukelti nestabilią vaisiaus būklę dėl hipoksijos, ūminį respiracinį distreso sindromą. Neretai vaisiaus vandenys yra užteršiami mekonijumi, atsilieka jo augimas.

Komplikacijos Moterims

Retais atvejais, dėl negydytos INC, pasitaiko komplikacijų ir moterims: pogimdyvinis kraujavimas, cezario pjūvio operacija (šios komplikacijos gali būti susijusios su sužadintu prieš laiką gimdymu), nėščiųjų pielonefritas, riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K trūkumas ankstyvos INC atveju, osteopenija, odos pažeidimai, miego ir koncentracijos sutrikimai. Nors ši liga nėra pavojinga moteriai, tačiau vaisiui ji gali būti net pražūtinga, todėl būtinas INC sekimas ir tinkamas gydymas.

Diagnostika

Šiuo metu Lietuvoje intrahepatinei cholestazei nustatyti yra remiamasi 2014 metais išleista, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta (LR SAM įsakymas Nr. V-900) metodika ,,Nėštumas ir ekstragenitalinės ligos (širdies ligos, kepenų ligos, epilepsija)“ . Remiantis gairėmis, nėščioms moterims besiskundžiant niežuliu ir įtariant INC atliekamas:

  • Bendrasis kraujo tyrimas
  • Tulžies rūgščių (TR) koncentracijos tyrimas
  • Kepenų fermentų tyrimas
  • Diferencinė diagnostika, kurios metu atmetamos kitos kepenų sutrikimo priežastys

Dažnai laboratoriniai pokyčiai atsilieka nuo klinikinių simptomų, dėl to apsunkinamas ligos diagnozavimas. Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių laboratorinių pokyčių yra bendras TR koncentracijos serume padidėjimas. Daugiau nei 90 proc. INC sergančių moterų tyrimų rezultatuose stebimas TR koncentracijos padidėjimas. Esant cholestazei rezultatai gali padidėti nuo 10 iki 100 kartų daugiau, nei nustatyta norma.

Remiantis tarptautinėmis gairėmis, Amerikos gastroenterologų rekomendacijomis INC nustatoma kai TR koncentracija yra > 10 μmol/l. Turint tulžies rūgščių koncentracijas INC galima klasifikuoti į lengvą INC kai koncentracija yra 10-40 μmol/l ir į sunkią esant daugiau nei 40 μmol/l (tai sudaro apie 20 proc. globaliai nagrinėtų atvejų). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tulžies rūgšties koncentracijos kylimą, nes jai didėjant dažnesnis perinatalinių mirčių skaičius.

Kiti taip pat diagnostiškai bei ligos eigai vertinti svarbūs laboratoriniai tyrimai yra kepenų fermentų kiekio nustatymas. Rezultatai vertinami pagal nėštumo laikotarpio normas.

Kepenų fermentų normų ribos nėštumo metu
Rodiklis Ne nėštumo metu I trečdalis II trečdalis III trečdalis
ALT 0-40 6-32
AST 7-40 10-28 11-29 11-30
ŠF 30-130 32-100 43-135 133-418
GGT 11-50 5-37 5-43 3-41

Iki 60 proc. pacienčių nustatoma padidėjusi serumo aminotransferazių koncentracija. Dažniausiai kiekis siekia mažiau nei du kartus nei viršutinė normos riba, bet kartais gali siekti daugiau nei 1000 vnt/l. Alaninaminotransferazės (ALT) ir aspartatamintransferazės (AST) aktyvumas INC metu gali padidėti nuo 2 iki 10 kartų. Taip pat INC nuo kitų su nėštumu susijusių sutrikimų, kuriems būdingas padidėjęs transaminazių kiekis (pvz., HELLP sindromas, sunki preeklampsija) gali padėti atskirti tik jai būdingas niežulio pasireiškimas.

Gydymas

Pagrindinės INC gydymo indikacijos yra sumažinti moterį varginančius simptomus ir perinatalinio sergamumo, mirtingumo riziką. Gydymas gali būti skiriamas empiriškai - nustačius niežulį ir neatlikus kepenų fermentų, TR tyrimo, ar nustačius padidėjusius kepenų fermentų, TR tyrimų rezultatus.

Pagrindinis medikamentinis gydymo metodas - tai ursodeoksicholio rūgštis (UDCR). Remiantis tyrimų duomenimis, vartojant šį vaistą 42 proc. pacienčių niežulys pranyko visai, 61 proc. niežulys sumažėjo, taip pat manoma, kad UDCR pagerina laboratorinių rodiklių rezultatus, naujagimių išeitis ir neturi toksiško poveikio vaisiui. Dozė, nuo kurios reikėtų pradėti gydymą, nėra nustatyta, bet manoma, kad optimalu skirti 15 mg/kg per dieną iki gimdymo.

