Lietuviškos Vaikiškos Pasakos Rinktinės

Lietuvių literatūros ištakos yra tautosaka. Iki rašytinės literatūros atsiradimo jos žanrai (dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, įvairūs žaidinimai, garsažodžiai) buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis. Vaikams ir vaikų sukurta lietuvių tautosaka surinkta įvairių autorių ir išleista rinkiniais.

Skelbiame 2025 m. vaikų literatūros datas. Sąrašas publikuotas 2024 m.

Rašytinė litetatūra vaikams atsirado iš religinių raštų (Biblija, giesmynai, šventųjų gyvenimų aprašymai, katekizmai, elementoriai, spausdinti šventųjų paveikslai mitinėmis temomis).

Pirmąją knygą vaikams su 23 paveikslėliais parengė K. Vizgirda (Bibliie diel vayku lenkiškai yr letuviškay 1823).

Pirmoji Europoje iliustruota knyga vaikams (J. A. Komenskio Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose / Orbis sensualium pictus 1658) turėjo įtakos K. R. Nezabitauskio‑Zabičio elementoriaus Naujas mokslas skaytima diel mažū vaykū Žemayčiu yr Lietuvos su 51 paveykslays (1824) struktūrai, iliustracijoms ir turiniui.

J. Šulcas išleido pirmąją pasaulietinio turinio knygą lietuvių kalba - Ezopo pasakėčios (1706). Pasirodė pirmosios pasakėčios, artimos kaimo vaikams (knyga Šešes pasakas Symona Stanevičes žemayče yr antras šešes Kryžža Donalayčia lituvynynka prusa 1829).

S. Daukantas išleido elementorių Abeciela lijtuviu, kalnienų ir žiamajtių kalbos (1842), kuriame įtraukta smulkiosios tautosakos - patarlių, priežodžių, mįslių ir užduočių saviugdai, t. p. Originalių ir iš vertimų sulietuvintų pasakėčių parašė V. Kudirka, P. Arminas‑Trupinėlis ir kiti. Pasakėčių pobūdis (trumpi, lengvai skaitomi tekstai) skatino fabulinę vaikų literatūrą.

Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo klostytis 19 amžiuje. Ji buvo didaktinės krypties.

Didaktinės literatūros pradininkas M. Valančius sukūrė išraiškingų portretų, dialogų, humoristinių situacijų (pasakos Guvus Vincė, Mikė melagėlis ir kitos).

P. Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas, aukšta kalbos kultūra (Varpas 1894 nr. 1). Jo įtvirtinti principai ilgainiui tapo vaikų literatūros tradicija, nors ne visada sutapo su bendrosios literatūros normomis. Gausi P. Mašioto kūryba išleista 40 tomų (grožinė proza, biografinės apybraižos, istorijos, kultūros, mokslo, ekologijos, kelionių vaizdeliai).

Laikydamiesi vadinamųjų pedagoginių normų vaikams rašė Žemaitė (Rinkinėlis vaikams 1904), K. Sakalauskas‑Vanagėlis (Dovanėlė 1909, Vaikų šaltinėlis 3 t. 1918-26), Vaižgantas (Mikutis gamtininkas 1926).

20 a. 4 dešimtmetyje vaikų literatūra nuo didaktikos, moralizavimo ir informatyvumo krypo į psichologizmą. Vaizduota vaiko veržimasis į fantazijos ir nuotykių pasaulį.

Prozoje atkuriami vaikystės įspūdžiai, vaiko sieloje ieškoma humanistinių idealų (A. Vaičiulaičio Vakaras sargo namely 1932, S. Zobarsko Ganyklų vaikai 1934 22002, L. Dovydėno Kelionė į pievas 1936), į gyvenimą žvelgiama smalsiomis vaiko akimis (P. Cvirkos lyrinių apsakymų rinkinys Cukriniai avinėliai 1935).

D. Čiurlionytės‑Zubovienės prozos kūrinėliams (pasakos Šuniukas Padauža ir sumanioji Aldutė 1936 21937, Kiškis Piškis baltasis bajoras 1940 21990) būdinga žaismingumas, tautosakiniai motyvai, harmoningas gamtos pasaulio vaizdavimas. Pasirodė ekologijos humanizmo kūrinių, kuriuose apie žmogų sprendžiama iš jo santykio su gamta (V. Tamulaičio, K. Bajerčiaus, Jono Mackevičiaus‑Nord kūriniai).

Sukurtos pirmosios pjesės vaikų teatrui (K. Binkis, B. Sruoga, S. Kymantaitė‑Čiurlionienė, B. Buivydaitė), epinės poemos pasakos (S. Nėries Eglė žalčių karalienė 1940). Į lietuvių kalbą išversta žymių pasaulinės vaikų literatūros kūrinių.

Antikos, Rytų ir vidurinių amžių motyvų į lietuvių vaikų literatūrą atėjo per Ch. Perrault, W. Hauffo, brolių Grimmų pasakas, 20 a. pradžioje pasirodė D. Defoe Robinzono Kruzo, J. Swifto Guliverio kelionių, H. Chr. Anderseno pasakų adaptacijų, perpasakojimų, sulietuvinimų.

SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvoje kurta literatūra vaikams turėjo prievarta primestą kitą vertybių sistemą, pagrįstą komunistine ideologija. Politinis dogmatizmas vaikų literatūroje ypač įsigalėjo 5 dešimtmetyje.

Atšilimo laikotarpiu (1956-59) vaikų literatūroje ėmė formuotis metaforinis realizmas - rašytojai atsigręžė į savo tautos etnokultūrą. Pasirodė stilizuotų lietuvių liaudies pasakų rinkinių (K. Borutos Dangus griūva 1955 41997, A. Liobytės-Paškevičienės Gulbė karaliaus pati 1963 31986, Nė velnio nebijau 1964 21988, Pasaka apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį Žaliabarzdį 1970 21985, M. Sluckio apysakos pasakos Milžinai nenorėjo karaliais būti 1958 22004, J. Avyžiaus apysaka Aštuonetas iš Trepsės namų 1967 42005, pasakų rinktinė Juodažvaigždis arkliukas 1980).

B. Brazdžionio ištobulintą klasikinio eilėraščio tradiciją, suteikdami individualių niuansų, tęsė jaunesnės kartos poetai - K. Kubilinskas (Pumpurėliai 1956, Su žilvičio dūdele 1957 21987, Stovi pasakų namelis 1957 31985, Varlė karalienė 1962 42004, pjesės pasakos Strakaliukas ir Makaliukas 1958 21986, Vėjo botagėlis, Molio Motiejukas, abi išleistos ir pastatytos 1963), A. Matutis (gamtos poemėlės Girios televizorius 1973 21979, Drevinukas 1974), M. Vainilaitis (eiliuota pasaka Ežio namas 1967 42002, eilėraščių rinkinys Mano volungėlė 1975 42002).

V. Reimeris keldamas etines vertybes parašė buitinių retorinių eilėraščių, vėlesnei jo kūrybai būdinga personifikacijos, fantazija, garsų žaismas (eiliuotas pasakojimas Kodėl daiktai prašneko piktai 1964, poemėlės Ciksi-tiksi 1969).

L. Gutausko (eilėraščių rinkinys Dangaus kalvis Perkūnas 1980), M. Vainilaičio (Bruknelė 1991 21996) kūryboje Baltų mitologijos įvaizdžiais įprasmintos lietuvių kosmogonijos dievybės. Toliau plėtota ekologijos humanizmo literatūra vaikams.

Suklestėjo literatūrinės pasakos apysakos, kuriose vaizduojama lietuviška gyvensena, jaukus stilizuotas pasaulis, gyvenimo prasmės ieškantys veikėjai (K. Sajos Ei, slėpkitės!). Pasitelkdami alegoriją rašytojai kėlė skaudžias gyvenamojo meto dorovines, socialines ir tautines problemas.

V. Žilinskaitė satyrinėse pasakose neužgauliai pašiepia vaiko ydas (Melagių pilis 1968 21974), lyrinėms pasakoms būdinga melancholija ir susimąstymas (Kaktuso paslaptis 1973), sumaterialėjusio žmogaus gyvenime iškeliamas dvasinis pradas (Robotas ir peteliškė 1978 21985).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsirado komercinės verstinės literatūros vaikams ir primityviai parašytų originalių, skirtų spalvinimui, žaislinių, taikomojo pobūdžio knygelių.

J. Liniauskas išleido antropomorfizuotų veikėjų knygeles (Margučių pasaka, su Aušra Jonikaite 1992, Vandenų abėcėlė 1993, papildytas leidimas 2003, Oranžinis čiulptukas, arba Mano pirmasis sandėris 2002).

Vaikų poeziją atnaujino R. Skučaitė, jos knygų veikėjas su vaiku kalbasi intymiai, jausmus ir mąstymą aktyvina vaizduose paslėptu klausimu kodėl? (rinkiniai Lopšinė ešeriukui 1993, Laiškas sekmadieniui 1998, Vaikams vanagams: Knygelė skaityti ir mąstyti 1999).

Nusistovėjusioje tradicinėje vaikų poezijoje neįprastos buvo J. Erlicko knygos (eilėraščių knygos Bilietas iš dangaus 1990, Bobutė iš Paryžiaus 1995); jo kūrybai būdinga pašaipa, satyra, pasaulis vaizduojamas ne idiliškas, labiau dramatiškas, kupinas skausmo, vaiko kančios, alogiškas, apverstas, tėvų meilės aktas ar vaiko gimimas vaizduojamas atvirai, supoetintai.

Štai moksleivis Rokas Brazinskas iš Kauno savo pasakoje „Išmintingas patarimas“ išrutuliojo elgetos išmintį - ne pinigai daro žmogų laimingą. Pasvalietis Karolis Varna pasakoje „Miške“ vaizdžiai įrodė, kuo gali baigtis beprasmis pyktis. Pasakų Bobutė (etnologė Gražina Kadžytė).

Žymūs autoriai ir jų kūriniai

• 1785 m. sausio 4 d. gimė vokiečių pasakų rinkėjas ir tyrinėjas, bibliotekininkas, kalbininkas Jacobas Grimmas. Kartu su broliu Wilhelmu surinko ir išleido klasikiniu pasaulinės literatūros pasakų rinkiniu vėliau tapusias, į daugiau kaip 160 kalbų išverstas Vaikų ir namų pasakas (2 t., 1812-1814, liet. 1999-2000, 2005, 2006, 2008) ir Vokiečių padavimus (2 t., 1816-1818). Atskiri Brolių Grimų pasakų rinkiniai Lietuvoje leidžiami jau daugiau kaip šimtmetis: Pasakos (1908, 1925-1926, 1937, 1949, 4 d. 1992, 1994, 1997, 2006, 2008, 2 t. 2010, 2011, 2012, 2014, 2019, 2021, 2023), Trys verpėjos (1979), Gražiausios brolių Grimų pasakos (1996, 1997, 2010, 2012, 2014, 2021), Jei suverpsi aukso siūlus (1999), Brolių Grimų pasakos apie gyvūnus (2021) ir kt. Mirė 1863 m.
• 1905 m. sausio 6 d. gimė rašytojas, vertėjas Kazys Boruta. Vaikams ir paaugliams skirti jo meistrišku tautosakos stilizavimu pasižymintys humoristinė apysaka-pasaka Jurgio Paketurio klajonės su visokiais pavojais (1963, 1972, 1984) ir pasakų rinkinys Dangus griūva (1955, 1965, 1972, 1979, 1997, 1998, 2008). Vaikams sudaryti ir išleisti eilėraščių rinkiniai Pagirio linksmybės (1974) ir Čir vir vir pavasaris (1981). Mirė 1965 m.
• 1805 m. balandžio 2 d. gimė danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas. Parašė romanų, pjesių, eilėraščių, bet literatūros pasaulyje pirmiausia žinomas kaip pasakų ir istorijų Pasakos, pasektos vaikams (1835), Naujos pasakos (1844-1948), Istorijos (1852-1855), Naujos pasakos ir istorijos (1858-1872) ir kt. kūrėjas. Lietuvių kalba išleisti rinkiniai Pasakos (1895, 1904, 1918, 1923, 1950, 1951, 1957, 1958, 1960, 1966, 1992, 1999, 2001, 2017), Pasakos ir istorijos (1976), Laukinės gulbės (1984, 1985), Gražiausios Anderseno pasakos (1995, 2006, 2010, D. 1-3 1997-1999, 2013, 2019), Negirdėtos Anderseno pasakos (2002) ir kt. Pasakų rinkinys Dvylika iš pašto karietos (2003, 2015), kuriame skelbiama ir dienoraščių, laiškų, autobiografijų fragmentų, yra pirmasis šio autoriaus vertimas iš danų kalbos; kitas vertimas iš originalo - Pasakos (2014, 2021). Mirė 1875 m.
• 1915 m. vasario 24 d. gimė dramaturgė, prozininkė, vertėja Aldona Liobytė-Paškevičienė. Parašė pjesių, kurios išleistos rinkiniais Kupriukas muzikantas (1955, 1984), Meškos trobelė (1956), Trys pasakos (1967), Kuršiukas (1971), Devyniabrolė (1973), folklorinių pasakų knygas Mėnuo saulužę vedė (1963), Pabėgusi dainelė (1966, 1975), Pasaka apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį Žaliabarzdį (1970, 1985), Kiškelis Baltkakliukas (2005), apsakymų rinkinį Tėveli, būk mažas (1973, 1983). Iš rusų ir lenkų kalbų išvertė apie 15 knygų vaikams ir paaugliams, sudarė ir parengė literatūriškai stilizuotų liaudies pasakų rinkinius Nė velnio nebijau, Šimto zuikių piemuo, Gulbė karaliaus pati ir kt. Mirė 1985 m.
• 1945 m. sausio 19 d. gimė poetė Alma Karosaitė. Vaikams išleido apie 30 eiliuotų knygų, iš kurių ryškiausios Gatvė be skėčio (1982), Kas mažas neišdykęs (1986), Trakšt ir brakšt (1989), Mikė, Milda ir Matilda (1997), Asilėlis (1999), Konsultuoja Balys Gražbylys, Baltoji viešnia (abi 2004), Mandagumas atvirkščiai (2009), Kaip išnešti uodegytę? (rinktinė, 2013), Lapės paso paieška (2014) ir kt. Kartu su Artūru Karosu sukurta paveikslėlių knyga Asilėlis Benas žinių šaltinyje (2001) laimėjo Geriausios metų knygos mažiausiems skaitytojams premiją, festivalyje „Poezijos pavasarisʼ2014“ buvo įvertinta premija už geriausią metų vaikų poeziją. Mirė 2014 m.

Projektas "Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai"

2017 m. Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“?

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas.

Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių - 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų.

Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas. Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“.

Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą.

Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). O naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).

„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba. Tikėtina, kad išrinkti kūriniai bus pasitelkiami organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais ir taps orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.

Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai (sąrašas)

1. Salomėja Nėris. EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (1940)
2. Sigitas Geda. BALTOJI VARNELĖ (1985)
3. Maironis. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1957)
4. Vytė Nemunėlis. MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS (1939)
5. Vytautas Petkevičius. GILĖS NUOTYKIAI YDŲ ŠALYJE (1964)
6. Kazys Binkis. KIŠKIŲ SUKILIMAS (1937)
7. Vytautė Žilinskaitė. KELIONĖ Į TANDADRIKĄ (1984)
8. Kostas Kubilinskas. STOVI PASAKŲ NAMELIS: pasakų rinktinė (1974)
9. Eduardas Mieželaitis. ZUIKIS PUIKIS (1949)
10. Justinas Marcinkevičius. GRYBŲ KARAS (1958)
11. Petras Cvirka. CUKRINIAI AVINĖLIAI (1935)
12. GULBĖ KARALIAUS PATI: lietuvių liaudies pasakos (sud. Aldona Liobytė, 1963)
13. Vytautė Žilinskaitė. ROBOTAS IR PETELIŠKĖ (1978)
14. Martynas Vainilaitis. BRUKNELĖ (1991)
15. Jonas Biliūnas. KLIUDŽIAU (1987)
16. Kazys Binkis. ATŽALYNAS (1938)
17. Vytautas V. Landsbergis. ARKLIO DOMINYKO MEILĖ (2004)
18. GYVASIS VANDUO: lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (sud. Bronislava Kerbelytė, 1989)
19. Salomėja Nėris. SENELĖS PASAKA (1950)
20. SUŽEISTAS VĖJAS: lietuvių liaudies mitologinės sakmės (sud. Norbertas Vėlius, 1987)

...ir t.t. (viso sąraše 100 knygų)

žymės: #Vaikisko

Panašus:

• Lietuviškos vaikiškos dainos: geriausi rinkiniai ir karaoke
• Lietuviškos vaikiškos dainelės YouTube: geriausias pasirinkimas jūsų vaikui!
• Lietuviškos lopšinės vaikams: ramiam ir saldžiam miegui
• Atraskite Aleksandro Stulginskio gimimo datą ir įspūdingą gyvenimo istoriją!
• Atrask Efektyviausias Mokymo Programas Pedagogams Darbant Su Autizmo Spektro Sutrikimų Turinčiais Vaikais!