Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiandien Lietuvoje, kai namuose "ant patalo" guli sunkus, ypač vartomas ligonis, paprastai vienas namiškių priverstas išeiti iš darbo ir jį slaugyti, nes surasti ateinantį slaugos specialistą, kad ir be medicininio išsilavinimo - finansiškai neįkandama.

Slaugos paslaugų prieinamumas ir kainos

Internete apstu skelbimų, diskusijų ir patarimų, kaip greitai rasti patikimą žmogų, kuris sutiktų ateiti į namus ir slaugyti sunkų ligonį. Tačiau realybė dažnai būna sudėtinga. „Pasiligojusią mamą nusimato dar ilgai prižiūrėti, o į darbą eiti ir šeimai skirti laiko reikia. Mane domina įkainiai už darbą."

„Beprotiška sunku. Pirmiausiai yra nedaug žmonių, kurie apsiima slaugyti sunkų ligonį, ypač jeigu šis turi ne vieną fizinę negalią, blogai komunikuoja, nekalba. Tai gali būti ir raidos sutrikimai, ir būklės po insultų, ir onkologinės ligos. Tokių žmonių bijo, nemoka jų slaugyti. O jeigu atsiranda, kas sutiktų, tada yra labai dideli pinigai. Vidutiniškai valanda tokio slaugomo ligonio kainuoja apie dešimt eurų. Tai įsivaizduokite, kiek valandų per dieną ir kiek turi uždirbti žmogus, kad galėtų samdyti žmogų slaugymui kad ir darbo valandomis. Vidutiniškai valanda tokio slaugomo ligonio kainuoja apie dešimt eurų. Išeina šimtas eurų dienai. Nors ligonis gauna slaugos pinigus, bet tai tėra tik lašas jūroje.

„Tai yra du šimtai keturiasdešimt eurų per mėnesį. Jūs pabandykite už tuos juokingus pinigus suorganizuoti kokybišką priežiūrą ar slaugą žmogui, kuris turi didelę negalią. Aš tyrinėjau ir klausinėjau, ką prižiūri ir slaugo mūsų lietuviai, išsilavinę žmonės, kurie dirba Vokietijoje, Airijoje ar kitur ir prižiūri senelius. Jie kiekvieną mėnesį vidutiniškai gauna tūkstantį eurų grynaisiais. Stogas ir maistas jiems nieko nekainuoja. Už tokius pinigus jie dirba pasikeisdami kas dvidešimt keturias valandas. Švedijoje mokama maždaug pusantro tūkstančio eurų už darbą, neįskaitant maisto ir stogo.

Šeimos narių auka

Paprastai einama tuo keliu, jog vienas iš šeimos narių nedirba ir lieka slaugyti sergantį namiškį. „Man teko daug ko atsisakyti. Aišku, pirmiausiai nukentėjo darbas, paskui šeima... Dabar mano darbas yra slaugyti ligonį. Be atostogų, be išeiginių, be jokių darbo valandų. Kai vaistai kainuoja pakankamai daug, pasisamdyti žmogų slaugai neleidžia finansinės galimybės. Neužtektų pinigėlių pavalgyti.

Iš kitos pusės, kai yra tokia liga, kaip Mangirdo, nežinai, kurią minutę jam gali įvykti priepuolis, o jų metu, būna, ir sulūžta galūnės. Skaistės rūpesčiai puikiai suprantami D.Migaliovai, kuri irgi turi sūnų su didele negalia. „Jau likęs nedidelis draugų ir giminių ratas. Mes valandomis išsidaliname ir vieni kitus pakeisdami prižiūrime jį namuose. Todėl labai seniai kalbame apie laikino atokvėpio paslaugas - tai yra trumpalaikė socialinė globa, kuomet gali būti teikiama mišri paslauga - globa, slauga ir socialinis darbas. Bet tai turi būti naujos kokybės paslauga. Iki šiol neišeina tai įgyvendinti už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pertvarkai skirtus pinigus.

Socialinės garantijos ir darbdavių požiūris

„Slaugant neįgalų žmogų namuose, nežinai, kada prasidės kažkokie sveikatos sutrikimai. Turi sėdėti su juo, nes be tavęs net injekcijos negali suleisti. Vadinasi, tu viską meti ir bėgi. Paprastai tokių žmonių nepriima į darbą. Neįgalaus žmogaus sveikatos būklė neprognozuojama ir darbdaviai tikrai nenori tokio darbuotojo, kuris bet kada gali pasakyti: susirgau, neateisiu, turiu nedarbingumo lapelį. Beje, nedarbingumo lapelių niekas taip paprastai nedalija. Tu gali gauti pažymą, kad prižiūrėjai neįgalų žmogų. Jeigu slaugai vaiką iki aštuoniolikos metų, ligos metu yra numatyta lengvata - dvi savaites gauni nedarbingumo lapelį vaiko priežiūrai.

Valstybės parama ir ateities perspektyvos

- Kalbant apie slaugą ir globą, mes ieškome sąlyčio taškų su Sveikatos apsaugos ministerija. Dabar jau esame ir Vyriausybės priemonių plane numatę naujus būdus, kaip tokias paslaugas priartinti prie žmogaus. Praėjusiame Europos Sąjungos investiciniame periode esame paleidę pilotinį projektą, kuris vadinasi „integrali pagalba namuose“. Tai yra slaugos ir globos mišinys, kuris, mūsų nuomone, labai pasiteisinęs. Teritoriškai jis dengia kaip ir visą Lietuvą, tik gal žmogiškaisiais ištekliais nėra pakankamai išvystytas.

Lietuvoje dabar yra didelė problema, kad neturime slaugos namų. Turime globos namus arba slaugos ligonines, kas jau yra šiek tiek kitaip suprantama. Tad irgi matome galimybę (tikimės, kad daugiau apie tai kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija) būtent kurti tokius slaugos namus, kuriuose ir būtų teikiamos paslaugos slaugos ir globos principu. Yra įstaigų, kur galima palikti žmones dienos priežiūrai, tačiau labai maža dalis juos palieka, nes tuo metu šeimos turi atiduoti beveik aštuoniasdešimt procentų to žmogaus pensijos. Jeigu yra mokama slaugos kompensacija, ir ją perduoti.

Savanorių indėlis į slaugą

Ateiti pas maltiečius savanoriauti Aldoną pakvietė jos draugė Danutė. „Mano užduotis yra išduoti maisto produktus nepasiturintiems vilniečiams, - pasakoja Aldona. - Maisto produktus maltiečių savanoriai atveža iš juos aukojančių parduotuvių.

„Maistas daugumai mūsų yra įprastas, o ne prabangos dalykas, - dalinasi mintimis moteris. „Visokių gyvenime yra situacijų, - pasakoja Aldona. Pavyzdžiui, pas Aldoną produktų paimti ateina tokia suvargusi močiutė. Jos dukra mirė ir močiutė turi auginti savo anūkėlius. „Man labai gaila tos močiutės, - sako Aldona.

„Labai vargsta ta moteris, tačiau vaikučius savo augina puikiai - visi švarūs, išauklėti, - pasakoja Aldona. Pas maltiečius Aldona savanoriauja trečiadieniais. „Dabar nuolatinių maistą pas mus imančių žmonių per savo dieną turiu dešimt, - pasakoja Aldona.

„Jie ne tik labai skursta, bet dažnai yra ir vieniši, - pasakoja moteris. Pasak Aldonos, laikydamiesi karantino reikalavimų, maltiečiai dabar turi išduoti maisto produktus ne savo patalpose, bet lauke. „Mes dabar negalime šių žmonių įsileisti pas save į vidų, - kalba moteris. - Produktus dabar dėžėse nešame į lauką. Maisto dalinimas lauke su apsaugos priemonėmis ir laikantis nustatytos distancijos bendravimą apsunkina dar labiau.

„Dabar jau neina kalba apie kokius nors pokalbius, ilgesnį bendravimą, - kalba moteris. „Kartais iš IKI tinklo gauname paruoštų sumuštinių su įvairia mėsa, - pasakoja moteris. - O kaip žinoma pabėgėliai iš Sirijos musulmonai nevalgo kiaulienos. Jiems tokiais atvejais visada parenku sumuštinių su vištiena.

Aldona padeda ir savo daugiabučio senyviems kaimynams. „Pas mus devintame aukšte gyvena kaimynė su dimensija ir jos 80-metis vyras su daugybe ligų. - pasakoja Aldona. - Anksčiau ta kaimynė buvo sveika, dirbo geležinkeliečių ligoninėje vyr. sesute, o dabar ji jau du mėnesiai slaugos ligoninėje guli... O jos vyras dėl savo ligų niekuo jai padėti negali... Tai aš ir jai padedu ir jam atnešu produktų iš parduotuvės, paruošiu valgyti...

„Iš pat pradžių pastebėjau, kad tas vyras turi visokių keistumų, - pasakoja Aldona. - Pavyzdžiui, jis ateidavo žiemą, spaudžiant šalčiui, neapsivilkęs nei striukės, nei palto, o tik su senu megztiniu... Net nustėrau tai pamačiusi. „Kartą, atsimenu, atėjo pas mane toks labai sulysęs pagyvenęs žmogus, - prisimena Aldona. Jis manęs paprašė duonos... Daviau jam tada ir duonos, ir batonų... Tai kad jūs matytumėte, kaip jis pradėjo tą duoną bučiuoti, verkė... Nepažinojau aš to žmogaus, nežinau, kas jis yra, tačiau tokiais atvejais juk negali gi nepadėti.

„Esu pasiruošusi savanoriauti, kiek tik galėsiu, - kalba Aldona. Šimtų tokių savanorių kaip Aldona dėka, maltiečiai šiuo metu 43 Lietuvos miestuose pastoviai globoja daugiau kaip 2600 senų, ligotų ir vienišų senolių, vykdo jiems padėti skirtas „Savanoriškos priežiūros namuose”, „Maistas ant ratų” programas.. Taip pat maltiečiai vykdo Ligonių ir neįgaliųjų transportavimo paslaugą „Važiuojam”, 16 - oje Lietuvos miestų veikia maltiečių Vaikų dienos centrai.

Išvados

Slaugos paslaugų prieinamumas ir kokybė Lietuvoje išlieka didele problema, ypač atsižvelgiant į finansinius ir socialinius aspektus. Savanorių indėlis yra neįkainojamas, tačiau būtina valstybės parama ir efektyvesnės socialinės globos sistemos kūrimas, siekiant užtikrinti orią senatvę ir tinkamą priežiūrą sunkiai sergantiems žmonėms.

žymės:

Panašus: