Šiais metais Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos metais. Šiandien sukanka 100 metų, kai 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prienų raj., Juodbūdžio kaime, ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša.
Atrastas Juozo Lukšos gimimo liudijimas rodo, kad partizanas gimė ne rugpjūčio 10-ąją (kaip buvo manyta iki šiol), bet rugpjūčio 4-ąją. Jo gimimo liudijimą Kauno regioniniame valstybės archyve atrado Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. Šia proga 2021-ieji metai pavadinti Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Ankstyvasis gyvenimas ir įsitraukimas į pasipriešinimą
Nuo 1940 Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. Į antisovietinę pogrindinę veiklą devyniolikmetis J. Lukša įsitraukė dar pirmos sovietų okupacijos metu, 1940 m. Įsitraukė į Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, nuo 1941 priklausė Lietuvių aktyvistų frontui. Buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys, už šią veiklą 1941 m. birželio 6 d. buvo suimtas.
Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui (1941 06 22), iš Kauno kalėjimo pabėgo. Dalyvavo lietuvių antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą 1945 m., nuo 1944 vasaros vėl dalyvavo kovoje su sovietiniu okupaciniu režimu, nuo 1945 02 veikė Lietuvos išlaisvinimo taryboje, nuo 1945 06 - Lietuvos partizanų sąjūdyje Vilniuje; užmezgė ryšius su Suvalkijos partizanų Geležinio Vilko rinktine. Nuo 1945 11 buvo rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, 1946 06-08 redagavo ir leido laikraštį Laisvės žvalgas, su A. K. Varkala - Kovos keliu (1946 03-1948). Lietuvių fronto vardu pasirašė Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įkūrimo (1946 06 06) aktą.
Partizaninė veikla ir kelionės į Vakarus
1946 m. birželio 6 d. kaip Lietuvių fronto narys pasirašė Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įkūrimo aktą, nuo 1946 m. rugsėjo mėnesio Vilniuje dalyvavo BDPS ir Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) organizacinėje veikloje. 1946 09 atvyko į Vilnių organizuoti BDPS ir Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą; padėjo demaskuoti BDPS pirmininką J. Markulį kaip sovietinio saugumo agentą (slapyvardžiai Ąžuolas, Noreika, Kudirka). Nuo 1946 12 15 buvo BDPS Prezidiumo įgaliotinis užsienyje. 1947 m. sausio 12 d. paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu, 1947 08 20 tapo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1947 12 15 su K. Pypliu (slapyvardis Audronis) antrą kartą prasiveržė (per Rytų Prūsiją) į Vakarus, kaip BDPS Prezidiumo įgaliotiniai ten nuvežė daug dokumentų.
Ieškodamas kontaktų su lietuvių emigracijos atstovais lankėsi Švedijoje, Vakarų Vokietijoje, Prancūzijoje. Susitikimuose informavo apie okupuotos Lietuvos rezistencijos padėtį, mezgė ryšius su užsieniu, ieškojo materialinės paramos partizanams, 1948 07 09 dalyvavo Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir užsienio lietuvių politinių organizacijų atstovų susitikime (Baden‑Badeno pasitarimas). 1949 paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotiniu ryšiams su Vakarais ir sąjūdžio Visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininku. Mokėsi Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (šios - Vakarų Vokietijoje) žvalgybos mokyklose, pristabdė J. Markulio ardomąją veiklą Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto užsienio delegatūroje.
Antras Juozo Lukšos sugrįžimas į Lietuvą įvyko 1950 metų spalio 3 dieną, kai iš lėktuvo iššokę trys partizanai desantininkai - Juozas Lukša, Klemensas Širvys ir Benediktas Trumpys, nusileido dabartinio Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos teritorijoje esančiame Tyrelių miške prie buvusio Ringinių kaimo. 1950 m. spalio pradžioje iš Vakarų sugrįžę ir parašiutais nusileidę partizanai: Klemensas Širvydis-Sakalas, Juozas Lukša-Daumantas ir Bronius Trumpys-Rytis.
Žūtis ir atminimo įamžinimas
1950 07 23 vedė N. V. Bražėnaitę. Nuo 11 25 buvo Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo MGB suorganizuotoje pasaloje Kauno rajono Pabartupio kaime. Laikydamasis konspiracijos J. Lukša nuolat keitė savo slapyvardžius: užimdamas naujas pareigas pasirinkdavo naują slapyvardį. Pirmasis pogrindinis slapyvardis - Vytis, būdamas Birutės rinktinės vadu vadinosi Skirmantu, VGPŠ įgaliotiniu - Kęstučiu, antrą kartą eidamas į Vakarus - Skrajūnu, o grįžęs į Lietuvą - Mykolaičiu. Atsiminimų knygą pasirašė kaip Daumantas. Įvairiu laiku taip pat turėjo Juodžio, Kazimiero, Armino, Adam, Stan, Miko slapyvardžius.
Gyvendamas Paryžiuje Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą Partizanai už geležinės uždangos; 1950, 1962, 1984 ir 1990 išleista Čikagoje (1962, 1984 ir 1990 leidimai - antrašte Partizanai), 1975 ir 1988 - Niujorke (anglų kalba), 1990 - Vilniuje, 2005 ir 2015 - Kaune, 2005 - Stokholme (švedų kalba pavadinimu Miško broliai), 2010 - Langenthalyje (Šveicarija; vokiečių kalba), 2016 - Ternopilyje (Ukraina; ukrainiečių kalba antrašte Miško broliai).
J. Lukšos atminimas įamžintas įvairiais būdais. Laisvės kovos 1 laipsnio kryžius su kardais (1950). Majoras (1998, po mirties). Laisvės kovos karžygys (1950). Garliavoje, kurios apylinkėse žuvo, J. Lukšos vardu pavadinta gatvė ir gimnazija, 1999 žūties vietoje pastatytas memorialinis kryžius (skulptorius J. Šlivinskas, architektas A. Mikėnas), 2021 Liubave (Lietuvos ir Lenkijos pasienyje) - paminklas (skulptorius Stasys Pūtvis). Siekiant įamžinti Juozo Lukšos-Daumanto ir jo bendražygių „Geležinės uždangos“ perėjimą, Išeivijos šauliai inicijavo atminimo akmens pastatymą prie buvusios Sovietų Sąjungos ir Lenkijos Respublikos sienos. Šalia santuokos liudijimo, studento pažymėjimo ir 47 metų kišeninis kalendorius. Minint partizano Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus Marijampolėje surengė minėjimą.
Juozo Lukšos slapyvardžiai
- Vytis
- Juodis
- Skirmantas
- Skrajūnas
- Juozas Daumantas (literatūrinis slapyvardis)
- Kęstutis
- Mykolaitis
- Kazimieras
- Arminas
- Adam
- Stan
- Mikas
Svarbios datos
- 1921 m. rugpjūčio 4 d. - Juozo Lukšos gimimo data.
- 1940 m. - Įsitraukimas į antisovietinę pogrindinę veiklą.
- 1941 m. birželio 6 d. - Suėmimas už veiklą Lietuvių aktyvistų fronte.
- 1950 m. spalio 3 d. - Sugrįžimas į Lietuvą su partizanų desantu.
- 1951 m. rugsėjo 4 d. - Žūtis MGB suorganizuotoje pasaloje.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite, Kada Dažniausiai Prasideda Gimdymas: Įdomiausia Statistika ir Veiksniai
- Efektyvios Pertusinos Vaikams Nuo Kosulio – Kaip Teisingai Vartoti?