Užėjus į maisto prekių parduotuves pirkėjus pasitinka didžiulis asortimentas. Žmonės viliojami ne tik įvairiomis akcijomis, bet ir dailiomis pakuotėmis, neįprastomis spalvomis bei net po ilgo gulėjimo lentynose vis dar nepriekaištingai atrodančiais produktais.
Tačiau platus parduotuvių asortimentas dažnu atveju pasižymi ir kitu aspektu - etiketėmis, kurios stebina įvairių maisto priedų gausa. Tad ką iš tiesų mes valgome? Deja, daugelis pirkėjų neatkreipia dėmesio į etiketes arba nesupranta jų turinio.
Įvairūs „E“ priedai, pažymėti sutartiniais skaičiais, dažniausiai nesukelia noro padėti produkto atgal į lentyną, nes tuo nesidomintiems žmonėms nėra žinomi perspėjimai apie galimą šalutinį poveikį. Etiketėse taip pat galima išvysti daug nežinomų pavadinimų, po kuriais slepiasi iš vabalų ar kitų neįprastų dalykų pagamintos medžiagos. O negana to, daugybė žmonių apskritai neskaito maisto sudėties.
Maisto priedų nauda ir žala
Šiuolaikinėje maisto pramonėje dėl ilgesnio galiojimo laiko, ryškių spalvų žavesio, geresnio skonio ir kitų priežasčių ypač plačiai naudojami įvairūs maisto priedai. Šios medžiagos - nuo konservantų iki skonio stipriklių - yra neatsiejama maisto pramonės dalis.
Viskas prasidėjo gan nekaltai, nes dar ankstyvosiose civilizacijose konservavimui ir skoniui gerinti buvo naudojamos natūralios medžiagos: druska, įvairūs prieskoniai ar actas. Tačiau XIX amžiuje, didėjant perdirbtų maisto produktų kiekiui, neabejotinai išaugo ir įvairių priedų naudojimas.
O XX amžiuje pasaulis išgyveno tikrų tikriausią sintetinių priedų bumą, dėl kurio pradėti naudoti įvairūs nauji, neseniai sukurti junginiai, skirti patenkinti augančius kulinarinius poreikius. Nors kalbant apie maisto priedus daugelis iš karto pagalvoja apie sintetinius maisto dažus ar skonio stipriklius, iš tiesų įvairūs priedai yra naudojami ne tik tam.
Kai kuriais atvejais priedai yra būtini, nes kitaip produktai per greitai suges, nelaikys savo formos ir panašiai. Maisto priedus galima suskirstyti į keturias pagrindines naudojimo sritis:
- Konservavimas. Viena iš pagrindinių priedų naudojimo priežasčių yra noras pailginti maisto produktų galiojimo laiką. Konservantai, tokie kaip antioksidantai ir antimikrobinės medžiagos, padeda užkirsti kelią gedimui ir išlaikyti šviežumą.
- Spalvos pagerinimas. Maisto dažikliai, naudojami tam, jog gaminiai atrodytų vizualiai patrauklesni. Juk ryškios ar neįprastos spalvos vilioja daugelį pirkėjų, o ypač - vaikus. Tiesa, dažikliai naudojami ne tik saldumynuose, bet netgi mėsos produktų gamyboje.
- Skonio stiprinimas. Skonio stiprikliai, saldikliai ir kiti kokį nors skonį suteikiantys priedai yra naudojami tam, kad produktas įgautų tam tikrą trokštamą skonį. Taip vartotojai viliojami tokiais maisto produktais, kurie dažnu atveju skiriasi nuo namuose pasigamintų natūralių patiekalų.
- Tekstūros gerinimas. Stabilizatoriai ir tirštikliai pagerina maisto tekstūrą. Jie neleidžia sudedamosioms dalims atsiskirti arba susidaryti nepageidaujamoms tekstūroms, kurias būtų nemalonu valgyti.
