Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (Senoji Varėna) - 1911 m. balandžio 10 d. Šiuo metu Čiurlionis vertinamas kaip didžiausias, kada nors gyvenęs, Lietuvos dailininkas ir kompozitorius.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) devynių vaikų šeimoje. Čiurlionio šeimoje buvo kalbama tik lenkiškai, tad teisingai kalbėti ar rašyti lietuviškai Čiurlionis taip ir neišmoko. Tėvas Konstantinas Čiurlionis (1846-1914, gimė Guobiniuose) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą - Druskininkuose. Motina Adelė Marija Magdalena Radmanaitė (vok. Radman) gimė apie 1854 m. Seirijuose, buvo kilusi iš Bavarijos vokiečių evangelikų liuteronų giminės.
Vaikystę būsimasis menininkas praleido Druskininkuose, kur tėvo prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu. 1885 m. Čiurlionis baigė liaudies mokyklą ir toliau mąstė apie tolimesnius mokslus, tad nuo 1889 m. padedamas gydytojo J. Markevičiaus mokėsi M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje. Čia išmokęs muzikos teorijos bandė kurti pirmuosius savo kūrinius ir grojo fleita orkestre. Šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą.
1894-1899 m. kunigaikščio M. Oginskio remiamas studijavo Varšuvos muzikos institute: fortepijono mokėsi pas prof. T. Bržezickį ir A. Sigetinskį, kompozicijos - pas prof. Z. Noskovskį. Baigęs studijas, dar kurį laiką gyveno Varšuvoje ir vertėsi privačiomis muzikos pamokomis. 1899 m. 1901-1902 m. Čiurlionis, vėl M. Oginskio remiamas, tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K. Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S. Jadasoną kontrapunktą. Kompozitorius vyksta studijuoti į vieną svarbiausių Europos muzikos centrų - Leipcigą.
Kūrybinis kelias
Nuo 1906 metų M. K. vis aktyviau įsitraukia į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą. 1907 m. Vilniuje suorganizavo Pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. Po metų Čiurlionis surengė antrąją parodą. 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite. Tais pačiais metais paruošė monumentaliausią savo darbą, 4 x 6 m. išmatavimų uždangą, lietuvių draugijai „Rūta“.
Vilniaus provincinis kultūrinis lygis dailininko netenkino. Čiurlionis dažnai važinėjo į Sankt Peterburgą, ieškojo ryšių su rusų artimos pakraipos menininkais ir galimybių eksponuoti savo darbus. Sankt Peterburge susipažino su rusų dailininku ir meno pasaulio veikėju M. Dobužinskiu. Buvo priimtas į rusų dailininkų sąjungą.
Nuolatinė įtampa ir skurdas alino dailininko sveikatą. Didžiausią dalį savo paveikslų dėl skurdo dailininkas tapė ant popieriaus. 1909 metų pabaigoje daktaras V. Bechterevas konstatavo dailininkui psichologinį ir emocinį pervargimą. Rekomenduotas daktaro Čiurlionis grįžo į Druskininkus, o 1910 m. kovo mėn. 1910 m. birželio 12 d. dailininkui gimė duktė Danutė, kurios Mikalojus taip ir nepamatė.
1910 m. rudenį Čiurlionis buvo priimtas į naujai įsikūrusią rusų dailininkų draugiją Sankt Peterburge „Meno pasaulis“. Iškart po to sekė kapitalinės dailininko parodos Maskvoje ir Sankt Peterburge. Dailininko sveikata buvo pradėjusi taisytis, tačiau vėlų 1911 m. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d., būdamas 35 metų.
Beveik visi žinomi Čiurlionio dailės darbai, rankraščiai ir pan. saugomi ir eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Muzikinė Kūryba
M. K. Čiurlionis - ne tik garsus dailininkas, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. 1909 m. Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M. K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų.
Kalbant apie muzikinių kūrinių bruožus, Čiurlionis kūrė savitą muziką. Dar studijuodamas kūrė romantinius kūrinius. Dar vėlesniu laiku, kai Čiurlionis jau susidomėjo dailės meno šaka, Čiurlionio melodijos tapo kiek abstraktesnės, melodijos ženkliai sutrumpėjo, svarbūs muzikoje tapo tik tam tikri motyvai. Jis daug dėmesio skyrė polifonijai, o kai kurie muzikiniai Čiurlionio kūriniai netgi yra sukurti naudojant visiškai nesikartojančius muzikos garsus.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos Miške (1901) ir Jūra (1903-07; kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai, uvertiūrą Kęstutis restauravo kompozitorius J. Juozapaitis) turi vėlyvojo romantizmo bruožų, savitų konceptualių dramaturgijos sprendimų, įtaigios ekspresijos.
Gausiausia ir originaliausia jo fortepijoninė kūryba (variacijų ciklai Sefaa Esec ir Besacas 1904-05; muzikinių peizažų ciklas Jūra 1908; fuga b‑moll, 1908-09). Iš studijų laikotarpio liko sonata F‑dur (1898), bet visoje kūryboje, greta kelių ciklų, vyrauja nedidelės apimties preliudai ir pjesės. 1904-05 polifoniniai preliudai konstruktyvios sandaros, ekspresyvių harmonijų; 1906-09 preliuduose išplėtota savita kontrapunktinė faktūros ir formos dramaturgija. Variacijų cikluose vartojo savo atrastą serijinį melodijų plėtojimo principą (pastovias 9 arba 7 garsų eiles). Fortepijoninė kūryba turi vėlyvojo romantizmo, naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės 20 a. tendencijos.
