Nėštumas ir gimdymas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kupinas tiek džiaugsmo, tiek iššūkių. Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle.
Nėštumo Netikėtumai ir Baimės
Nutariau ir aš papasakoti savo gimdymo ir nėštumo istoriją, kad padrąsinčiau kitas moteris tikėti ir nestresuoti, kai tenka išgirsti tokią naujieną, jog ne viskas kūne yra taip, kaip turėtų būti. Maždaug metai prieš pastojant nuėjau pas ginekologę ir ji pasakė, kad pas mane yra… dvi gimdos. Tai tam tikra lytinių organų anomalija, kuri greičiausiai išsivysto dar tada, kai mergaitė dar yra mamos įsčiose, nėštumo metu.
Tiesa, ginekologė nuramino, kad pastojimui tai neturėtų turėti didelės įtakos, tik pats nėštumas gali būti sunkesnis. Visa ši žinia sukėlė labai daug nerimo… Dvejojau, ar pastosiu, ar išnešiosiu mažylį. Bet ką aš galėjau padaryti? Nieko… Tik tikėtis geriausio. Ačiū Dievui, mūsų maldos buvo išklausytos ir maždaug po metų pastangų nėštumo testas parodė dvi juosteles. Laukiuosi.
Nėštumo Eiga ir Gimdymo Laukimas
Nėštumas, kurio bijojau, nebuvo toks sunkus, kokį įsivaizdavau. Mane gydytoja nėštumo metu tikrino dažniau, negu paprastai. Gimda, kurioje vystėsi vaisius, buvo gana žemai, be to, buvo padidėjęs jos tonusas. Todėl jau nuo 6 mėnesių pūškuodavau kaip meškutė ir daug ko nuveikti negalėjau.
Labai laukiau dienos, kada galėsiu eiti nėštumo ir gimdymo atostogų, nes darbe judėti, sėdėti ar lipti laiptais pas kitus kolegas man būdavo labai sunku. Sakiau sau, kad kai baigsiu darbus, galėsiu pasimėgauti - ramiai vaikštinėsiu po miestą, parduotuves, nusipirksiu visko, ko trūksta gimdymui ir vaikučiui, užbaigsiu senus reikalus. Bet, žinot, kai išėjau į nėštumo atostogas, pereiti per prekybos centrą man buvo neįveikiama užduotis, nes tikra ta žodžio prasme buvau meškutė, judanti vėžlio greičiu ir labai greitai pavargstanti.
Visada jaučiau, kad 40 savaičių nesulauksiu ir iki galo neišnešiosiu. Nežinau, kodėl, bet žinojau, kad numatyto sausio galo nesulauksiu. Todėl nenustebau, kai atėjusi pas gydytoją sausio pradžioje sužinojau, kad gimdos kaklelis suminkštėjęs ir pasiruošęs gimdymui.
Man pasakė, kad jei per šią naktį gimdymas neprasidės savaime, turiu atvažiuoti ryt ir atliks cezario pjūvio operaciją. Nežinau, ar su dviem gimdom moterims leidžia gimdyti pačioms, bet mano vaikutis buvo netaisyklingos padėties gimdoje, neapsivertęs, todėl net nesvarstant kitų galimybių buvo numatytas cezario pjūvis. Man asmeniškai tai buvo visiškai nesvarbu, svarbiausia buvo pats faktas, kad tapsiu mama.
Išnešiojus 38 savaites, labai šaltą sausio rytą tapau mama! Operavęs gydytojas patvirtino tai, ką ginekologė matė ultragarso metu - turiu dvi gimdas ir kaklelį su pertvara.
Juokingi Momentai Gimdymo Metu
Man keli buvo tokie juokingi momentai, pradžioj pradėjo man leist tuos skatinančius, bet vandenys dar nenubėgę buvo, visai nieko neskaudėjo - tai aš sau sėdžiu palatoj visa apsipatenkinus, o seselė tokia faina pasitaikė, vis užeina, patikrina ir sako, nu sako kas čia dabar sėdi visa laiminga, turėtum manęs prašyt kad gelbėčiau nuo skausmo ir kad jau visai nebegali kentėt, o tu visai įsipatoginus.