Nors daugelis maisto priedų paprastai pripažįstami saugiais, kai naudojami laikantis nustatytų normų, visgi įvairūs moksliniai tyrimai, auganti ligų statistika ir netylančios ekspertų diskusijos neleidžia užmiršti, kad priedai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Ekspertai dažniausiai išskiria kelis esminius maisto priedų naudojimo minusus:
- Tam tikri priedai, tokie kaip sulfitai ir dirbtiniai dažikliai, kai kuriems asmenims gali sukelti alergines reakcijas arba kitas šalutines reakcijas. Dažniausiai nepageidaujamas poveikis pasižymi skrandžio veiklos sutrikimais, bėrimu, hiperaktyvumu (vaikams).
- Mityba, kurioje yra daug perdirbtų maisto produktų, gali sukelti pernelyg didelį tam tikrų maisto priedų suvartojimą, o tai gali sukelti pavojų sveikatai. Labai svarbu išlaikyti subalansuotą bei įvairią mitybą ir stengtis vengti didelio maisto priedų kiekio.
Svarbu pažymėti, jog nepaisant to, kad priedų naudojimą bei saugumą prižiūri su maisto sauga susijusios institucijos, į prekybą vis tiek patenka žalingų priedų. Medžiagos, kurios seniau buvo laikytos saugiomis, ne sykį buvo pripažintos kaip žalingos sveikatai, kai atsirado pakankamai tai liudijančių mokslinių įrodymų.
Pavyzdžiui, nuo 1870-ųjų iki 1920-ųjų boro rūgštis buvo plačiai naudojama kaip saugus maisto konservantas. Tik po Pirmojo pasaulinio karo ji pagaliau buvo uždrausta dėl savo toksiškumo, kuris įrodytas atliekant tyrimus su gyvūnais ir žmonėmis.
Kaip sumažinti maisto priedų poveikį
Taigi, nors negalime pilnai išvengti maisto priedų, yra svarbu tikrinti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnius variantus. Tik taip galime sumažinti tikimybę, jog maisto priedai padarys neigiamą įtaką sveikatai.
Mėsos gaminiuose esantys priedai
Jei norisi mėsos, geriausia rinktis neapdorotos mėsos variantus. O perkant dešras, kumpius ir kitus mėsos produktus neabejotinai galima išvysti ne vieną priedą. Mėsos gaminiuose esančios medžiagos naudojamos gerinti produkto išvaizdą, skonį, kvapą ir norint prailginti tinkamumo vartoti laiką.
Pavyzdžiui, atliekant 77.lt tyrimą gavome pieniškų dešrelių etiketę. Nors pažymėta, kad tai yra aukščiausios rūšies produktas, tačiau dešrelių gamyboje vis tiek neapsieita be „E“ priedų. Etiketėje minimi: konservantas E250, tirštikliai E466 ir E407a, stabilizatorius E331, emulsiklis E450, antioksidantai E330 ir E316 bei aromato ir skonio stipriklis E621.
Tik šiek tiek mažiau „E“ priedų turi gautas aukščiausios rūšies karštai rūkyto servelato pavyzdys. Jo gaminime naudotas aromato ir skonio stipriklis E621, antioksidantas E301, stabilizatoriai E450 ir E451, dažiklis E120 ir konservantas E250.
Norintys sutaupyti laiko dažnai renkasi įvairius pusgaminius, kuriuos tereikia iškepti. Tačiau marinatuose skęstantys, kvapnūs ir skaniai atrodantys produktai iš tiesų irgi turi ne vieną „E“ priedą. Pavyzdžiui, viščiukų sparnelių peteliai bruknių marinate turi keturis maisto priedus: rūgštingumą reguliuojančias medžiagas E262ii bei E330 ir tirštiklius E412 bei E415.
O štai šviežiose itališkose kiaulienos dešrelėse su sūriu ir pomidorais slepiasi net šeši maisto priedai: aromato ir skonio stipriklis E621, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E262, E327 bei E331, antioksidantas E301 ir stabilizatorius E451. Verta paminėti, kad tarp šių dešrelių sudedamųjų dalių galima rasti ir palmių riebalus. Nors palmių aliejus yra itin dažnai naudojamas maisto pramonėje, tačiau yra žinoma, kad šių riebalų reikėtų vengti ir vartoti kuo mažiau.
