Lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) vadinamos ligos, kurios perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. LPL taip pat gali perduoti užsikrėtusi motina naujagimiui nėštumo, gimdymo metu.
Kodėl Reikia Pasitikrinti Dėl Lytiškai Plintančių Ligų (LPL)?
Daugelis lytiškai plintančių infekcijų - sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt. sėkmingai išgydomos, jei nustatomos laiku. Svarbu gydymo kursą baigti iki galo ir gydytis kartu su partneriu. Kiekviena LPL gydoma skirtingai - vaistais, tepalais, injekcijomis. Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos yra linkusios nuolat kartotis - genitalijų herpesas, karpos.
LPL Simptomai Ir Požymiai
Užsikrėtus lytiškai plintančia infekcija ne visada tuoj pat arba apskritai atsiranda ligos požymių bei simptomų, todėl užsikrėtęs asmuo gali net nežinoti apie turimą infekciją. Kartais ligos požymiai gali atsirasti praėjus savaitei, mėnesiui ar net daugiau laiko po nesaugių lytinių santykių.
Pasireiškiantys požymiai:
- Niežėjimas ar bėrimas, paraudimas, skausmas lytinių organų srityje.
- Skausmas šlapinantis, neskaidrus, stipraus kvapo šlapimas.
- Žaizdelės ar pūslelės aplink lytinius organus, prie išangės ar burnoje.
- Spazmai, maudimas pilvo srityje.
- Genitalijų karpos.
- Kraujo pasirodymas po lytinių santykių.
- Išskyros iš šlapimo ir lytinių organų.
Tačiau dažnai LPL užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų. Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais.
LPL Sukėlėjai
Lytiškai plintačios infekcijos pagal jų sukėlėją skirstomos į bakterines ir virusines.
Dažniausios LPL Ir Jų Simptomai
Sifilis
Tai žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia blyškioji spirocheta. Infekcijos šaltinis yra sergantis sifiliu žmogus. Šia liga dažniausiai užsikrečiama per lytinius kontaktus. Tikimybė pabendravus su infekuotu partneriu užsikrėsti yra 1:3. Liga progresuoja lėtai.
Pirminis sifilis. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 10 iki 90 dienų. Sukėlėjo patekimo vietoje (dažniausiai lyties organuose, tačiau gali būti ir kitur) atsiranda apie 1 cm skersmens kieta opelė. Paprastai tos opelės neskausmingos, lygiais kraštais, pabrinkusios, rausvos spalvos, kietu dugnu, padengtos baltu apnašu ir dirglios. Gali formuotis ir dauginės opos kitose kūno vietose (burnoje, ant liežuvio, pažastyse ir kt.). Padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai.
Antrinis sifilis. Prasideda praėjus 3-6 sav. po pirminės opos atsiradimo. Blyškioji spirocheta pažeidžia daugelį organų. Atsiranda tokių simptomų: bendras negalavimas, galvos skausmas, padidėja limfmazgiai, atsiranda neniežtinčių bėrimų, padų ir delnų papulių, pluoštais ima slinkti arba suplonėja plaukai, atsiranda plačių karpų, sifilitinė angina.
Vėlyvasis sifilis. Širdies ir kraujagyslių sifilis - sukelia širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimą, aortos sienelės išplonėjimą (aneurizmą).
Diagnozuojant ligą tiriamas opelės sekretas. Ieškoma tamsiame regėjimo lauke sifilio sukėlėjo - blyškiosios spirochetos. Atliekami kraujo serumo tyrimai, kurie skirstomi į netreponeminius tyrimus dėl sifilio ir treponemas nustatančius tyrimus. Gali būti tiriamas nugaros smegenų skystis, limfmazgių punktatas, bėrimų išskyros.
Sifilis - pagydoma liga. Gydymą reikia stengtis pradėti kuo anksčiau. Pacientas gydomas antibiotikų injekcijomis arba tabletėmis. Gydymo trukmė atsižvelgiant į stadiją - nuo 1 dienos iki kelių savaičių. Sergančio sifiliu žmogaus lytiniams partneriams ir (ar) kontaktams turi būti pranešta ir jie pakviesti pasitikrinti, atlikti LPL tyrimai. Lietuvoje dėl sifilio tikrinami kraujo, organų donorai, nėščiosios. Jos šią infekciją gali perduoti naujagimiui.
Gonorėja
Gonorėja (gonokokinė infekcija) - tai užkrečiamoji žmonių liga, kurią sukelia bakterijos Neisseria gonorrhoeae. Gonorėjos infekcijos šaltinis - sergantis ūmia ar lėtine gonorėja žmogus. Užsikrečiama tiesioginio sąlyčio būdu, dažniausiai lytiškai santykiaujant, serganti gonorėja motina gimdydama gali užkrėsti naujagimį.
Jei vyras turėjo vieną lytinį aktą su užsikrėtusia moterimi, tai tikimybė, kad jis užsikrės, yra 20 proc., t. y. užsikrečia kas penktas vyras. Jei jis su ta pačia moterimi santykiauja iki 4 kartų, tai rizika užsikrėsti padidėja iki 60-80 proc.
Paprastai užkrečiama šlapimo sistema arba genitalijos. Tiesiojoje žarnoje, ryklėje infekcija pasitaiko rečiau, kai užsikrečiama oralinių arba analinių lytinių santykių metu. Gonokokai pažeidžia stulpinį epitelį, kuris dengia šlapimo ir lytinių takų, tiesiosios žarnos, ryklės gleivinę ar akių junginę.
Vyrams. Nebūna jokių simptomų, jei infekcija patenka per šlapimo takus - apie 10-15 proc., jei infekcija tiesiojoje žarnoje - apie 85 proc., jei infekcija ryklėje - apie 90 proc. užsikrėtusiųjų. Būdingi simptomai: deginantis, skausmingas arba sunkus šlapinimasis; dažniausiai pūlingos išskyros iš šlaplės ar tiesiosios žarnos. Sėklidžių paraudimas, padidėjimas, skausmingumas, kartais skausmas pilvo apačioje. Negydomi šie požymiai po kelių savaičių praeina (95 proc. ligonių - per 6 mėn.), tačiau liga tampa lėtinė.
Moterims. Apie 70-80 proc. Negydant infekcija kyla aukštyn, pažeisdama gimdą ir jos priedus, sukelia mažojo dubens uždegiminę ligą. Taip atsitinka l0-20 proc. užsikrėtusių moterų: pakyla temperatūra, skauda pilvo apačioje ir aukščiau. Tolimesni padariniai esti įvairūs - nuo kiaušintakių pažeidimo iki nevaisingumo arba gyvybei gresiančio negimdinio nėštumo. Be gimdos kaklelio, nuo 35 iki 50 proc.
Maždaug 40 proc. asmenų, kurie turėjo analinių lytinių santykių, gonorėjos židinys būna tiesiojoje žarnoje - užsikrečiama per analinį lytinį aktą. Požymiai: skausmas, sudirgimas arba nemalonus jausmas tiesiojoje žarnoje, kraujas išmatose.
Diagnozuojant ligą imami mėginiai iš šlaplės, gimdos kaklelio, ryklės, akių junginės ar tiesiosios žarnos, jie dažomi Gramo būdu ir (ar) metileno mėliu. Nustatomi ląstelių viduje esantys diplokokai. Diagnozė patvirtinama atlikus pasėlį arba molekulinius tyrimus (nukleorūgščių amplifikacinis tyrimas dėl gonorėjos). Dažniausiai gydoma vienkartine antibiotikų doze juos išgeriant, suleidžiant į raumenis ar veną. Kartais gydymas trunka kelias dienas. Gydomi visi su ligoniu turėję lytinį kontaktą asmenys. Dažniausiai gydymas skiriamas ir nuo chlamidijų infekcijos, nes šiomis infekcijomis užsikrečiama kartu. Po gydymo pacientas turi apsilankyti gydymo kontrolei.
Chlamidiozė
Tai šlapimo ir lytinių takų uždegiminė liga, ją sukelia Chlamidiaceae šeimai priklausanti labai smulki gramneigiama lazdelė Chlamydia trachomatis, kuri patenka į ląstelę. Ja užsikrečiama lytinių santykių metu. Chlamydia trachomatis, kaip bakterija, išgyventi gali tik kitų organizmų ląstelėse, šiuo atveju žmogaus. 60-70 proc. užsikrėtusiųjų jokių požymių gali nejausti. Chlamidija taip pat gali patekti per rankas į akis ir sukelti akių uždegimą.
Chlamidiozei diagnozuoti imamas mėginys iš šlapimo kanalo, gimdos kaklelio arba rytinė šlapimo porcija. Kartais mėginys imamas iš akies junginės, tiesiosios žarnos. Chlamidiozė yra pagydoma antibiotikais. Būtina suvartoti visą gydytojo skirtą medikamentų kursą. Lytiniai partneriai turi būti gydomi kartu. Ligos sukėlėjų turi 30-40 proc. užsikrėtusiųjų moterų partnerių.
Trichomonozė
Ligos sukėlėjas - makštinė trichomona - tai vienaląstis žiuželinis pirmuonis.Liga pagydoma antibakterinėmis tabletėmis. Siekiant gydymo veiksmingumo, patartina visą gydymo laikotarpį nevartoti alkoholio. Negydoma trichomonozė gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę, vyrams - priešinę liauką. Jei partneriai nesigydo vienu metu, tai liga pasikartoja.
ŽIV
ŽIV liga - lėtai progresuojanti užkrečiamoji liga, jai būdingas progresuojantis imuninės sistemos pažeidimas, kuris negydomas baigiasi mirtimi. ŽIV infekcijos sukėlėjas - 1 ir 2 tipų žmogaus imunodeficito virusas, priklausantis Retroviridae šeimai. ŽIV infekcijai patekus į žmogaus organizmą, virusas daugindamasis suardo imunines ląsteles. Viena imuninė ląstelė vidutiniškai pagamina 250 naujų virionų ir žūsta. Naujų viruso dalelių kasdien pasigamina milijardai.
Pirminė ŽIV infekcija - simptomai atsiranda praėjus 2-4 sav.