Jeigu pasiekta maksimali UDCR dozė, o niežulys išlieka didelis ir sunkiai pakeliamas, rekomenduojama pridėti papildomą medikamentą: S-adenozil-metioniną, cholestiraminą, rifampiciną.

Nėštumo Užbaigimas

Nėštumo užbaigimas turėtų būti parinktas pasvėrus staigios vaisiaus mirties ir vaisiaus neišnešiotumo riziką. Remiantis UptoDate duomenų baze, rekomenduojama gimdymą sužadinti prieš 36 nėštumo savaites, moterims, kurioms nustatyta INC ir:

  • Nepraeinantis, labai didelis motinos niežulys, refrakterinis gydymui
  • Gelta
  • Vaisiaus žūtis prieš 36 sav. dėl intrahepatinės nėščiųjų cholestazės anamnezėje
  • Tulžies rūgščių koncentracija kraujyje ≥100 micromol/l

Cholestazė Po Gimdymo

Rekomenduojama įvertinti moters kepenų fermentų tyrimus praėjus 6-8 sav. po gimdymo. Nesusitvarkius kepenų fermentų rodikliams - įtarti kepenų ligą, indikuotina gyd. gastroenterologo konsultacija. Ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu, rekomenduojama atlikti kepenų fermentų tyrimus 3-5 dieną po gimdymo dinamikai vertinti, jei reikia, tikslinga gyd. gastroenterologo konsultacija, vėlyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu - kartoti kepenų fermentų tyrimuis po 2 ir 6-8 sav. po gimdymo.

Kitos Niežulio Priežastys Nėštumo Metu

Per nėštumą moterį gali varginti alerginis dermatitas, oda tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę. Dažnai pasitaiko dar viena niežulio rūšis. Jį sukelia pernelyg dažnas prausimasis po dušu, ypač šaltuoju metų laiku. Žiemą ir taip oda labiau sausėja, o dažnas prausimasis ją dar labiau sausina. Šis „švaros“ niežulys dažniausiai kamuoja dieną ir labiausiai niežti nugarą.

Ginekologinės Bakterinės Infekcijos

Moters makšties uždegimas yra dažna problema, su kuria susiduria ne tik suaugusios moterys, bet ir paauglės ar net visai mažos mergaitės. Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai yra vaginitas. Bendrąja prasme - vaginitas yra terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją (dažniausiai tai indikuoja baltos, gausios makšties išskyros). Vaginitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą. Vaginitas dažnai sukelia tokius simptomus kaip niežėjimą, deginimą, pakitusias išskyras ir skausmą.

Vaginito Tipai

  • Atrofinis vaginitas: tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo.
  • Bakterinė vaginozė: tai yra makšties infekcija, kurią sukelia normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas.
  • Makšties trichomona: šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikančią lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI).
  • Makšties kandidozė: yra grybelis, kuris yra natūraliai randamas žmogaus kūne, dažniausiai burnoje, virškinimo trakte ir makštyje.

Makšties Sausumas

Atskira, ir taip pat dažnai pasitaikanti situacija, kuomet moterys kreipiasi pas gyd. akušerį-ginekologą yra makšties sausumas. Tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko atsiranda makšties skausmo ir deginimo pojūtis. Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai - moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema.

Pienligė (Kandidozė)

Pienligė, kitaip kandidamikozė arba kandidozė - grybelinis uždegimas, sukeliantis makšties gleivinės ir vulvos (išorinės moters lytinių organų dalies) dirginimą, intensyvų niežėjimą ir išskyras. Tam tikru gyvenimo momentu kandidozė pasireiškia net 3 iš 4 moterų. Maždaug pusei iš jų pienligė kartojasi.

Pienligės simptomai gali svyruoti nuo lengvo iki vidutinio sunkumo. Pastebėjus bet kuriuos aukščiau išvardintus požymius ir simptomus, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą. Pienligė nesunkiai nustatoma įprastos ginekologinės apžiūros metu.

Pienligės Gydymas

Tai, kaip gydyti pienligę, priklauso nuo jos sunkumo ir dažnio. Jei pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai ir tai įvyksta pakankamai retai, skiriami priešgrybeliniai vaistai, pavyzdžiui, kremai, tepalai, tabletės arba žvakutės nuo pienligės. Esant sunkiems simptomams, kandidozė moterims gydoma stipresniais priešgrybeliniais vaistais, kurie prasiskverbia giliai į visus audinius, arba skiriamos didesnės standartinių vaistų dozės.

Dėl hormonų svyravimų grybelinės infekcijos nėštumo metu yra pakankamai dažnos. Įtariant tokią būklę, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikslią diagnozę. Grybelinė infekcija nepakenks kūdikiui, tačiau gimdymo metu jam gali būti perduotas Candida grybelis. Tai gali sukelti bėrimą vystyklų dengiamose vietose ir burnos pienligę.

žymės:

Panašus: