Lietuvių liaudies pasakos ir padavimai - neatsiejama mūsų kultūros dalis, perduodama iš kartos į kartą. Jose atsispindi senovės lietuvių pasaulėžiūra, vertybės ir išmintis.
Pasakos apie gyvūnus
Vienas šeimininkas prastai prižiūrėjo savo gyvulius: šuns nelakino, gaidžio nelesino, tai šiuodu ir nutarė pabėgti į mišką ir pradėti savarankiškai gyventi. Gaidys susirado laktą ant aukšto ąžuolo šakų, o šuo kiek žemiau įlindo į ąžuolo drevę ir pasitaisė sau guolį.
Vieną kartą arė žmogus dirvą pagiry. Netoliese gulėjo meška lauže. Pamačiusi žmogų, ji ir šaukia: - Žmogau, žmogau, aš tavo jautelius pjausiu. Nusiminė žmogus, nežino, kaip nuo meškos gelbėtis, o čia pasisuko lapė ir sako: - Ką man duosi, jeigu aš tavo jautelius išgelbėsiu?
Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako: - Dabar gulk, aš tave suėsiu! Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs...
Žvirblis turėjo miške ant kupsto suneštą lizdą. Syki jis mato, kad kurmis rausia žemę tiesiai į lizdą, pradėjo baisiai skeryčiotis, kad tas nedorėlis išgriaus jo lizdą ir žvirbliukus išgaišins. Kur buvęs nebuvęs, ateina vilkas ir klausia: - Žvirbli, ko tu taip skeryčiojies?...
Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti: - Senuciut, senučiut, dangus griūva - bėgsiu! - Nebėk, katiniuk, negriūva. Tiktai vėl...
Pasakos apie brolius ir seseris
Gyveno brolis Joniukas ir sesuo Elenytė. Buvo vasara, saulė kaitino. Joniukas ištroško, norėtų gerti, bet upelio nebuvo arti.
Buvo dvi seserys ir mažutis broliukas. Kartą berniukas žaidė palangėje aukso obuoliuku. Buvo pavasaris. Skrido žąsys ir gulbės ir pasiėmė broliuką. Ir nusinešė pamarėn, kur buvo žąsų ir gulbių bobutė. Seserys pažiūrėjo - broliuko jau nėra. Apsirengė vyresnioji sesuo ir...
Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė: - Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišelių pelenų. Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...
Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė. Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...
Buvo devyni broliai ir sesuo Elenytė. Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motiną, netrukus broliai išjojo į karą, Elenytė atliko namie viena. Ilgai ji laukė brolių. Praėjo devyneri metai, o jų kaip nėra, taip nėra. Tada ji pasikinkė...
Buvo trys broliai: du gudrūs ir vienas kvailas. Kartą visi trys išėjo į pasaulį laimės ieškoti. Gudrieji broliai eina vienu keliu, o kvailys vienas pats - kitu keliu. Paėjęs kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti: - Ee, broliai! Eikit šen! Žiūrėkit, ką aš čia radau!...
Pasakos apie šeimą
Gyveno senelis ir senelė ir dukrelę turėjo Aguonėlę - juoda juoda, kaip aguonėlė. Mama sako tėvui: - Nunešk į šulinį - ji išbals. Tai nunešė tėvas ir įleido į šulinį. Tada mama lašinių pripjaustė, kiaušinių primušė, nunešė prie šulinio ir sako: - Aguona, dukra Aguona, Iškišk...
Gyveno senelis ir senelė. Neturėjo juodu vaikų, tai senelė ir sako: - Eik, senuk, į girią, iškirsi alksnį ir parneši. Senelis parnešė alksnio šaką, aptašė, įdėjo lopšin, o senelė supa ir gieda: - Lylia lylia, Trivainėli! Supo supo ir išsupo vaikelį. Vaikelis guvus, bematant...
Gyveno kartą moteriškė. Ji turėjo dukterį ir podukrą. Dukterį mylėjo, o podukrą visaip vargino, sunkiausius darbus užduodavo. - Visai aptingai, snaudale,- beganydama. še pakulų maišą. Suverpk, išausk, išbalink, suriesk ir vakare parnešk man...