Pogimdyvinėj irgi buvo juokas su sesele - pasitaikė australė seselė, gimtoji kalba anglų - atnešdavo mums naktį nusitraukt pienui pientraukį, tai ir klausia ji manęs kaip angliškai nusitraukti - sakau gal "pump". Susimastė moteriška, sako nu negali būt, durnai skamba - nuvarė pas kitas seseles klaust - iki ryto jos ten aiškinosi kaip ten tas pumpavimas angliškai.
Toliau buvo dar gražiau. Kai jau nubėgo vandenys ir pradėjo skaudėt, buvau mažai miegojus ir tarp sarėmių pradėjau užsnaust - ir ne tik užsnaust, bet ir sapnuot. O jau kaip tas sapnavimas nervino - nu neduoda susikaupt, čia jau ruošiesi sarėmiui, užmerki akis ir sapnuoji visokias pievas, su gimdymu visai nesusijusias.
Kitas juokas buvo su pūslės kateteriu. Kai dėjo bijojau, nes kažkur skaičiau kad skauda - nieko neskaudėjo, įdėjo ir po pusvalandžio taigi daėjo kad į tuliką kas valandą nebereik bėgiot. O jau kiek laimės nuo to atradimo buvo. Bet po cezario jau praėjus pora dienų sugalvojo kad reikia mane iš lovos verst ir atjungt tą kateterį - o aš dar apspangus, nenooooriu kad pačiai reiktų į tuliką eit, tai guliu ir kurpiu planus kaip čia tą kateterį išsaugot. Alia vistiek atėmė bjaurybės.
O dar, tai čia jau vyro sesuo atėjus aplankyt į ligoninę pasakojo. Kai ruošėsi ateit aplankyt ji pasižiūrėjo ligoninės puslapį kada lankymo valandos, nu ir sako tarp daktarų matau pažįstamą veidą. Kai ji antrą savo berną gimdė, sako, jau pilnas atsidarymas, kaupiuosi aš užsimerkus stūmimui, atsimerkiu, o man tarp kojų kažkokio mažo ūsuoto vyro veidas. Sako net pasimečiau, užeina sarėmis, vėl užsimerkiu, atsimerrkiu, nėra to vyro tarp kojų. Vsio, galvoju pasivaideno nuo to stūmimo. O dabar pasižiūrėjo, pasirodo mažas ūsuotas vyras buvo ginekologas.
Jo tema tai gera, kai buvau vis ateidavau cia pasijuokt ir nusiramint. kai gimdziau taip pat ir iseit ruosiaus ir sakiau vyrui kad pro langa islipsiu. O geriausia tai namie visa diena prakenciau saremius, nes baisiai i ligonine nenorejau. Ir ka jau visai prastai buvo apsirengiau stoviu su tase prie duru, o vyras visa diena buvo inikes i kompiuterinius zaidimus ir jis sako palauk tuoj baigsiu , man kas 5 min kartojas o jis zaidizia . Palatoje buvo sedziu ant kamuolio saukiu vyrui ateik masazuot nugara, jis ateina tada jau saukiu dink po velniu, eik is cia nenervuok, kai prasidejo gimdymas is vis variau ji lauk, sakiau neaiskink ko cia buni ir t.t.
QUOTE(Erika! Sveikos Sia temele tai jau esu itraukus i Favorites, kad tik ka idomaus nepraleisciau Man gimdymo metu tikrai nieko juokingo nebuvo, nes sienom lipau is skausmo. Na bet labiausiai isimine, kaip su vyru ruosiemes i ligonine. Tase tai jau seniai buvo paruosta, prasidejo man jau saremiai, bet dar ne tokie dazni. Vyras buvo nusprendes dalyvaut gimdyme, tai as kad neliktu alkanas, jau su skausmais bet prikepiau kotletu.
Vyras norėjo susirasti meilužę. Aš atkalbėjau. Sakiau brangu, nepatrauksim. Geriau aš susirasiu meilužį.
Gimdymas Po Cezario Pjūvio
Neringa augina tris dukrytes, todėl gali palyginti visus nėštumus bei gimdymus. Turiu nuostabiausias tris dukrytes. Kiekviena iš jų atėjo skirtingai. Pirmoji princesė gimė po cezario pjūvio operacijos. Operacija buvo planuota, viskas praėjo greitai.
Jums norėčiau papasakoti apie kitus du gimdymus. Pirmiausia dėl to, kad moterys nebijotų pačios gimdyti po cezario pjūvio operacijos. Kai mano pirmagimei buvo 4 mėnesiai, pasijutau nėščia. Su vyru nusprendėme, kad gimdysiu, nors gydytoja sakė, kad labai rizikinga. Juk tiek nedaug laiko praėjo po operacijos. Nėštumas buvo lengvas, tikinau save visą laiką, kad gimdysiu pati, kad gimdymas bus lengvas. Net savo gydytojai sakiau, kad aš pati gimdysiu, ji tik kraipė galvą ir sakė, kad 80 procentų bus vėl cezario pjūvio operacija.
Artėjo termino diena, vasario 17. Atėjo ir praėjo. Ramu. Sakė, iki 23 dienos gyventi ramiai, o po to - vykti į ligoninę. Vasario 22 naktį prabudau nuo skausmingo spyrio ir pajutau, kad nutekėjo vaisiaus vandenys. Buvo 3 valanda nakties. Žadinu vyrą, kad jau laikas į gimdymo namus. Nusimaudžiau po dušu, susikroviau daiktus, išvažiavom. Gimdymo namuose niekas neskubėjo. Laukiu, kol surašo visus duomenis, tada patikrina, kad gimdos kaklelio atsidarymas vos du centimetrai, taigi, mane patikina, kad gimdysiu gerokai po pietų, tikrai pati, nebent kils nesklandumų. Nuveda į gimdymo palatą, jau 6 ryto, ir liepia pamiegoti, pailsėti, nes laukia sunkus darbas.
Guliu lovoje, vyras šalia sėdi, kalbamės. Po 15 minučių pajaučiu pirmą sąrėmį, skausmas visai nedidelis, na, jei tik tiek, ištversiu. Sąrėmiai stiprėja, kartojasi kas 5 min, skausmas velniškas. Dejuoju balsu. Laikrodis rodo 6 val 57 min. Nebegaliu ištverti. Vyras kviečia gydytoją. Ateina gydytoja, toliau veiksmas vyksta kaip sulėtintame filme: skauda, girdžiu kažką kalbant, per pora minučių palata prisipildo žmonių… Kažkas padeda gydytojai vilktis chalatą, pirštines, matau, kaip riša chalato dirželius. Moteris, stovinti šalia, man liepia stumti, nors ką tik sakė atvirkščiai. Klusniai vykdau jos nurodymus, stumiu kartą, kitą, trečią ir išgirstu: „Sveikinu, jums gimė nuostabi dukrytė. Pagal Apgar10 balų. Laikas - 7 val. ir 8 min”. Siuvusi akušerė sakė, kad kaip po pirmos cezario pjūvio operacijos, mano gimdymas - rekordas. Pagimdžiau po nepilnos valandos prasidėjus sąrėmiams.
Beveik po 2 metų aš ruošiuosi trečiam gimdymui. Jokios baimės. Tik dukrytė neskuba ateiti. Gruodžio 29 dienos vakare nuvažiuoju į ligoninę su siuntimu, nes gresia pernešiojimas. Stebės pora dienų, po to skatins gimdymą. Tą pačią naktį pajaučiu lengvą maudimą. 3 valanda ryto. Pasikviečiu budinčią ir sakau, kad tuoj gimdysiu. Ji liepia eiti miegoti, juk dar net sąrėmių nėra. Skambinu vyrui ir liepiu ruoštis, bet budinti akušerė manęs neklauso, netiki, kad tuoj gimdysiu. Tačiau aš pati jaučiu, kad tuoj pasimatysime su mažąja. Einu pati iki akušerės, ji mane veja į palatą. Pradedu pykti, sakau, kad galiu gimdyti ir palatoje, jei čia niekam nerūpiu. Grįžtu į palatą, 4 valandos, vos neverkiu iš apmaudo. Pasirodo nematyta senyvo amžiaus moteris. Liepia man gultis, patikrina ir veiksmas prasideda - liepia kuo skubiausiai į gimdyklą. Skambinu vyrui 4 val. 12 min., kad mane veža gimdyti ir prašau atvažiuoti. Gimdykloje prakerpa vandenis, stumiu, kartą, kitą, na, ir dar kartą. Gimė mano mažoji princesė 4 val 20 min. Gimimo laikas kortelėje įrašyta, kad gimdymas truko 8 minutes. Vyras taip ir nespėjo atvykti.
Gimdymo Istorija Iš Londono: Trileris, Komedija Ar Romantinė Drama?
Ši nuostabi gimdymo istorija atkeliavo į „Mamos žurnalą“ iš Londono. Tik koks būtų jo žanras? Trileris, komedija ar romantinė drama? Spręskite patys. Gyvenu Londone, mokausi psichoterapijos Roehamptono universitete, trumpam studijas sustabdžiau - auginu dukrelę, bet netrukus planuoju grįžti į mokslus. Atlieku praktiką dviejose organizacijose: „Women‘s Trust“ organizacijoje konsultuoju klientes, kurios patyrė šeimyninį smurtą ir „Croydon Drop In“ organizacijoje konsultuoju paauglius, turinčius įvairiausių problemų. O dirbu vaikų organizacijoje „Kids“ (www.kids.org.uk). Vadovauju mažam kolektyvui, kurio tikslas - padėti šeimoms, turinčioms mažų vaikų su negalia. Tiesiog labai patinka dirbti su žmonėmis ir jiems padėti.
Tiesa, dėl didelio užimtumo labai retai kada turiu laiko pramogoms ar susitikimams su draugais. Aišku, turėjau sulėtinti tempą po dukrelės gimimo. Kai laukiausi, buvau užsirašiusi į visokiausius trumpus kursus, į kuriuos norėjau nueiti pagimdžiusi mažąją.
Su savo vyru Dominyku (Dominic) susipažinome Londone, vedžiodami savo šunis parke - scena priminė filmo siužetą. Kaip jau supratote, Dominykas yra ne lietuvis. Jis gimęs belgų šeimoje Anglijoje. Tuo metu aš baiginėjau psichologijos ir sociologijos bakalauro studijas ir rašiau disertaciją. Vieną dieną mano žaismingoji šunytė pasišuoliuodama pasileido per parką ir tiesiu taikymu užšoko ant mažiuko biglių veislės šuniuko. Aš pasileidau tekina iš paskos. Pribėgusi pradėjau atsiprašinėti šunelio savininko už savo Nedos elgesį. Nors žinojau, kad Neda (tada tik 8 mėnesių) nieko blogo neturėdama galvoje norėjo tik žaisti, kitų šunų šeimininkams galėjo pasirodyti kitaip. Na, o tam mažam šuneliui Neda labai patiko, ir jie pradėjo žaisti kartu. O mažyčio šuniuko, kurio vardas Leo, šeimininkui Dominykui vos širdis nesustojo. Pasirodo, tai buvo pirmasis kartas, kai Dominykas išvedė savo naująjį augintinį į parką pasivaikščioti. Tik staiga jis pamato didelį rotveilerį, atbėgantį tiesiai į jo šunį. Pirma mintis, šovusi Dominykui į galvą, buvo: „Sudie, mažasis šuneli, tikiuosi nors viena diena, kurią praleidai pas mane, tau patiko“.
Kai baigiau rašyti diplominį darbą geriausia draugė Kristina įkalbėjo mane važiuoti atostogoms į Meksiką. Taip mes ir pradėjome skirti pasimatymus parke su šunimis. Taigi Neda išsirinko ne tik sau draugą, bet ir surado žmogų, be kurio dabar savo gyvenimo negalėčiau įsivaizduoti. Kai mes nusprendėme, kad mūsų draugystėje reikia žengti vieną žingsniuką į priekį - apsigyventi kartu, Dominykas truputėli abejojo dėl Nedos. Jis vis dar ja nepasitikėjo, juk tiek nemalonių istorijų apie rotveilerius galima prisiskaityti laikraščiuose! Neda nepasitikėjo Dominyku taip pat. Kai pradėjome visi keturi gyventi kartu, Neda Dominyko neklausė ir visiškai ignoravo. Dominykas jos meilę nusipirko sausainiais.
Kai tik sužinojau, kad laukiuosi, nutariau, kad gimdysiu natūraliai. Per visą nėštumą buvau labai aktyvi: mokiausi magistratūroje, dirbau ir atlikinėjau praktiką vakarais. Į komentarus, kad turėčiau sulėtinti tempą, numodavau ranka. Kai gavau iš ligoninės kvietimą nueiti į pasiruošiamąsias gimdymo klases, supratau, kad atėjo laikas apgalvoti, kaip ir kur norėčiau gimdyti. Buvau girdėjusi apie hipnoterapinį gimdymą ir norėjau sužinoti apie tai daugiau. Pasiūliau kartu į kursus eiti ir Dominykui. Jis labai rūpinosi manimi nėščia. Grįžusi iš darbo rasdavau ir namus sutvarkytus, ir vakarienę paruoštą. Prisiklausęs visokiausiu istorijų, kaip vyrai nualpsta gimdymo metu, jis labai bijojo momento, kai man teks gimdyti.
Hipnoterapinis Gimdymas: Baimės Įveikimas ir Atsipalaidavimas
Hipnoterapinis gimdymas - tai gimdymas ne transo ar miego būsenoje, bet gimdymas atsipalaidavus, geros nuotaikos, pilnoje aktyvumo būsenoje ir kontroliuojant situaciją. Svarbiausia taisyklė yra NEBIJOTI. Baimė suteikia skausmą, o atsipalaidavimas skausmą mažina. Mūsų visuomenėje daug kalbama apie skausmingus ir komplikuotus gimdymus, ir tai labai įtakoja mūsų pasąmonę. Moterys mokomos, kad gimdymas yra skausmingas procesas ir turėtume pasiruošti tą skausmą iškęsti. Pradedama bijoti gimdymo, ir vos prasidėjus gimdymui išsigandusi ir pasiruošusi skausmui moteris dažniausiai įtempia visus raumenis, o tai sukelia daug skausmo kūnui, kuris yra pasiruošęs gimdyti. Hipnoterapinio gimdymo programa išmoko būsimas mamas nebijoti gimdymo. Ji yra pagrįsta amerikietės hipnoterapinio gimdymo mokytojos Marie Mongan metodika.
Žmonės įsivaizduoja, kad hipnoterapija - tai kažkas magiška, mistiška ar net pavojinga, kai asmuo nebekontroliuoja, kas vyksta aplink jį. O yra visiškai priešingai - hipnoterapija suteikia galimybę žmogui labiau pažinti save ir kontroliuoti savo veiksmus, pojūčius ir mintis. Kiekvienas žmogus natūraliai kiekvieną dieną būna hipnozės ar transo būsenoje. Dažnai svajodami, skaitydami ar vairuodami žmonės nepastebi, kaip praeina laikas, negirdi, ką kalba kiti, ir net nereaguoja į tai, kas vyksta aplink. Hipnoterapinio gimdymo programoje gavau ženkliuką, ant kurio parašyta: „Prašau… Tik linksmos gimdymo istorijos, nes mano mažylis klausosi“. Įsisegdavau šį ženkliuką, kai eidavau į paskaitas ar darbo susitikimus, nes kiekviena moteris, pastebėjusi, kad laukiuosi, pradėdavo pasakoti savo gimdymo istorijas. Būnant nėščiai ir planuojant ramų, beskausmį gimdymą, visai nesinorėjo klausytis istorijų, nuo kurių plaukai galėtų pasikelti į viršų. Tad šis ženkliukas tikrai pravertė ir sukėlė daug šypsenėlių.
Kūdikėlio namelis buvo labai prižiūrimas mūsų visos šeimos: skaitydavome jam pasakas, šnekėdavomės, dainuodavome, glostydavome, o šunytė Neda dažnai vakarais padėdavo savo galvą ant kūdikėlio namelio ir užmigdavo. Beje, kai jau pagimdžiau Emiliją, Neda buvo gana ilgai įsijautusi į motinos vaidmenį. Neda buvo taip susidomėjusi Emilija, kad tarsi apsėsta visur ją sekiojo. Kai atvažiavo Dominyko mama iš Belgijos aplankyti savo anūkės, Neda neprileido jos prie mergaitės prieti. Ji tik iššiepė savo „žavingus“ nasrus ir nė už ką nenorėjo pasitraukti.