Dailės Kūryba
J. Čiurlionis, kaip dailininkas, pradėjo formuotis vėlai. Nors žinoma, kad besimokydamas Plungėje apie 1893 m., jis piešdavo miesto apylinkes, tačiau profesionalaus dailininko kelią pradėjo būdamas tik apie 29 m. amžiaus, įstojęs į Varšuvos dailės mokyklą.
Jau pirmuosiuose Čiurlionio darbuose pasireiškė dailininko potraukis į simbolizmą ir abstrakciją, mistikos ir paslapties šydą kūryboje. Tuo dailininkas įsiliejo į neoromantizmo dailės kryptį, kuri buvo paplitusi tarp Rytų ir Centrinės Europos, ypač Rusijos, dailininkų. Kaip geriausią dailės techniką dailininkas pasirinko senovinį tapybos tempera metodą.
Pirmuosiuose Čiurlionio darbuose, nuo 1903 m., dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai praeities karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai - dievai, planetos, žvaigždės. Šie elementai lydės dailininką likusiame jo kūrybiniame kelyje, įgaudami vis konkretesnes ir įtaigingesnes formas.
Nuo pat pradžių Čiurlionis pajautė, kad geriausia jo kūrybinių idėjų išraiškos forma yra cikliškas, pasikartojantis įdėjos vaizdinis apmąstymas. Taip gimė tapybos darbų ciklai, kaip „Laidotuvių simfonija“, „Para“, „Tvanas“, „Rex“ (nemaišyti su kulminaciniu Čiurlionio kūrybos darbu „Rex“), „Pasaulio sutvėrimas“, „Kibirkštys“, „Žiema“, „Pavasaris“, „Vasara“.
1907-1909 m. laikotarpis - pats brandžiausias ir produktyviausias Čiurlionio, kaip dailininko, kūryboje. Tapybos darbų piešiniai įgyja aiškesnes, stilizuotas formas. Kūrinių idėja tampa labiau aiškesnė ir susieta su paveikslų turiniu. Pradeda dominuoti pavieniai paveikslai, o tapybos ciklai sutrumpėja iki, paprastai, 4 paveikslų per ciklą.
Ciklų struktūra pakinta, ji susiejama su klasikinės muzikos formų struktūros dalimis kaip allegro, andante, scherzo ir finale. Kas atitinkamai muzikos kūrinyje atitinka temos įvedimą, vystymą, aukščiausią įtampos tašką ir užbaigimą. Taip gimė ciklai sonatos pavadinimu, kaip Saulės, Pavasario, Jūros, Vasaros, Piramidžių, Žvaigždžių sonatos.
Kelių šių ciklų Čiurlionis nebaigė ir sunku pasakyti, ar planavo juos, apskritai, praplėsti. Kai kuriems paveikslams Čiurlionis suteikė muzikinius preliudo ir fugos (labai trumpi muzikiniai kūriniai) pavadinimus. Čiurlionio darbuose pasireiškia dėmesys tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai.
Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje. Tikriausiai svarbiausias gimtojo krašto įamžinimo darbas yra triptikas „Raigardas“. Liaudies kūrybos ir praeities lietuvių tautos kultūros pėdsakai atgyja Pasakos teminiuose paveiksluose ir žemaičių archaiškų koplystulpių vaizduose.
Literatūrinė Kūryba
Nedaugelis žino, jog be tapybos ir muzikos kūrimo M. K. Čiurlionis taip pat yra parašęs keletą grožinės literatūros kūrinių. Čiurlionis rašė lenkų kalba. Viena iš tokio pasirinkimo priežasčių buvo tai, jog jo nuomone dar nepakankamai gerai mokėjo lietuvių kalbą, jog būtų patenkintas žodžiais išreikštomis savo mintimis bei fantazijomis. Taip pat, kurdamas lenkiškai vėliau jis būtų traktuojamas ir kaip lenkų rašytojas, ko M. K.
Iš esmės savo kūrinių Čiurlionis nespausdino, nes savo literatūrinę kūrybą laikė nepakankamai brandžia ar vertą būti matomai didesnės auditorijos. Vis dėlto yra žinomas vienintelis jo bandymas paviešinti spausdintą žodį 1905 m. rudenį - kūrinys pavadinimu Rekovalescento užrašai. Be minėto grožinės literatūros kūrinio žinomi tik keli kiti - tai Psalmė ir Pasaka.
Atminimo Įamžinimas
Šiandien Čiurlionio atminimo įamžinimų daugiausiai galima rasti Kaune, kur įkurtas Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. Taip pat galima aplankyti atkurtus M. K. M. K.
Svarbiausi M. K. Čiurlionio kūrybos aktualinimui skirti renginiai, organizuojami kasmet ar kas keletą metų, yra: Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ (Druskininkai, Senoji Varėna, Perloja, Merkinė, Liškiava); Fortepijono muzikos rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose; Tarptautinis M. K. Čiurlionio festivalis (Palanga, Vilnius), Tarptautinis M. K.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1875 | Gimė Varėnoje |
| 1889-1893 | Mokėsi M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje |
| 1894-1899 | Studijavo Varšuvos muzikos institute |
| 1901-1902 | Tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje |
| 1907 | Vilniuje suorganizavo Pirmąją lietuvių dailės parodą |
| 1909 | Vedė Sofiją Kymantaitę |
| 1911 | Mirė Pustelnike |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtina M. K. Čiurlionio gimimo vieta ir jo kūrybinio palikimo paslaptys atskleistos!
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Viktorija Andrejevaitė: Įkvepianti Biografija, Neįtikėtina Kūryba ir Didžiulė Įtaka
- Vaikiškų žurnalų prenumerata – geriausi atsiliepimai ir patarimai tėvams!