Tėvas turėjo keturis sūnus. Bet tėvas mirė, paliko viena motina su tais vaikais. Vargsta, žūna ana su tais vaikais, vos ne vos anuos gali išmaitinti. Vieną dieną nebeturi ana vaikams ką beduoti. Eina prie kaimyno skolintis duonos.
Paupy buvo trobelė, joje gyveno senelis ir senelė; nieko jie daugiau neturėjo, tik vieną kalytę. Vieną kartą senelis, sugrįžęs iš žūklės, rado gimusius du sūnus. Pradžiugo...
Buvo diedas ir boba. Anie turėjo vieną berniokėlį. Kartą mama minkė duoną, o berniokėlis bėginėjo po pirkią su botagėliu. Tėvas sako: - Drikstelk mamai per nugarą! Mama sako: - O kad tu skradžiai žemę nueitum! Tėvas sako: - Eik paklausk mamą, kada nueit skradžiai...
Buvo tėvas, mama ir sūnus Lipnikėlis. Jį įleisdavo į ežerą, ir jis ten žuvaudavo. Mama atneša jam valgyti ir šaukia: - Artyn martyn, artyn martyn! Artyn martyn, artyn martyn! Lipnikėli, atnešu, atnešu Košės puodą - viename svieste, Viename svieste, viename piene. Atplaukė...
Gyveno senelis ir senelė ir turėjo mergytę. Senutė numirė, ir senis paėmė raganą. Ta ragana baisiai nekęsdavo mergytės ir vis liepdavo seniui, kad ją kur nors išvežtų: - Jeigu tu jos niekur neišveši, aš ją vis tiek nugalabysiu. Vienąkart senis pasiėmė kirvį ir išėjo su...
Vieno pono numirė pati ir paliko dvylika šonų ir mažą dukrelę. Netrukus tėvas sumanė vesti kitą, bet toji buvo ragana. Ji sako: - duktė tegul bus, bet savo sūnus visus sudegink ir, supylęs jų pelenus į popierius, atsiųsk man, tada už tavęs eisiu. Tėvas mąstė šiaip,...
Gyveno senelis ir senutė, turėjo jie vaiką, vardu Joną. Senutė netrukus numirė, ir senelis paėmė sau kitą pačią. Pamotė nemylėjo Jonuko ir dažnai mušdavo. Senukui pagailo savo vaiko, tai užsodino jį ant lentos ir paleido plaukioti po ežerą. Atnešęs valgyti, jis šaukdavo: -...
Buvo senelis ir senutė, turėjo vaiką ir mergaitę. Senelis išleido tą vaiką ožkos ganyti. Vaikas ją visur ganė - po laukus, po pievas. Parginė namo - senelis klausia ožką: - Ką tu šiandien ėdei, ką tu šiandien gėrei? - Klevo lapą ėdžiau, rūdynėlių gėriau. Senelis...
Pasakos apie karalius
Karalius neturėjo vaikų. Jis nuėjo medžioti, bemedžiodamas užsigeidė gerti. Jis pasilenkė, o velnias už barzdos: - Neleisiu! Jei pavesi, ko namie nepalikai, tai paleisiu. Kas daryti? Prižadėjo. Pareina namo,- ogi randa - duktė gimusi! Kai jai sueis dvidešimt metų, tai velnias paims....
Buvo toks karaliūnas, ir jis pasistatė sau rūmus. Pasistatęs rūmus, karaliūnas išvažiavo ieškoti stogdengio, kad jam rūmus apdengtų aguonų grūdais. Bevažiuodamas įsinorėjo gerti ir, priėjęs upelį, atsigulė gerti. Bet tik pasilenkė, tuoj jam kažkas čiupt už barzdos.
Kunigaikščiui dievas davė sūnų, po krikšto Joną. To vaiko lopšyje rado raštą. Tėvas pradėjo jį skaityti. Rašo, kad kai sūnus bus dvidešimties metų, tai jį praris žemė. Dideliai tėvas jį saugojo, neleido niekur be savęs iki dvidešimties metų.
Buvo karalius ir karalienė, jie turėjo tris sūnus, juos leido mokytis. Bet vaikai vis tyčiojosi iš jų, kad jie neturi motinos. O jų motina buvo uždaryta tokiame mūre. Bet vieną sykį vaikai klausia tėvą: - Nagi, tėveli, ar mes neturim motinos? O tėvas sako: - Kurgi jūs,...
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia - gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės - apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti. Jauniausioji duktė sako: - Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai...
Vienas karalius pastatė per upę gryno aukso tiltą. Kas norėjo per tą tiltą pereiti, tas turėjo dešimt auksinių užmokėti. O kad niekas be žinios nevaikščiotų, karalius liepė savo trims sūnums panakčiui tiltą saugoti. Pirmą vakarą jis nusiuntė vyriausiąjį sūnų. Netrukus...
Viename karališkame mieste, šalia karaliaus pilies, buvo ežeras. Į tą ežerą dažnai ateidavo žvejoti netoli miesto gyvenąs Kuršys ir atsivesdavo savo sūnų, kad jam padėtų. Tas Kuršiukas buvo labai gražus, ir karaliaus duktė, dažnai jį matydama, pamėgo.
Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks, nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo. Netoli karaliaus dvaro gyveno...
Trisdešimtoj karalystėj, pačiam žemės krašte, gyveno vienas karalius. Jis turėjo sūnų ir labai jį mylėjo. Sykį įsėjo karalaitis į sodą pasivaikščioti ir pamatė nedidelę, tvirtai sumūrytą, geležim apkaltą, stipriai užrakintą trobelę su vienu langeliu.
Pasakos apie vargšus
Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs - teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka dievą. - Kur tu eini? - klausia dievas. - Kūmų...
Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko: - Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko! Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,...
Žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs - teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka dievą. - Kur tu eini? - klausia dievas. - Kūmų...
Gyveno žmogus, toks jis vargšas buvo, jog - Nieko neturėjo. Apsitaisė sykį kuo galėdamas ir išėjo į pasaulį. Sutiks kokį žmogų ir klausia: - Kodėl aš nieko neturiu? - Ar turi kokį nors darbą? - Ne, neturiu. - Kad neturi darbo,- sako jam žmogus,- iš kur tu ką...
Gal seniai, gal neseniai, tėveliams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę. Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...
Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės pasiieškoti. Tėvas sako: - Eik. Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...
Kitąsyk, kai baudžiavą ėjo, buvo toks suvargęs žmogelis. Jis taip nusigyveno, kad neturėjo nė vieno arklio. Atvedė jam velnias syvą kumelę ir sako: - Atvedžiau tau kumelę - turėsi kuo lauką dirbti, o kada prasigyvensi, tai man ją atiduosi. Žmogus nudžiugo ir sako: - ...
Buvo toks senas žmogus ir turėjo mažą vaiką. Nebeišgalėdamas jam duonos užpelnyti, vedasi elgetauti. Atėjo į tokią trobelę, pasiskundė, kad sunku senam vaiką auginti, o tas trobelninkas sako: - Čia yra toks ponas - ima vaikus auginti. Gali tu jam nuvesti, jis užaugins ir...
Seniau gyveno vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj.
Panašus:
- Planšetės vaikams lietuvių kalba: saugus ir edukacinis pasirinkimas
- Vaikiška planšetė lietuvių kalba: mokymasis ir pramogos viename!
- Lietuvių kalbos abėcėlė vaikams: mokykimės žaisdami!
- Vaikiškos planšetės lietuvių kalba: geriausias pasirinkimas!
- Sužinokite viską apie vaiko išmokas Airijoje ir Europos šalyse – kokios išmokos priklauso jūsų vaikui?
- Atraskite Edukacinių Dainelių Magiją Vaikams – Kodėl Jos Tapo Tokios Populiarios YouTube?