Programą sudarė keturios trijų valandų paskaitos. Per paskaitas vyrams buvo dažnai primenama, kad jie atlieka labai svarbų vaidmenį gimdymo metu ir kad nuo jų priklauso, kaip būsimoji mamytė jausis gimdydama ir po gimdymo. Hipnogimdymo programoje mokoma įvairiausių būdų, kaip išlikti visiškai ramiai, atsipalaidavusiai ir žinoti, kad daug kas priklauso nuo pačios gimdančiosios. Būsimasis tėvelis yra išmokomas būdų, kaip užhipnotizuoti ir padėti atsipalaiduoti būsimai mamai. Programos metu diskutuodavome Marie Mongan „Hipnoterapinis gimdymas“ knygoje aprašytas idėjas ir pamokymus, darydavome atsipalaidavimo pratimus, medituotavome ir mokėmės, kaip galime užhipnotizuoti save ir kitus. Buvo labai juokinga, kai Dominykas kelis kartus per hipnoterapijos praktiką užmigo! Mus išmokė ir to, kokie masažai ir prisilietimai mažina skausmą, ramina. Gaudavome ir namų užduočių, kurias turėjome daryti kiekvieną dieną. Tad vakarais su vyru klausydavomės ramios muzikos, darydavome kvėpavimo pratimus, masažus, medituodavome, klausydavomės CD „Vaivorykštės atsipalaidavimas“.
Netikėtas Gimdymas Namuose: Greitosios Pagalba ir Šunų Reakcija
Po pamokėlių nusprendžiau, kad noriu gimdyti namuose, o ne gimdymo namuose, deja mano gydytoja pasakė, kad man jau per vėlu tai keisti. Spalio 5 dieną mes ilgai žiūrėjome televizorių ir nuėjome miegoti apie 23 valandą. Už valandos man prasidėjo sąrėmiai. Lygiai 24 valandą nakties! Sąrėmiai kartojosi kas 4-5 minutes. Už valandos Dominykas neteko kantrybės ir paskambino į gimdymo namus. Jam pasakė, kad jei tik prieš valandą sąrėmiai prasidėjo, tai nėra ko jaudintis, nes reikės dar dieną ar dvi juos kęsti. Išgirdusi, kad tai gali tęstis daugiau nei parą, liepiau Dominykui eiti miegoti, o pati nuėjau į svetainę. Įsijungiau meditacinę muziką, dariau kvėpavimo pratimus ir transo būsenoje net sugebėjau užmigti.
Prabudau už valandėlės, kai muzika baigėsi ir nusprendžiau įsijungti V. Kernagio akustinį CD. Nubėgo vandenys. Pašaukiau Dominyką ir liepiau skambinti į ligoninę. Jaučiau, kad mažė netrukus bus čia. Iš pradžių greitoji liepė jam nesijaudinti, nes po vandens nutekėjimo gali praeiti nemažai laiko, kol vaikutis išlįs. Tada, kai aš jau svetainėje ant keturių atsiklaupusi, pamiršusi visą hipnoterapinį kvėpavimą sustaugiau, pasak Dominyko, kaip pašautas laukinis žvėriukas, greitoji liepė Dominykui, kad jis man pasakytų atsigulti ant nugaros. Tuomet Dominykas pamatė, kad jau lenda galvutė ir, pasakęs greitajai, kad kūdikis jau tuoj bus čia, padėjo ragelį. Dominykas buvo truputėlį išsigandęs, kai pamatė pusę galvutės su viena akyte. Tuo momentu pagalvojo: „O Dieve, kur kita akis?“ Buvo praėję mažiau nei 10 minučių po vandenų nubėgimo, kai dukrelė nučiuožė tiesiai į Dominyko rankas.
Reikia nepamiršti, kad visą šį hipnoterapinį gimdymą stebėjo abudu mūsų šuneliai, kurie nesupratę, kas vyksta, išsigando ir pasislėpė po lova. Dominykas padavė man Emiliją, o aš, apsikabinusi tą angelėlį, dar nelabai suvokiau, kad jau laikau savo dukrytę prie savęs. Greitoji perskambino ir paklausė, ar mergytė kvėpuoja. Mergaitė, ką tik gimusi, o tiksliau - nučiuožusi - nesuriko, bet laikydama ją ant rankų galėjau jausti jos kvėpavimą, ir tik už kelių minučių ji sukūkčiojo ir vėl nurimo. Kadangi gimdyti namuose nesiruošiau, kambariai buvo pilni šunelių plaukų. Pamenu, prieš greitosios gydytojams ateinant aš nuo Emilijos nurinkinėjau šunų plaukus ir galvojau: „,O varge, ką gydytojai pasakys, gimė maugliukė!“. Gerai, kad namuose dėl šunų plaukų nėra kilimų, nes taip lengviau mums prilaikyti švarą.