Net dešimt maisto priedų buvo panaudoti gaminant marinuotą pikantišką kiaulienos šašlyką. Tarp sudedamųjų dalių pažymėta: tirštikliai E412, E415, E410 bei E401, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E330 bei E260, antioksidantas E223, konservantai E202, bei E211, kvapioji medžiaga, dažiklis E160a ir antioksidantas E300.
Sausai marinuoti braziliški kiaulienos šoninės kepsneliai, kurių etiketę gavome, turėjo kur kas mažesnį maisto priedų kiekį. Jų gamyboje buvo panaudotos trys rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: E262, E327 ir E331. O lėtai virto kiaulienos troškinio sudėtyje aptikome rūgštingumą reguliuojančias medžiagas E262 bei E330 ir tirštiklius E412 bei E415.
Aukščiausios rūšies šaltai rūkytos kiaulienos šoninėje radome keturis „E“ priedus. Tarp sudedamųjų dalių buvo stabilizatorius E450, antioksidantai E300 bei E325 ir konservantas E250.
Taip pat gavome kitą „E“ priedais „praturtintą“ pavyzdį - vytintus nugarinės „čipsus“. Jų gamyboje buvo panaudota antioksidantas E301, aromato stipriklis E621, lipnumą reguliuojančios medžiagos E551 bei E535 ir konservantas E250. Identiškas sudedamąsias dalis turėjo ir šaltai rūkytos kiaulienos file pavyzdys.
Gautoje vytinto saliamo etiketėje radome šiek tiek mažiau maisto priedų. Čia buvo paminėtas konservantas E250, taip pat antioksidantas E301 ir E392. O kito gamintojo vytinto saliamio etiketėje jau jau buvo įrašyta dvigubai daugiau „E“ priedų: antioksidantai E301, E316 bei E392, aromato ir skonio stipriklis E621, stabilizatorius E450 ir konservantas E250.
Tai puikiai įrodo, kad maisto priedų kiekis priklauso ne tik nuo konkrečios maisto rūšies, bet ir nuo gamintojo pasirinktų būdų, kaip pasiekti norimą rezultatą gaminant maisto produktus. Dažnu atveju galima išvengti bent dalies priedų, tačiau gamintojai nusprendžia eiti lengvesniu keliu ir vietoj natūralesnių priemonių rinktis sintetines.
Maisto priedų reikšmės
Svarbu pažymėti, kad ne visi „E“ priedai laikomi kenksmingais ir galinčiais sukelti nepageidaujamų reakcijų. Žemiau pateikiami trumpai paaiškinimai apie kai kuriuos dažniausiai naudojamus „E“ priedus:
- E120 (Karminas): Tai iš vabzdžių dažniausiai verdama medžiaga, kuri gali sukelti alergines reakcijas ir neigiamai veikti vaikus.
- E160a (Karotenų mišinys, beta karotenas): Natūraliai randamas morkose ir kituose geltonuose vaisiuose ir daržovėse. Šis maisto priedas nėra pavojingas žmonėms, tačiau labai dideli jo kiekiai gali nudažyti odą geltona spalva ar net sukelti apsinuodijimą.
- E202 (Kalio sorbatas): Šiandieniniais duomenimis jis nėra pavojingas žmonėms.
- E211 (Natrio benzoatas): Šiandieniniais duomenimis yra laikomas pavojingu žmogaus sveikatai. Kai kuriems žmonėms benzoinės rūgšties ir benzoatų vartojimas gali atpalaiduoti histaminą ir išprovokuoti alergiją. Taip pat yra žinoma, kad naudojant šį maisto priedą drauge su askorbo rūgštimi (vitaminu C), gali išsivystyti vėžys. Perspėjama ir dėl astmos priepuolių, hiperaktyvumo tikimybės.