Serokonversija - pasigaminusių prieš ŽIV antikūnų nustatymas - įvyksta vidutiniškai po 3 sav.
Besimptomė lėtinė infekcija - nebūna jokių klinikinių požymių, trunka 5-10 metų.
Simptominė ŽIV infekcija - dėl didelio viruso kiekio ir mažo imuninių ląstelių skaičiaus diagnozuojamos ligos: bakterinė angiomatozė; burnos kandidamikozė; plaukuotoji burnos leukoplakija, gimdos kaklelio displazija, viduriavimas, ilgalaikis karščiavimas ir t.
AIDS - įgyto imuniteto nepakankamumo sindromas - diagnozuojamos AIDS indikacinės ligos: tuberkuliozė, Kapoši sarkoma, citomegalo viruso sukelti susirgimai, pneumocistinė pneumonija, navikai ir t.
Diagnozuojant tiriamas kraujo serumas, seilės ar kraujo lašas, ieškoma antikūnų prieš ŽIV. Nustačius antikūnus, atliekami patvirtinamieji tyrimai dėl ŽIV. Šiandien ŽIV infekcija yra lėtinė liga, kuri gydoma antivirusiniais vaistais visą gyvenimą.
ŽPV Infekcija
ŽPV infekcija - labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai perduodama infekcija. Žmogaus papilomos virusas perduodamas lytinių santykių metu, per odą ir mažąsias gleivinių traumas. Šiuo metu žinoma apie 200 šio viruso tipų. 15 jo tipų gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
Genitalijų karpų atsiranda praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo ir tai tik 2-5 proc. asmenų. Moterims jos išauga prie įėjimo į makštį, pačioje makštyje ir (arba) ant gimdos kaklelio, vyrams - ant varpos. Ir vyrams, ir moterims jų gali atsirasti apie išangę. Iš pradžių atsiranda kelios mažos karpos, kurios ilgainiui didėja ir plečiasi.
Karpoms gydyti vartojami tirpalai arba tepalai. Kartais jos pašalinamos šalčiu, radijo bangomis, aukšta temperatūra, lazeriu ar chirurginiu būdu. Karpos gali ataugti, todėl būtina kuo anksčiau pradėti jas gydyti. Nėščioji infekciją gali perduoti vaisiui.
Herpesas
Herpesu užsikrečiama lytinių santykių arba gleivinių kontakto metu. Virusas patenka į nervines ląsteles ir išlieka jose visą gyvenimą. Kliniškai gali pasireikšti menstruacijų metu, susirgus kokia nors kita infekcija, streso metu, nusilpus imuninei sistemai. Simptomai dažniausiai pasireiškia tose pačiose vietose, tik jie mažiau ryškūs.
Diagnozuojant ligą tiriamas pūslelių turinys. Jis sėjamas į specialias terpes, ir auginamas virusas. Herpeso infekcija dažniausiai išnyksta savaime. Nėra tokio gydymo, kuris visai sunaikintų virusą ir būtų galima išvengti ligos pasikartojimo. Yra tablečių, tepalų, kurie sumažina klinikinių požymių trukmę, jų gausumą.
Kandidozė
Mokslininkai įrodė, kad serganti makšties grybeliu moteris juo gali užkrėsti savo lytinį partnerį, o įrodymų, kad vyras užkrečia moterį, pakankamai nėra. Grybeliu yra užsikrėtę apie 98 proc. gyventojų. Kandidozė gydoma nesunkiai, tačiau gali dažnai kartotis. Gydant vartojami įvairūs tepalai, žvakutės, tabletės.
Hepatitas B
Virusinis hepatitas B (VHB) - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Užsikrėtus VHB, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, mažesnė kituose organizmo skysčiuose - spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros.
Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Užsikrėtus hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau apie 8-10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHB arba lieka viruso nešiotojais. Sergantys lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus. Virusinis hepatitas gydomas priešvirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojas.
Hepatitas C
Virusinis hepatitas C (VHC) - tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Užsikrėtus hepatito C virusu, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose - spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imulus virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.
Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7 - 8 savaitėms po užsikrėtimo (vidutinis inkubacinis laikotarpis). Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas.
LPL Diagnostika
LPI tyrimui atlikti imamas mėginys (paimama išskyrų) iš varpos, vaginos ar gimdos kaklelio, kartais iš burnos, išeinamosios angos. Kai kurioms infekcijoms (pvz., sifiliui, ŽIV, hepatitui) atliekamas kraujo tyrimas.
LPL Prevencija
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų - turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys - tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kodėl Skauda Lytines Lūpas Nėštumo Metu? Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!
- Kūdikio lytinės lūpos: svarbiausi požymiai, priežiūros patarimai ir būtinos priemonės pakitimams
- Kodėl Kudikiui Skauda Lytines Lupas? Priežastys, Simptomai ir Efektyvus Gydymas
- Ramūnas Karbauskis: Verslo Sėkmės Paslaptys, Politinės Ambicijos ir Ateities Vizijos
- Neįtikėtina Kūdikių Aprangos Spalvų Galia: Atraskite Psichologinius Efektus, Kuriuos Turėtumėte Žinoti!