Greitoji atvažiavo praėjus 10 minučių po gimdymo. Įėjo du gydytojai ir seselė. Gydytojai jautėsi labai nejaukiai, jie mieliau bendravo su mūsų šunimis, nei apžiūrinėjo mane. Seselė nukirpo virkštelę ir paklausė, ar placenta išlindo. Aš sutrikau: „Kokia dar placenta? Ar negana, kad vaikas išlindo?“ Teko važiuoti į ligoninę išimti placentą. Jei ne ji, man būtų leidę likti namuose. Ligoninėje man norėjo duoti kvėpuoti dujų, nes perspėjo, kad išimant placentą labai skaudės. Tuomet šalia esantis mano vyras priminė man hipnogimdymo kvėpavimą, kuris mažina skausmą, tad apsiėjome be dujų. Po gimdymo nebuvo jokių plyšių ar kraujo nutekėjimo. Jaučiausi pilna energijos, tad mus iškart išleido namo.
Labai džiaugiuosi, kad per gimdymą Dominykas nesutriko ir drąsiai priėmė visą situaciją. Nors kelias dienas prieš gimdymą, kai man truputėlį suskaudo šoną, mano vyras vos nenualpo vien pagalvojęs, kad man gimdymas prasidėjo. Po gimdymo kelias dienas Dominykas nenorėjo apie savo „ginekologinę“ patirtį šnekėti, bet dabar jau apsiprato. Košmarų nesapnavo. Aš pati tikrai nebijočiau kitą vaiką gimdyti namie.
Gimdyvės Krepšys: Realūs Poreikiai ir Komforto Skirtumai
Yra dešimtys su nėštumu ir gimdymu susijusių mitų, tačiau pati, kaip trečiąkart besilaukianti, galiu patvirtinti viena: viskas nejučia užsimiršta! Giminės moterys šneka, kad šitaip pati gamta surėdžiusi - pamirštame skausmą ir visus vargus, kad neilgai trukus vėl pasiryžtume gimdyti. Tačiau iš atminties dažnai išsitrina ne tik skausmas. Nesu tikra, kokia tradicija šiuo klausimu vyrauja Lietuvoje, tačiau amerikietėms įprasta gimdyklai skirtą krepšį susiruošti gerokai iš anksto.
Anglakalbiuose motinystės temoms skirtuose tinklaraščiuose yra daugybė patarimų ir sąrašų daiktų, kuriuos rekomenduojama gimdyvėms pasiimti į ligoninę. Neseniai savo socialinių tinklų bendruomenės paprašiau pasidalinti įspūdžiais ir tuo, kokius daiktus, jų nuomone, būtina pasiimti į ligoninę. Turbūt ryškiausias, esminis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos - JAV gimdyvių į ligoninę imami daiktai yra skirti papildomam komfortui, dažnai net lepinimuisi, kaip antai eterinių aliejų garintuvas, meditacinės muzikos įrašai ir grotuvas, knygos, masažuokliai ir pan. Lietuvės tarp būtinų į ligoninę pasiimti daiktų dar minėjo geriamąjį vandenį, naktinius marškinius, virdulį, sauskelnes, rankšluosčius, užkandžius partneriui, todėl susidarė įspūdis, kad čia dažna moteris į gimdyklą ruošiasi lyg į mišką, o ne į kaip sveikatos priežiūros įstaigą. Apie komfortą gimdyvę palaikančiam žmogui Lietuvoje nėra nė kalbos. Gimdyvių partneriai, atrodo, mūsuose negauna nei maisto, nei atskiros lovos, nei patalynės (o JAV tai visiškai įprasta).
žymės:
Panašus:
- Linksmos dainelės vaikams: nuotaikinga muzika, smagūs šokiai ir įdomūs žaidimai
- Top 10 Linksmiausių Vaikiškų Melodijų, Kurios Privers Šypsotis Kiekvieną Vaiką!
- Linksmi užduočių idėjos vaikams, kurios lavins kūrybiškumą ir smalsumą!
- Kaip Tinkamai Rūpintis Naujagimiu Parsivežus Namų: Būtini Patarimai Kiekvienai Mamai
- Nuo kurios nėštumo savaitės prasideda pieno tekėjimas – svarbiausia informacija būsimosioms mamoms