- E223 (Natrio metabisulfitas): Nors jis vis dar leidžiamas naudoti tačiau rekomenduojama vengti šio konservanto. Nuo per didelės koncentracijos gali pasireikšti alergijos, migrenos ar astmos simptomai, taip pat gali suardyti dalį vitaminų. Ypač nerekomenduojamas alergiškiems ir astma sergantiems asmenims.
- E250 (Natrio nitritas): Tai dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius, kuris ypač dažnai naudojamas gaminant rūkytas dešreles, rūkytą žuvį, kumpį, šaldytą picą, taip pat mėsą, konservuotus mėsos produktus. Deja, šiandieniniais duomenimis šis konservantas yra pavojingas žmogaus sveikatai. Be to, vartojant E250 formuojasi kancerogeniniai N-nitrozaminai. Jis nerekomenduojamas hiperaktyviems vaikams ir yra laikomas vienas iš migreną skatinančių veiksnių.
- E252 (Kalio nitratas): Tai yra dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius, kuris dažnai naudojamas rūkytoje, konservuotoje, perdirbtoje mėsoje, žuvyje, sūryje ir šakniavaisiuose. Nors jis nėra draudžiamas maisto pramonėje, tačiau laikomas „E“ priedu, kurio reikėtų vengti hiperaktyviems vaikams bei žmonėms, turintiems problemų su inkstų veikla.
- E260 (Acto rūgštis): Naudojama kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Šis konservantas pasitelkiamas gaminant aštrius padažus, salotas ir marinuotas daržoves. Nors acto rūgštis yra nepavojinga žmogaus organizmui, visgi rekomenduojama jos vengti tiems žmonėms, kurie netoleruoja acto.
- E262ii (Natrio diacetatas): Dažniausiai naudojamas kaip konservantas, prailginantis maisto galiojimo laiką ir kvapioji medžiaga, suteikianti pikantišką acto skonį. Šiuo metu manoma, jog E262ii yra saugus vartoti.
- E300 (Askorbo rūgštis): Natūraliai randama daugelyje vaisių bei daržovių. Ji yra naudinga sveikatai. Tiesa, pramoniniu būdu naudojamas cheminis sintetinis produktas, kuris gali būti genetiškai modifikuotas.
- E301 (Natrio askorbatas): Dirbtinis askorbo rūgšties natrio junginys. Šis priedas laikomas saugiu naudoti.
- E316 (Natrio eritorbatas): Dirbtinis izoaskorbo rūgšties natrio junginys, kuris naudojamas nealkoholiniuose gėrimuose, mėsoje ir paukštienoje. Nors jo reikėtų vengti alergiškiems ar astma sergantiems žmonėms, tačiau dabartinėmis žiniomis E316 yra nepavojingas sveikatai.
Karališko aromato Burbono vanilė bet kuriam desertui suteiks dar ypatingesnį skonį bei kvapą. Žiupsnelis sutrintų liofilizuotų uogų gali papildyti įprasto deserto skonį, o taip pat tapti natūraliu ir gardžiu papuošimu. Ypatingos spalvos bei subtilaus skonio kepiniams suteiksi ir su mačia arbatos milteliais. Ekologiški apelsinų, aviečių, rožių ir kitų skonių ekstraktai atvers dar daugiau galimybių eksperimentuoti kuriant nepamirštamus skonių derinius.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Vaikų Kambario Dizaino Idėjos: Sukurkite Funkcionalią Ir Kūrybingą Erdvę Jūsų Mažyliui
- Vandeniniai Dažai Vaikams: Atraskite Saugiausią ir Geriausią Pasirinkimą Jūsų Mažyliui!
- Ar saugu dažyti plaukus nėštumo metu? Išsamūs patarimai ir ekspertų rekomendacijos
- Jono Radzevičiaus neįtikėtina gyvenimo istorija: nuo pradžių iki aukštumų
- Šunų Sauskelnės: Kada Jos Būtinos ir Kaip Išsirinkti Geriausias Jūsų Augintiniui